- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-244-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00450-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- L. J.
- Kategorijos
Teisėja D. Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00450-2011-8
2012 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio, kuriuo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis – 3 mėn. laisvės atėmimo, paskirtos 2010-11-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė L. J. nustatyta 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-06-19 iki 2011-06-20.
Nuosprendžiu iš L. J. L. A. priteista 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo, A. A. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 19 d., nakties metu, laikotarpiu tarp 3.30 val.–5.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia savo vairuojamu automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taranavo A. A. vairuojamą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. A., dėl to šis nuvažiavo į pakelės griovį, vėliau taranuojamas atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo ant šalikelės stovėjusį P. B. priklausantį traktorių T-25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia sugadino L. A. priklausantį automobilį ir P. B. priklausantį traktorių, taip nukentėjusiajai L. A. padarydamas 1710 Lt turtinę žalą, bei nukentėjusiajam P. B. padarydamas 2450 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad veika būtų teisingai kvalifikuota, o jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, prašo pakeisti nuosprendį, pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nuo tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. A. automobilio taranavimo, tačiau nepripažįsta, jog pažeidimas padarytas viešoje vietoje bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktikoje viešoji vieta laikoma vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šiuo atveju nusikalstami veiksmai padaryti (duomenys neskelbtini) kaimo kelyje, naktį, laikotarpiu nuo 3 val. 30 min. iki 5 val. 30 min., t. y. tokiu metu, kai kaimo keliais niekas nevažinėja. Be to, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai prieš nukentėjusįjį, niekas iš pašalinių to nematė, kitų asmenų rimtis nebuvo sutrikdyta, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas (BK 187 str.). Apeliantas teigia, kadangi nuo jo veiksmų A. A. automobilis atsitrenkė į P. B. traktorių, tai yra atsakingas ir už P. B. traktoriaus sugadinimą. Pagal BPK 407 str. dėl veikos, numatytos BK 187 str., ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šiuo atveju prokuroras neteisingai kvalifikavo veiką.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog veika kvalifikuota teisingai, mano, jog paskirta aiškiai per griežta bausmė, nepagrįstai netaikytas BK 75 str. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, dar iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino žalą nukentėjusiajam P. B., pastarojo atsiprašė ir susitaikė. Taip pat atsiprašė ir susitaikė ir su nukentėjusiaisiais L. A. ir A. A., kurių prašymai pridedami prie apeliacinio skundo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. J. pagrįstai nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pripažįsta, kad taranavo nukentėjusiojo A. A. automobilį, tačiau neigia, kad tai padarė viešoje vietoje ir kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Šioje byloje nukentėjusiojo A. A., paties L. J. parodymais, apžiūros protokolais nustatyta, kad L. J. savo vairuojamu automobiliu nukentėjusiojo A. A. vairuojamą automobilį taranavo ne kartą kaimo kelyje. Dėl tokių L. J. veiksmų A. A. automobiliu įvažiavo į pakelės griovį, o vėliau netgi į prie gyvenamojo namo šalikelėje stovėjusį traktorių, priklausiusį P. B.. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju, nors incidentas vyko nakties metu, tačiau kaimo kelyje, kur faktiškai bet kada galėjo pasirodyti ir kiti automobiliai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad traktorius, į kurį dėl L. J. taranavimo atsitrenkė nukentėjusysis A. A., stovėjo šalikelėje, visai šalia gyvenamojo namo, kaimo teritorijoje, kur taip pat laisvai galėjo atsirasti kitų asmenų. Todėl nekyla abejonių, jog veika buvo padaryta ne kur kitur, o viešoje vietoje.
L. J. veiksmai, kolegijos nuomone, atitinka įžūlaus ir vandališko elgesio sampratą, ir toks elgesys visų pirma buvo nukreiptas ne tik į nukentėjusįjį, bet ir į viešąją tvarką. Sąmoningas kito asmens vairuojamo automobilio taranavimas iš esmės be jokios priežasties, taip gadinant kito asmens turtą ir netgi keliant pavojų taranuojamą automobilį vairuojančio asmens sveikatai, neabejotinai prieštarauja visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms. Pats nuteistasis apylinkės teisme nenurodė, jog dėl kažko ant nukentėjusiojo pyktų, o teigė, kad su A. A. buvo pažįstamas iš mokyklos laikų, norėjo tik pasikalbėti, vijosi ir tiek. L. J. pasirinktas nukentėjusiojo sustabdymo būdas tam, kad, kaip teigia pats apeliantas, pasikalbėtų, demonstruoja aiškų ne tik kito žmogaus negerbimą, bet ir akivaizdų kitų asmenų turto nesaugojimą, abejingumą civilizuotoms bendravimo taisyklėms, aplinkai, taip save priešpastatant visuotinai priimtinoms elgesio normoms. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju L. J. įžūliai taranuodamas nukentėjusiojo automobilį, kaip matyti iš paties L. J. parodymų, neturėjo jokių asmeninių priešiškų interesų, nesugebėjo paaiškinti, ką tokio svarbaus norėjo nukentėjusiajam pasakyti, kad paryčiais vijosi pastarojo automobilį ir ne kartą į šį trenkėsi, o pastarajam įvažiavus į kiemą (nuteistasis teisme teigė, jog matė, kaip A. A. įvažiavo į kažkokį kiemą, o A. A. teigė, jog vengdamas jį taranuojančio L. J. įvažiavo į draugo kiemą), taigi ten ir sustojus, nebenorėjo prieiti ir pasikalbėti, nors pats aiškino, jog norėjo, kad nukentėjusysis sustotų. Taip įžūliai ir vandališkai elgdamasis viešoje vietoje paryčiais, kai aplink ramu dėl ankstaus paros laiko, L. J. aiškiai suprato, kad jo veiksmai gali sutrikdyti viešąją rimtį, juolab, jog kito važiuojančio automobilio taranavimas kėlė ir tam tikrą triukšmą, ir to siekė.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jo nusikalstamų veiksmų niekas iš pašalinių nematė, kitų asmenų rimtis nebuvo sutrikdyta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Šiuo konkrečiu atveju nors apelianto nusikalstamų, įžūlių veiksmų tiesiogiai pašaliniai asmenys ir nematė, jie vis dėlto sutrikdė viešą rimtį ir tvarką, kadangi žymiai buvo sugadintas ne tik A. A. vairuojamas automobilis, tačiau dėl taranavimo nuvažiavęs nuo kelio A. A. automobiliu trenkėsi į šalikelėje stovėjusį traktorių, priklausantį kitam nukentėjusiajam P. B. ir šį taip pat žymiai apgadino. Netrukus po incidento į įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai, kurie, kaip matyti iš pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 16, 17), pranešimą iš budėtojo gavo 3 val. 48 min. Teisme nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2011-06-19, apie 6 val., jam paskambino pareigūnai ir pranešė apie apgadintą jo traktorių, jis ėjo traktoriaus apžiūrėti (b. l. 107). Taigi matyti, kad P. B. anksti ryte, netrukus po įvykio, buvo pranešta apie apgadintą jo turtą, akivaizdu, jog buvo sutrikdytas ramus jo poilsis, kadangi jis iš pat ryto buvo priverstas eiti apžiūrėti apgadintą savo traktorių, nerimauti dėl to. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog L. J. įžūlūs ir vandališki veiksmai sukėlė pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta, L. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.
L. J. apeliaciniame skunde taip pat užsimena, jog jam skirta per griežta bausmė, nepagrįstai netaikytos BK 75 str. nuostatos, pažymi, kad su nukentėjusiaisiais susitaikė ir žalą jiems atlygino. Apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, mano, jog L. J. skirta bausmė vis dėlto yra per griežta. Tiesa, apeliantas, nors ir jauno amžiaus, tačiau praeityje jau teistas, nedirba, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, baudų nemoka. Tokiu savo elgesiu L. J. demonstruoja, jog išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro, taisytis nenori, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam dar gali būti pasiekti skiriant švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Tačiau byloje yra pateikti nukentėjusiųjų rašytiniai pareiškimai, kad žala jiems tikrai yra atlyginta, prašoma sušvelninti bausmę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi tiek nukentėjusiajam P. B., tiek nukentėjusiajam A. A. žala atlyginta, pretenzijų nuteistajam jie nebeturi, L. J. pripažintina BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsižvelgiant į tai, mažintina ir L. J. už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skirta bausmė, atitinkamai mažintina ir galutinė subendrinta bausmė. Švelnindamas skirtą bausmę, apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad veikos pavojingumas nėra itin didelis, kadangi nuteistasis ir nukentėjusysis A. A. yra pažįstami, veika padaryta ne pašalinių asmenų akivaizdoje. Nepaisant to, kad yra pagrindas švelninti bausmę, kolegija nemato galimybės taikyti BK 75 str. bei bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šiuo atveju, atsižvelgiant į L. J. nuolatinį teisės normų pažeidinėjimą, be to, naujo nusikaltimo padarymą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali apeliantui būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nebėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti.
L. J. pripažinti BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Pagal BK 284 str. 1 d. L. J. paskirti 5 mėnesius laisvės atėmimo ir šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-11-22 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės 2010-11-22 nuosprendžiu skirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir L. J. nustatyti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.