Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-340-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-14
Bylos Nr.
2A-340-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
L. R., E. R., T. R.
Atsakovas
V. Š., notarės Daivos Lukaševičiūtės, Vilniaus miesto 2-jam notarų biurui
Trečiasis asmuo
Valstybinei įmonei Registrų centras
Advokatai
Loreta Urnikytė, Mindaugas Ginkaus
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-340-52/2008

Teisėjas Vladas Leonas Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2; 44.8; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 14d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės,sekretoriaujant Gražinai Glavckaitei,dalyvaujant ieškovams L. R. ,atsakovui V. Š. , jo atstovei advokatei Loretai Urnikytei,atsakovės notarės Daivos Lukaševičiūtės atstovui advokatui Mindaugui Ginkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. ir ieškovų L. R. , E. R. ir T. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7144-131/2007 pagal ieškovų L. R. , E. R. ir T. R. ieškinį atsakovams V. Š. , Vilniaus miesto 2-jam notarų biurui ir trečiajam asmeniui Valstybinei įmonei Registrų centras dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai L. R. , E. R. ir T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir Vilniaus miesto 2-o notarų biuro notarės Daivos Lukaševičiūtės 28050 Lt žalos atlyginimo ieškovams: L. R. 18700 Lt, T. R. ir E. R. po 4675 Lt. Ieškovai nurodė, kad mirus V. R. jie paveldėjo ir reikalavimo teisę į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). V. R. priklausė 11/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. Š. 2004-01-06 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė visą pastatą (duomenys neskelbtini) G. A. individualiai įmonei „Eurolaikas“. Civilinėje byloje Nr. 2-219-734/2006 D. A. individuali įmonė „Eurolaikas“ buvo pripažinta sąžiningu įgijėju, dėl ko restitucija netaikytina, o ieškovai prarado galimybę atstatyti nuosavybės teisę į 11/100 minėto pastato dalį. Ieškovai pažymėjo, kad dėl to jiems buvo padaryta žala, o nuostoliai vertinami pagal prarasto turto rinkos vertę. Ieškovai nurodė, kad atsakovas V. Š. nuosavybę į 11/100 pastato įgijo be teisinio pagrindo ir toliau viso pastato perleidimo sandorius sudarė kelis kartus, sandorius registravo, nors žinojo, jog 11/100 pastato jam nepriklauso. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovė notarė Daiva Lukaševičiūtė patvirtindama 1996-02-07 pirkimo-pardavimo sutartį elgėsi nerūpestingai, kadangi sutarties turinys buvo dviprasmiškas ir joje nebuvo aiškiai nurodyta, jog U. G. ir K. T. perleido V. Š. tik jiems priklausiusias dalis, o ne visą pastatą. Ieškovai nurodė, kad apie atsiradusią žalą jie sužinojo tik 2003 metais. Todėl prašė teismo nustačius, jog ieškinio senaties terminas praleistas, atstatyti šį terminą.

Atsakovas V. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad žalos dydis turėtų būti nustatomas žalos padarymo dienai, t.y. 2004-jų metų laikotarpiui, nes pateikdami ieškinį civ. byloje Nr. 2-219-734/2006 ieškovai patys nustatė ieškinio kainą 6539 Lt bei pateikė registro centro pažymą, kurioje nurodyta pastato (duomenys neskelbtini) vertė žalos padarymo, t.y. turto pardavimo dienai. Nurodė, kad ir 2007-08-01 dienai viso pastato vertė registrų centro nustatyta reali 47100 Lt, bet ne 255 000 Lt kaip teigia ieškovai. Atsakovas teismo prašė įvertinti ir tą aplinkybę, kad net ir žalos dydis nustatytinas įvertinus ne ginčo patalpas, bet sumokėtą pajų, kuris buvo sumokėtas rubliais.

Atsakovė Vilniaus m. 2-jo notarų biuro notarė Daiva Lukaševičiūtė prašė ieškinį atmesti, nes ji patvirtindama pirkimo-pardavimo sandorį aiškiai įrašė parduodamo turto dalis: 45/100 ir 44/100 ir notarės kaltės nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-12-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė išieškoti iš atsakovo V. Š. ieškovės L. R. naudai 3930,66 Lt žalos, ieškovo T. R. naudai 982,67 Lt žalos ir ieškovės E. R. naudai 982,67 Lt žalos bei solidariai visų ieškovų naudai 1024,88 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovas V. Š. galėjo ir turėjo pastebėti klaidingus duomenis registro pažymose, kuriose nebuvo pažymėta apie 11/100 pastato (duomenys neskelbtini) dalies priklausomumą nuosavybės teise kitam asmeniui. Atsakovas tinkamai neįvykdė pardavėjo pareigos ir sąžiningai neperspėjo pirkėjų bei kitų asmenų tvirtinusių sandorio sudarymą, kad jam nuosavybės teise nepriklauso 11/100 šio pastato dalys. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus notarės atžvilgiu, nurodydamas, jog notaras patvirtino nebaigtų statyti kūrybinių dirbtuvių pardavimo sandorį, kuriame pažymėta, kad K. T. ir U. G. nuosavybės teise priklauso 44/100 ir 45/100 pastato dalys ir paminėti asmenys parduoda atsakovui V. Š. paminėtą nebaigtą statyti pastatą (nebaigtas statyti kūrybines dirbtuves). Registrų centras nepažeidė norminių aktų, įregistruodamas nuosavybę pagal atsakovo V. Š. pateiktą 1996-02-07 notarės D.Lukaševičiūtės patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pažymėta apie kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą. Teismas nurodė, kad tiek registrų centras, tiek notaras atliko veiksmus, kurie negalėtų būti vertinami kaip aiškus įstatymo pažeidimas. Tenkindamas ieškinį dalinai, teismas įvertino ieškovams padarytą žalą 11/100 dalies ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) verte, kuri buvo nustatyta šių pastatų pardavimo (2004-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11-50 sudarymo, kuomet atsakovas V. Š. pardavė ginčo pastatą kaip jam vienam nuosavybės teise priklausantį pastatą) momentui ir nustatė, jog ieškovams buvo padaryta žala 5896 Lt sumoje, nes viso pastato vertė 53600 Lt, o 11/100 dalies vertė 5896 Lt (11/100 dalis priklausė ieškovams). Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad 2003 m. jiems sužinojus apie viso ginčo pastato įregistravimą kaip kitų asmenų nuosavybę, senaties terminas pripažintinas praleistu dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino, kadangi jau 2004-08-09 ieškovai kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių, pateikdami ieškinį prijungtoje civ. byloje Nr. 2-219-734/2006 (LR CPK 78 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas V. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti, o iš ieškovų priteisti atsakovo V. Š. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas, atsakovas prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas paskirstyti tokiu būdu: ieškovams L. R. , E. R. ir T. R. solidariai iš atsakovo V. Š. priteisti 231,06 Lt, atsakovui V. Š. iš ieškovų L. R. , E. R. ir T. R. solidariai priteisti 1580 Lt. Atsakovas nurodo, kad pagal 1964 m. civilinio kodekso 149 str. 2 d., jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruota, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. V. R. nuosavybės teisės į dalį dirbtuvių neįregistravo, todėl nei jam, nei jo sutuoktinei L. R. nuosavybės teisė į dalį dirbtuvių neatsirado. Paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo mirusysis V. R. , įpėdiniai negali, todėl ieškovai negali savo teisės į žalos atlyginimą kildinti iš nuosavybės teisių į dalį dirbtuvių praradimo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas nėra pagrįstas, nes jie nepateikė įrodymų, jog patyrė žalą, kadangi byloje nėra nei paveldėjimo teisės liudijimo, nei nuosavybės teisės liudijimo, nei L. R. ir V. R. santuokos liudijimo. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog 11/100 dalių dirbtuvių nuosavybės teise priklausė mirusiajam V. R. . Atsakovas nesutinka, jog jo atžvilgiu buvo taikyta civilinė atsakomybė, o notarės D. Lukaševičiūtės ir VĮ „Registrų centro“ ne. Atsakovas pažymi, kad notaras turi užtikrinti, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių, o notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovė L. R. ir V. R. patys tinkamai neįgyvendino savo teisių bei pareigų įregistruoti nuosavybės teises į 11/100 dalių dirbtuvių. Mano, kad teismas neteisėtai netaikė ieškinio senaties ir tuo pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. Ieškovams senaties terminas pasibaigė dar 1999 m., o savo teises jie pradėjo ginti tik 2004 m., jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, pareikšdami ieškinį dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo ir kt. Ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo pateiktas 2007 m. sausio mėn., t.y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsakovas nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog teismo sprendimas pagrįstas, tai turėtų peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies tai iš atsakovo ieškovams turėjo būti priteista tik 0,21 dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų, o 0,79 dalys atsakovui iš ieškovų.

Atsiliepimas

Atsakovė notarė Daiva Lukaševičiūtė atsiliepimu į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atsakovės notarės D. Lukaševičiūtės atžvilgiu yra netenkintas, palikti nepakeistą, dėl likusios pirmos instancijos teismo sprendimo dalies palikti teismui spręsti savo nuožiūra, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ji tvirtindama 1996-02-07 pirkimo – pardavimo sandorį tarp K. T. , U. G. ir V. Š. tinkamai vykdė savo pareigas. Sandorį tvirtino pagal kadastro dokumentus, kuriuose nebuvo detalizuotas parduodamų dalių plotas, todėl sandoryje buvo nurodyta viso pastato kvadratūra. Pažymi, kad notarės patvirtintas sandoris nebuvo klaidinantis, kadangi asmuo negali perleisti daugiau teisių, negu jis pats jų turi, t.y. atsakovas V. Š. negalėjo iš pardavėjų nupirkti didesnės pastato dalies, nei jiems priklausė nuosavybės teise.

Tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą nurodo, kad valstybės įmonė Registrų centras teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tretysis asmuo pažymi, kad V. Š. kaip pardavėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas, nebuvo sąžiningas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį atsakovo V. Š. atžvilgiu.

Šalies argumentai

Ieškovai L. R. , E. R. ir T. R. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą arba pakeisti šį sprendimą: priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir notarės Daivos Lukaševičiūtės 28050 Lt žalos atlyginimo ieškovams: L. R. 18700 Lt, T. R. ir E. R. po 4675 Lt, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi ir turto vertės nustatymo išlaidas. Ieškovai nurodė, kad teismas priteisė jiems 5896 Lt žalos, tačiau jie prašė priteisti 11/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, kas sudaro 28050,0Lt., vadovaujantis nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 1-10-81, kurioje nurodyta bendra pastato vertė yra 255000 Lt. Ieškovai mano, kad žala atsirado nuo 2003 metų, kai buvo sužinota, jog visas pastatas yra perleistas G. A. IĮ „Eurolaikas“, dėl ko ieškovai prarado teisę naudotis ir valdyti garažą tame pastate. Tuo tarpu teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu atmetė preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje nurodytą vertinimą. Ieškovai negali tiksliai įrodyti žalos dydžio, todėl teismo prašo nustatyti, kad žala yra priteisiama pagal ieškinio pareiškimo dieną, vadovaujantis preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 1-10-81 nurodytu vertinimu. Ieškovai pažymi, kad jie ieškinį pareiškė atsakovui V. Š. , nes jis nuosavybę į 11/100 pastato įgijo be teisinio pagrindo ir toliau viso pastato perleidimo sandorius sudarė kelis kartus, sandorius registravo, gavo pažymas iš registro sandorių sudarymui, žinodamas, kad 11/100 jam nepriklauso. Tačiau prielaidas įregistruoti nuosavybę sudarė Vilniaus 2-ojo notarų biuro Daivos Lukaševičiūtės patvirtina 1996-02-07 prikimo-pardavimo sutartis, nes notarė, atlikdama savo profesines pareigas, elgėsi nepakankamai rūpestingai, ir patvirtino sutartį, kurios turinys buvo dviprasmiškas bei klaidinantis. Atsižvelgiant į tai, ieškovai mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį notarės atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Š. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turėjo vadovautis 2003-10-31 nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu, kuriame dirbtuvių vertė – 133534 Lt. Atsakovas mano, kad dirbtuvių vertė yra 53600 Lt, be to, nurodė, jog šią sumą pripažino ir patys ieškovai, nes nuo šios sumos skaičiavo ieškinio kainą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo dirbtuvių preliminarios vertės nustatymo pažyma Nr. I-10-81, nes pačioje pažymoje nurodyta, jog šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio ir yra tik informacinio pobūdžio. Be to, atsakovas mano, kad žalos dydis negali būti skaičiuojamas pagal kainas, galiojusias ieškinio pareiškimo dieną ar teismo sprendimo priėmimo dieną (LR CK 6.249 str. 5 d.). Atsakovas nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų, jog ieškovai patyrė žalą tai deliktinės atsakomybės subjektas turėtų būti notarė Daiva Lukaševičiūtė.

Atsakovė notarė Daiva Lukaševičiūtė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atsakovės notarės D. Lukaševičiūtės atžvilgiu yra netenkintas, palikti nepakeistą, dėl likusios pirmos instancijos teismo sprendimo dalies palikti teismui spręsti savo nuožiūra bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad jos kaltės nėra, nes ji tvirtindama 1996-02-07 pirkimo – pardavimo sandorį tarp K. T. , U. G. ir V. Š. savo pareigas atliko tinkamai. Notarė taip pat pažymi, kad ieškovai nėra nuoseklūs nurodydami atlygintinos žalos dydį. Ieškovai nurodė, kad 2003-10-31 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas yra arčiausiai pagal datą civilinėje byloje Nr. 2-219-734/2006 ginčytam pastato perleidimo G. A. IĮ „Eurolaikas“ sandoriui, kuris įvyko 2004-01-06. Vadovaujantis minėtu išrašu, pastato vidutinė rinkos vertė buvo 133534 Lt. Tačiau toliau dėstydami apeliacinį skundą ieškovai prašo teismo priteisti žalą ne jos atsiradimo metu esančio dydžio, kuris pagal turimus dokumentus ir ankstesnę ieškovų motyvaciją turėtų būti nustatomas vadovaujantis 2003-10-31 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta pastato vidutine rinkos verte, o pagal ieškinio preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje nustatytą vertę, kuri neatitinka žalos atsiradimo momentu esančios pastato vertės. Atsakovė mano, kad ieškovų reikalavimas atlyginti žalą lygią 28050 Lt sumai yra nesąžiningas ir neatitinkantis žalos atlyginimo instituto paskirties bei principų. Nurodo, kad žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal žalos atsiradimo metu, t.y. sandorio dėl atitinkamos dalies nekilnojamojo daikto perleidimo sudarymo ir jo registravimo viešame registre buvusią atitinkamo daikto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų notarei, todėl ji pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo(b.l.88-89). Prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas, apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų nepaduotas. Todėl kolegija sprendžia, kad notarės prašymas pirmiausia turi būti išnagrinėtas pirmos instancijos teisme ir ši aplinkybė neduoda pagrindo panaikinti sprendimą, ar grąžinti bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nes ieškovų visi reikalavimai yra išnagrinėti (CPK 329str.2d. 7p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. Š. ieškovės L. R. naudai 3930,66 Lt žalos, ieškovo T. R. naudai 982,67 Lt žalos ir ieškovės E. R. naudai 982,67 Lt žalos bei solidariai visų ieškovų naudai 1024,88 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir ieškovai L. R. , E. R. ir T. R. , kurie apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti pilnai, o atsakovas V. Š. prašo ieškinį atmesti.

Kolegija sprendžia, kad ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai iš esmės yra nepagrįsti, todėl sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, tenkinant iš dalies V. Š. apeliacinį skundą.

Atsakovas V. Š. teigia, kad ieškovai negali reikalauti atlyginti žalą, nes jie neturi reikalavimo teisės, kadangi miręs V. R. nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisų į 11/100 dalį pastato. Be to, ieškovams neišduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas, todėl negalima paskaičiuoti kokia žalos dalis tenka kiekvienam iš jų , o taip pat yra praleistas ieškininės senaties terminas Atsakovas mano, kad dėl svetimo turto pardavimo yra kaltas notaras, kuris netiksliai ir neaiškiai įformino 1996m. sandorį, kurio pagrindu nuosavybės teises į visą pastatą įregistravo tretysis asmuo VĮ“Registrų centras“, todėl žalą privalo atlyginti notarė ir tretysis asmuo, kuris turėjo būti traukiamas atsakovu.

Ieškovai skunde teigia, kad žalą solidariai su kitu atsakovu privalo atlyginti ir notarė, o ne vienas V. Š. .

Kolegija šiuos atsakovo ir ieškovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-04-10 įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-219-734/2006, yra nustatyta, kad V. R. buvo įgijęs nuosavybės teisę į garažą (11/100pastato duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui V. Š. dalis pastato(garažas) nepriklausė, todėl jis nuosavybės teises į visą pastatą įgijo be teisinio pagrindo ir šias patalpas perleido kitam asmeniui (b.l. 8-13). Sprendime taip pat konstatuota, kad ieškovai kaip mirusio V. R. turto paveldėtojai turi teisę reikalauti žalos ir nuotolių atlyginimo kitoje byloje, nes paminėtoje nagrinėtoje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią patyrė dėl prarasto nekilnojamojo turto, kadangi ši aplinkybė yra nustatyta teismo sprendimu (CPK 182str.2d.). Kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad dėl V. R. priklausančio turto perleidimo kitiems asmenims yra kaltas atsakovas V. Š. , kadangi jis privalėjo žinoti, jog 2004-06-10 sandoriu parduoda ir jam nepriklausančio pastato dalį. Tuo tarpu tvirtinant 1996-02-7 pirkimo-pardavimo sandorį notarė LR Notariato įstatymo ar kitų teisės normų iš esmės nepažeidė, nes turėjo reikiamus duomenis apie parduodamą objektą ir sutartyje nurodė, kad yra parduodamos nebaigtos statyti dirbtuvės, kurios priklauso K. T. (44/100dalys) ir U. G. (45/100dalys), o taip pat nurodė visą pastato plotą ir kitus privalomus duomenis. Tai rodo, kad faktiškai V. Š. buvo parduota 49/10 dalys dirbtuvių ir ši aplinkybė jam buvo žinoma (b.l.61, 118-121, t.1, civ. b. Nr. 2-219-734/2006).

Kolegija pažymi, kad ieškovai priteisti žalos iš Registrų centro neprašė. Registrų centras nuosavybės teises į pastatą V. Š. vardu įregistravo notaro 1996-02-7 patvirtinto sandorio pagrindu, vadovaujantis tuo metu galiojusios Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297. Pažymėtina ir tai, kad tretysis asmuo pas save neturėjo duomenų apie dalies pastato priklausymą V. R. , nes jis savo nuosavybės dalies nebuvo įregistravęs, o atsakovas V. Š. apie neteisingai įregistruotas nuosavybės teises pretenzijų turto registro įstaigai nereiškė, nors žinojo ką įsigijo, kreipėsi dėl klaidos atitaisymo pastato pavadinime, užbaigė statybas, rūpinosi teisinę pastato registraciją, perdavė jį visą AB Kauno dujotiekio statybos turto fondui kaip turtinį įnašą, po to jį vėl pirko (b.l. 105-126, t.1, civ. b. Nr. 2-219-734/2006). Trečiojo asmens neteisėtų veiksmų nenustatė teismas ir jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje ieškovai ginčijo sandorių teisėtumą. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad dėl ieškovams padarytos žalos yra kaltas ir Registrų centras, kuris turėjo būti patrauktas atsakovu ir iš jo priteista žala.

Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad negalima nustatyti kiekvienam iš ieškovų priklausančios žalos dalies, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai kreipėsi dėl 2004-03-03 mirusio V. R. priklausančio turto paveldėjimo(b.l. 32-33, t.1, civ.byla Nr. 2-219-734/2006) ir tarp paveldėtojų nėra ginčo dėl priteistinos žalos dydžio. Be to, nurodytas žalos dydis faktiškai yra nustatytas atsižvelgiant į paveldėjimo teisės normas ir kiekvienam iš ieškovų tenkančią paveldimo turto dalį, o atsakovui ši aplinkybė reikšmės neturi, kadangi ji negali atleisti nuo žalos atlyginimo prievolės.

Nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl ieškinio atmetimo taikant ieškinio senatį, nes 1964m. CPK 84str.1d. numatytas 3m. terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2003m., į teismą kreipėsi 2004m. rugpjūčio mėnesį, ginčydami sudarytus sandorius, o ši byla baigta nagrinėti tik 2006 metais. Ieškovai dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2007m. balandžio mėnesį. Tai rodo, kad teismas turėjo pagrindą ieškininės senaties terminą atnaujinti (1964m. CK 90str.2d., naujo CK 1.131str.2d.).

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako ir sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. Š. privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą dėl garažo praradimo, kadangi tam yra visos sąlygos numatytos CK 245-6.248str. Teismas CK 6.249str.5d.sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovams 5896,0Lt žalą, kurią nustatė nuo 2004-01-28 sudaryto sandorio buvusios viso pastato vertės(53600,0Lt.), kuri nurodyta Nekilnojamojo turto centrinių duomenų banko 2004-06-10 išraše, esančiame prijungtoje civilinėje byloje (b.l. 10-11, t.1.). Ieškovai apeliaciniu skundu su tuo nesutinka ir prašo priteisti jiems 28050 Lt., iš jų L. R. 18700 Lt, T. R. ir E. R. po 4675 Lt., kas sudaro 11/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nuo 255000,0Lt., kuri nurodyta 2006-10-20 nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 1-10-81.

Kolegija pažymi, kad atsakovo 2004-01-06 sudarytoje sutartyje parduotų dirbtuvių vidutinė rinkos vertė nurodyta 53600,0Lt., visos dirbtuvės parduotos už 10000,0Lt .(b.l. 105-107, t.1, civ. b.Nr.2-219-734/5006). Ši vertė (53600,0Lt.) atitinka artimiausią sudarytam sandoriui rinkos vertę, kuri nurodyta minėtame Nekilnojamo turto registro išduotame išraše. Tuo tarpu ieškovai nepateikė teismui kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. R. priklausiusio garažo vertė sandorio sudarymo metu buvo didesnė. Tai rodo, kad bendra 53600,0Lt. pastato verte teismas pagrįstai vadovavosi nustatant žalos dydį, kadangi dėl 2004-01-06 sudaryto sandorio ieškovai faktiškai ir neteko teisės naudotis garažu, ką iš esmės pripažįsta ieškovai. Pažymėtina, kad ieškovų pateiktoje pažymoje nurodyta 255000,0Lt dirbtuvių bendra vertė yra informacinio pobūdžio ir nustatyta žymiai vėliau, t.y. 2006-10-20, o taip pat nesilaikant LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, kas yra nurodyta pačioje pažymoje. Todėl kolegija mano, kad vadovautis minėtoje pažymoje nurodyta pastato vertę pagrindo nėra. Be to, šiuo atveju garažo vertė pagrįstai nustatyta jos padarymo dienai, kas iš esmės neprieštarauja CK 6.249str.

Kolegija atmeta atsakovo argumentus ir dėl jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, ar priteistinos žalos dydžio sumažinimo CK 1.5str.4d., 6.248str. 4d., 6.253str.1 ir 5d.., 6.282str.1d. pagrindu, nes žala atsirado ne iš sutartinių santykių. Be to, faktiškai nei V. R. , nei ieškovai neteisėtų veiksmų neatliko, o nuosavybės į garažą neįregistravimo faktas pats savaime jiems neatėmė teisės naudotis teisėtai įgytu daiktu. Pažymėtina ir tai, kad faktiškai dėl V. R. vardu esančio turto neįregistravimo ir jo pardavimo sąžiningam įgijėjui, ieškovai prarado galimybę garažą atgauti. Todėl mažinant dar ir priteistiną žalą, būtų pažeista atsakovo minėti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai ieškovų atžvilgiu, o ne atsakovo, kuris kartu su savo turtu pardavė ir svetimą, tačiau teigia esąs nekaltas, nors pardavė daugiau nei pats buvo įgijęs pagal sandorį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo tik iš dalies tenkino ieškinį, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.

V. Š. teigia, kad teismas iš jo ieškovams turėjo priteisti tik 21 proc. bylinėjimosi išlaidų, nes likusioje dalyje ieškinys yra atmestas. Todėl iš jo priteistina suma sudaro 231,06Lt. bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 14, 49Lt. už dokumentų per antstolį įteikimą nuo 69,0Lt sumos, 39,69Lt. už skelbimus spaudoje nuo 189,0Lt sumos ir 176,88Lt. žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovo manymu teismas negalėjo priteisti turto vertinimo pažymos išlaidų(590,0Lt.), nes pažymoje nurodyta verte nesirėmė nustatant žalos dydį, taip pat jam turėtų būti priteista ir 1580,0Lt. advokato pagalbos išlaidų iš 2000,0Lt. turėtų.

Kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad faktiškai ieškinys yra patenkintas tik 21 proc. nuo ieškinio sumos (5896,0Lt.:28050,0Lt x100proc.), o atmesta 79proc. (100proc.-21proc.), todėl vadovaujantis CPK 93str. ieškovams ir atsakovui turėtų būti atlyginta atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmoje teismo instancijoje. Kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad teismas neturėjo priteisti turto vertinimo išlaidų, nes įstatymas nenumato, jog atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su tomis aplinkybėmis ar įrodymais, kuriais rėmėsi teismas tenkindamas ieškinį. Tačiau kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovams priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su turto vertės nustatymu, dokumentų įteikimu per antstolį, skelbimais spaudoje, kadangi žyminio mokesčio ir kitos bylinėjimosi išlaidos, numatytos CPK 79, 88str., turi būti atlyginamos vadovaujantis įstatymu (CPK 80str.1d.1p., 93str.2d.). Tokiu būdu ieškovams be priteistino 176,88Lt. žyminio mokesčio (5896,0Lt.x3proc.), priteistina dar 178,08Lt. kitų išlaidų (69,0Lt.+189,0Lt+590,0Lt..)x21proc.), o taip pat 483,0Lt. advokato pagalbos išlaidų (2300,0Lt.x21proc.), kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 15, 24, 36, 73, 74). Kadangi ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 837,96Lt. (176,88Lt.+178,08Lt.+483,0Lt.), o yra priteista 1024,88Lt., todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

Atsakovas teigia, kad jam turi būti atlyginta 1580,0Lt advokato pagalbos išlaidų, iš 2000,0Lt. patirtų pirmoje teismo instancijoje. Tačiau kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti patvirtintos rašytiniais įrodymais. Kadangi byloje tokių įrodymų nėra, atsakovo reikalavimas priteisti 1580,0Lt. bylinėjimosi išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinėje teismo instancijoje ieškovų ir atsakovo V. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes jų apeliaciniai skundai atmesti.

Notarės atstovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apie patirtas tokias išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7144-131/2007 pakeisti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, sumažinant iš atsakovo V. Š. priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai iki 837,96 Lt.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė