Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-288/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
1-204-288/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66966-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Nukentėjusysis
A. R.
Kaltinamasis
G. B., K. R.
Kategorijos
  • 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-288/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66966-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.3; (S) 1.2.4.5; 2.1.14; 2.3.6.4.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,gynėjui advokatui D. K.,nukentėjusiajam A. R., jo atstovams advokatams A. B., N. G., laiduotojai L. B.,teismo medicinos ekspertei M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, turintis du: 3m., 9m. vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini),“ vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015m. gruodžio 6d., apie 3.00 val., bare „(duomenys neskelbtini),“, esančiame (duomenys neskelbtini),, kaltinamasis G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau dviejų kartų trenkė kumščiu nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairiame antakyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies vokuose, nosies sumušimu, kairio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldriniu lūžiu, dešinių viršutinių 1,2 ir kairių viršutinių 1,2,4 dantų vainikų nuskėlimu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, muštine žaizda kairiame žande, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. R. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. B. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. 2015-12-06 jis su žmona po „S.“ koncerto užsuko i klubą „T.“, ten buvo ir daugiau jų draugų. Truputėlį pasivaišino, pašoko ir sutiko savo draugą S. K. su drauge ar tai su sužadėtine,- nežino. Kartu buvo ir A. R.. Kadangi draugą seniai matė, nupirko butelį ir juos pavaišino. Prie vieno stalo vaišinosi ir S. apgirto, užmigo prie stalo. T. A. pradėjo lįsti prie S. draugės V., pradėjo ją glamonėti, grabaliotis, lįsti. Priėjęs įspėjo A., sakydamas, kad negražu, draugas miega o jis elgiasi kaip ne vyras. B. S. pakelti, bet jis nesikėlė ir nerodė jokių blaivybės požymių. Antrą kartą įspėjo A., bet jį „pasiuntė ant trijų raidžių“ sakydamas, kad čia ne jo reikalas, čia jų seni reikalai. Tuomet tarp jų įvyko susistumdymas ir jam sudavė 2-3 smūgius. Galėjo suduoti į veido sritį. Su nukentėjusiuoju susitaikė, prašo atleisti jį baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. R., liudytojų V. K., M. V., P. L., V. J., E. R. parodymais, specialistų išvadomis, ekspertės parodymais, bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai iki įvykio nepažinojo. 2015-12-05 buvo „S.“ koncerte, po koncerto su draugais nuvyko į klubą. Prie įėjimo S. klube sutiko savo draugą ir jie visis sėdėjo prie staliuko. Priėjęs prie jo kaltinamasis pasakė ,kad pakeltų S., kad nesnaustų ir viskas. Su V. jis pažįstamas nuo mažens, tokie pat draugiški santykiai kaip ir su S.. Jie sėdėjo, priėjo kaltinamasis ir užpuolė iš šono. Ar kas nors matė kaip jam sudavė, nežino. Policiją iškvietė apsauga, greitoji jį išvežė į ligoninę. Toliau jis nieko nežino. Jam sudavė 8-10 smūgių, girdėjo kaip žmonės spiegė, buvo triukšmo, nemažai iš jo kraujo išbėgo. Už ką jam sudavė net neįsivaizduoja. Kaltinamasis buvo jau pergėręs, pasiraitojęs rankoves vaikščiojo vyrą baisų vaidindamas. Išsigalvoja kaltinamasis , niekur jo nesiuntė. Porą valandų katu su juo sėdėjo prie bendro stalo. Susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam neturi, neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juo ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

L. V. K. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju „T.“ klube. Aplinkybių kas ten vyko neprisimena. Klube visko būna. Policiją ir greitąją pagalbą tuomet jis iškvietė. Paties įvykio nematė, tuo metu budėjo lauke. Stovėdamas lauke pamatė kruviną išeinantį asmenį. Jis buvo vienas. Pagalbos kreiptis nereikia, apsauginiai savaime suteikia pagalbą. Nieko jiems nukentėjusysis nenurodė, pasakė tik, kad „gavo“. Nukentėjusiojo buvo kruvinas veidas. Po to pamatė kaltinamąjį. Atvažiavo policiją ir išsivežė abu. Klube visada daug žmonių. Vakaras sugadintas nebuvo. Niekas ten tikrai neišsigando, jokio triukšmo nebuvo.

L. M. V. parodė, jog yra patrulis, patruliuoja Centro teritorijoje. Asmeniškai nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio nelabai atsimena, atsimena, kad vienas iš lankytojų buvo kruvinas, o kitas ramiai stovėjo. Nukentėjusysis šaukė ir rodė į kaltinamąjį, kad tai jis padarė, kaltinamasis apsirengęs kostiumu, stovėjo ramiai. Į tą vietą dažnai važiuoja, klube visada būna daug žmonių. Naktiniuose klubuose dažnai kyla muštynės. Nukentėjusįjį jį nuvežė pas medikus.

L. P. L. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju, tą dieną dirbo klube „T.“. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Kiek prisimena jaunuolis iš salės išėjo kruvinas. Palydėjo jaunuolį į viršų. Jaunuolis buvo šiek teik išgėręs. Vedė jį į lauką išsiaiškinti kas nutiko. Nukentėjusysis kalbėjo nerišliai, davė jam servetėlių. Niekas jaunuolio nelydėjo, jis buvo vienas. Atsimena, kad buvo policija atvažiavusi. Salė yra didelė, mano, kad aplinkui nelabai kas pastebėjo, kas vyksta. Kai būna muštynės, tai būna daug smalsių žmonių, o čia to nebuvo. Paties įvykio nematė. Spėja, kad tą vakarą buvo 120-140 žmonių. Čia yra klubas, ir šokama, ir geriama.

L. V. J. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, yra iš to paties kaimo. Kaltinamąjį pažįsta, nes yra draugai. Tą dieną buvo klube. Ji buvo su draugu S. ir nukentėjusiuoju. Sutiko kaltinamąjį, kuri pasiūlė sėsti kartu prie staliuko vakarą leido kartu. Vėliau tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Tiesiog nukentėjusysis lįsdamas prie jos jai nenorint išprovokavo konfliktą. Rankų dėjimas ant kojų, apsikalbinimas, jai tai buvo nemalonu, mėgino jį atstumti. Visa tai matė kaltinamasis. Jos draugas buvo šalia užsnūdęs. K. G. yra labiau jos draugo draugas. Draugas klube užmigo, gal todėl nukentėjusysis prie jos kabinėjosi. Kaltinamasis sakė nukentėjusiajam, ką tiksliai nežino, kažkaip, kad draugas miega ir taip elgtis negalima. Su Simonu ji jau metus pora.

Liudytojas E. R. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju klube „T.“. Tą dieną dirbo, bet įvykio neprisimena. Nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Konfliktai klube vyksta dažnai, žmonių būna apie 400-500. Jam asmeniškai įsimintinų muštynių klube nebuvo kiek metų ten dirba. Muštynės klube vyksta dažnai. Jam atrodo, kad žmonės nereaguoja į klube vykstančias muštynes.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-03-04 specialisto išvada Nr.G614/2016(02) A. R. konstatuota kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame antakyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, minkštųjų audinių kraujosruva po kairės akies vokuose, nosies sumušimas, kairio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinis lūžis, dešinių viršutinių 1,2, ir kairių viršutinių 1,2,4 dantų vainikų nuskėlimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairiame žande, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daigiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl kairio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinio lūžio su nervinių šakų kairėje pažeidimu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų lūžis rentgenologiškai nepatvirtintas. Kairio klausos nervo funkcijos sutrikimas su šia trauma nesiejamas, kadangi nėra duomenų apie kairės ausies išorinius sužalojimus, kairės ausies būgnelio pažeidimo tuoj po traumos, nebuvo sunkios galvos smegenų traumos ar kaukolės pamato kaulų lūžio, taipogi, paskutinės LOR konsultacijos metu (2016-01-13) šis pažeidimas kaip trauminis diagnozėje nefigūruoja (t.1, b. l. 43-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio2015-12-10 specialisto išvadoje Nr. G1156/15(06) konstatuota A. R. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės maksiliarinio sinuso sienelės lūžimas, nosies kaulų lūžimas, muštinė žaizda nosies kairėje, pereinant į kairį skruostą, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pereinanti į smilkinio sritį, nosies srityje, dešinės akies viršutinio voko vidiniame krašte, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies junginėje, abiejų pirmųjų dantų bei III danties iš kairės pusės viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1., b.l. 16-18).

Teismo medicinos ekspertė M. K. parodė, kad po paradyto 2016-087-29 BERA tyrimo nukentėjusiajam klausos nervo pažeidimo nėra, kūno sužalojimo laipsnis nesikeičia, lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2016-01-06 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. Apžiūros metu užfiksuotas pokalbis su BPC dėl policijos bei GMP kvietimo prie naktinio klubo „T.“ adresu: (duomenys neskelbtini) (t.1., b. l. 72-73).

Kaltinamasis tyčia padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 138str.1d.

Nesurinkus įrodymų nustatyti, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė iš chuliganiškų paskatų, tai yra viešoje vietoje, taip įžūliais veiksmais rodytų nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka teisiamojo posėdžio metu nuketėjusiojo atstovės bei prokurorės prašymai pakeisti kaltinimą iš baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies į baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8p. netenkintini.

Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešą tvarką ir rimtį, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Jokie įrodymai nepatvirtino tos aplinkybės, kad G. B. norėjo pažeisti viešąją tvarką, trikdyti visuomenės rimtį, konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Liudytojai - apsaugos darbuotojai nurodo, jog incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo viešosios tvarkos nepažeidė, visuomenės rimties nesutrikdė, nukentėjusįjį iš baro išlydėjo, pats nukentėjusysis išsikvietė medicininę pagalbą, vakaras tęsėsi toliau. Tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja V. J. nurodė, jog jai nenorint lįsdamas prie jos nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažįsta kaltu, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto, žalą atlygino.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių nusikaltimų, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų nereiškia, yra galimybė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam yra visos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismas tiki, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymomis konstatuota, kad nukentėjusiajam A. R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 2016-07-20 sprendimu Nr.2.1-(NTP ) – 16-T-2794-11718, išlaidų bendra suma sudaro 370,56 eurų (t. 2., b. l. 93, 136, t. 3, b. l. 20, 30).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 , 300, 301, 302 , 303, 304, 305, 307, 308, 309straipsniais, 254 straipsnio 5dalimi

nusprendžia:

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš G. B. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 370,56 (tris šimtus septyniasdešimt) eurų 56 ct. už nukentėjusiajam teiktą teisinę pagalbą (BPK 106 str.)

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė