Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-08-30, 2010-09-16, 2010-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2011-04-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktą bausmę A. B. įskaitytos visos atliktos bausmės pagal 2010-08-30, 2010-09-16 ir 2010-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 16.00 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, priėjęs prie M. Š. ant jo šaukė, keikėsi, grasino, apstumdė M. Š., tada asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, koja spyrė vieną kartą M. Š. į krūtinės dešinę pusę ir vieną kartą spyrė koja į dešinę ranką bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas M. Š. odos nubrozdinimus dešinio kelio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko A. B. G. P., siekiančiai nutraukti neteisėtus jo ir kito asmens veiksmus, ranka trenkė per nugarą, dėl ko G. P. nugriuvo ant žemės, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir kairės pėdos pirmajame piršte, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais veiksmais A. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo iš naujo, vadovaujantis įstatymais, išnagrinėti jo baudžiamąją bylą ir atsižvelgti į liudytojų, būtent – V. N. parodymus, o ne vien remtis nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių parodymais, kaip padarė apylinkės teismas. Taip pat prašo perklausyti teisiamojo posėdžio metu padarytus garso įrašus ir liudytojo V. N. duotus parodymus, kur pastarasis nurodė neatsimenantis, kaip susižalojo Petravičienė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus.

Dėl A. B. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

Pažymima, kad BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiesiems M. Š. bei G. P. ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors apeliantas savo skundu teigia nusikalstamos veikos nepadaręs, jo kaltė pažeidus viešąją tvarką įrodyta byloje surinktais ir, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, teismo įvertintais įrodymais.

Nukentėjusysis M. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. rugsėjo 7 d., po pietų, jam su draugu N. B. atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kiemą ir išlipus iš automobilio, prie jų priėję abu broliai B. pradėjo juos koneveikti necenzūriniais žodžiais, šaukė, mušėsi. Po pirmojo jam (M. Š.) suduoto smūgio, jis parbėgo namo ir pasikvietė savo mamos draugą V. bei sesers vyrą M. T.. Kažkuris iš B. spyrė į lauką išbėgusiai jo mamai, ji parkrito ant žemės ir susižeidė kelį. Jam taip pat buvo padaryti sužalojimai, jis gydėsi namuose. Nurodė visų aplinkybių tiksliai neprisimenantis, nes praėjo daug laiko ir patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi (1 t. 91 b. l.). Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes: kad jam apie 16 val. grįžus į namus, namo kieme prie jo priėję broliai B. pradėjo koliotis, šaukti, kad užmuš, jį abu puolė ir jie susistumdė. Atstūmęs nuo savęs vieną iš B., jis nubėgo pasikviesti patėvio, į lauką dar prieš patėvį išbėgo ir jo (M. Š.) mama. Jam išėjus į lauką, A. ir A. brolis vėl jį puolė. Po muštynių jam skaudėjo dešinįjį šoną ir dešinės rankos pirštą (1 t. 56-57 b. l., šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Taigi, iš visų nukentėjusiojo M. Š. parodymų matyti, kad jis niekada neabejojo, jog viešoje vietoje buvo sumuštas abiejų B. – A. ir jo brolio. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad M. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis galėjo būti padarytas užduotyje ekspertui nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme jį užpuolus ir sumušus dviems pažįstamiems vaikinams (1 t. 54 b. l.).

Nukentėjusioji G. P. teisme parodė, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. ji pro langą pamatė, kaip į kiemą automobiliu parvažiavo jos sūnus M. Š. su savo draugu N. B.. Po kelių minučių į namus parbėgęs sūnus paprašė jos buvusio draugo V. ateiti. Ji pirma išbėgo į kiemą ir pamatė, kaip abu B. muša jos sūnų, sūnus buvo mušamas rankomis ir kojomis, o netoliese stovėjęs N. B. sakė „nereikia, baikit“. Ji, kaip mama, puolė į besimušančiųjų tarpą, tuo metu jai A. B. trenkė į nugarą, ji nukrito ant nupjautų medelių stabarų ir susižalojo dešiniąją koją bei kairės kojos nykštį. Į lauką išbėgus jos žentui M. T., B. nubėgo (2 t. 91-92 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus G. P. taip pat nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val. jos sūnų ir ją sumušė A. B. ir pastarojo brolis, A. brolis, plūsdamasis, jai smogė į nugarą, nuo ko ji pargriuvo ant nupjautų medelių stabarų ir susižalojo dešinės kojos kelį bei kairės kojos nykštį. Apie įvykį ji pranešė policijos pareigūnams, kurie sulaikė A. B., o jo brolis spėjo pabėgti (1 t. 60-62 b. l.). Netikėti nukentėjusiųjų parodymais kolegija neturi pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai.

Byloje esantis 2008 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 17.10 val. į Šiaulių miesto PK kreipėsi G. P., kuri nurodė, jog ją prie įėjimo į savo namą užpuolė A. B. ir jo brolis, konflikto metu ji buvo apstumdyta, išvadinta necenzūriniais žodžiais, jai buvo nubrozdinta koja (1 t. 26 b. l.). Aplinkybę, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. 16. 34 val. ir 16.36 val. Šiaulių apskrities VPK buvo gauti telefoniniai pranešimai dėl konflikto (duomenys neskelbtini) namo kieme, patvirtina ir kompaktinės plokštelės su pokalbių suvestinėmis apžiūros protokolas (1 t. 50-52 b. l.). G. P. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tarp A. B., pastarojo brolio ir jos sūnaus M. Š. kilo konfliktas, kurio metu A. B. brolis vieną kartą smogė jai į sprandą, nuo ko ji pargriuvo ir nusibrozdino kojas bei susitrenkė abiejų kojų kelius (1 t. 41 b. l.). Kad G. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kad jis galėjo būti padarytas 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val., patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta J. T. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val., ji, būdama pas savo mamą adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgirdo, kaip į namus parbėgęs jos brolis M. sušuko „V., padėk“. Priėjusi prie lango pamatė, kad lauke grumiasi jos mama, brolis bei V. Ji pasakė savo vyrui, kad jis išbėgtų į kiemą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, tuomet visas aplinkybes prisiminė tiksliau (2 t. 92 b. l.). Apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu J. T. nurodė mačiusi, kaip A. B. ir jos mama buvo susikabinę rankomis ir kaip jos mama G. P. suklupo ant kelių. Matė, kad mušėsi A. B. ir jo brolis A. B., pastarieji, taip pat M. Š., V. N., G. P., N. B. buvo arti vienas kito, visi gestikuliavo rankomis (1 t. 71 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. B. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val., atvažiavęs kartu su M. Š. į kiemą adresu: (duomenys neskelbtini) g. 148, Šiauliai, matė, kaip į kiemą atėję A. B. ir A. B. puolė prie M. Š., pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, ėmė mušti M. Š.. M. Š. nubėgo į savo namo laiptinę kviestis pagalbos. Po maždaug 20 sekundžių iš laiptinės išbėgus M. Š., jo patėviui V. ir mamai G. P., A. B. ir A. B. vėl puolė prie M. Š., šaukė, keikėsi, apstumdė, spyrė M. Š.. Pamena, kad po muštynių G. P. pasakė, kad jai kažkur skauda ir, atvykus policijos pareigūnams, išvyko su jais rašyti pareiškimo ( 1 t. 75-77 b. l., parodymai ištirti teisiamajame posėdyje).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai ištirti apylinkės teisme), kad 2008 m. rugsėjo 7 d. pas jį ir jo draugę G. P. adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo atvykę J. T. ir M. T.. Apie 16 val. į namus parbėgęs M. Š. sušuko „V., padėk“. Po šių žodžių į kiemą išbėgo jis, G. P. ir J. T., o M. T. išbėgo vėliau. Kieme jis matė, kaip A. B. kartu su A. B. puolė M. Š., jį mušė. A. B. spyrė M. Š. koja į krūtinę, jis girdėjo, kaip kažkuris iš B. šaukė „Mes tave užmušim, ožy!”. G. P. pribėgus ir siekiant išskirti besimušančius, A. B. ranka trenkė jai per nugarą, po ko ji nugriuvo ant žemės (1 t. 72-73). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė tiksliai nebepamenantis įvykio aplinkybių (3 t. 103 b. l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Nukentėjusiojo ir liudytojų, tarp jų ir liudytojo V. N., parodymais teismas vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad apeliantas prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, vartojo smurtą, šaukė ant M. Š., vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas viešąją tvarką, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo apeliaciniu skundu jam paskirtos bausmės neginčijo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.