Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui R. G. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme ieškovas nurodė, kad ginčo butą pirkti susirado per skelbimus, butą apžiūrėjo su tėvu iki 2020-09 (tikslios datos neprisimena), ieškovui nedalyvaujant, į butą įleido kažkokia moteris, jokių trūkumų nepastebėjo (langai buvo atidaryti). Nurodė, kad įsigytame bute apsigyveno praėjus savaitei po įsigijimo ir netrukus išryškėjo buto trūkumai, kurie atsirado dėl to, jog butas ir rūsys po juo galimai buvo užlieti vandeniu, o būtent šie trūkumai: vonioje nebuvo priklijuotos plytelės (po jomis sudėtos plastmasės, kad būtų lygu; buto apžiūros metu moteris, įleidusi į butą, vonios grindų, kurios buvo uždengtos kilimine danga, neleido apžiūrėti, sakydama, kad negalima dangos pakelti - bus netvarka); 2020-10 svetainėje ir koridoriuje juostomis atšoko sienų glaistas ir dažai; svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės; karšto vandens kranai užrūdiję, todėl negalima užsukti karšto vandens; vandens šildytuvas per silpnai šildo vandenį ir daug sunaudoja el. energijos; praėjus savaitei po buto įsigijimo ir esant uždarytiems langams bute pasijautė pelėsio kvapas (o buto apžiūros metu buto langai buvo atidaryti ir pelėsio kvapas nesijautė), todėl buvo atliktas mikrobiologinis tyrimas, kurio metu bute tirtose 3-jose patalpose (2 kambariai ir virtuvė) nustatytas padidėjęs pelėsinių grybų kiekis (jis ir skleidžia nemalonų kvapą). Nurodė, kad vizualiai pelėsis matomas tik ant po vonia esančio surūdijusio vamzdžio. Jis (ieškovas) serga onkologine smegenų liga, kurios eigą, pasak jį (ieškovą) gydančio neurochirurgo, gali stimuliuoti būtent ir įkvepiami pelėsiniai grybai; rūsio patalpa, esanti po butu (ginčo butas yra pirmame aukšte) yra dažnai užliejama vandeniu, o ta drėgmė iš rūsio kyla į butą, ko pasekoje ginčo butas galimai drėksta - o atsakovas apie tai parduodamas butą neįspėjo. Mano, kad butas buvo užlietas .Visų šių trūkumų parduodamas butą atsakovas nenurodė, todėl įsigijimo metu ieškovas nepastebėjo. Pats atsakovas ginčo butu naudojosi nuo 2020-01-10, jame atliko remonto darbus, todėl mano, jog atsakovas apie nurodytus trūkumus gerai žinojo. Nurodė, kad atsakovas neparodė šalto vandens skaitiklio rodmenų, todėl jis (ieškovas) tik po buto nusipirkimo, tai yra tik gavęs iš UAB „Sūduvos vandenys“ 2020-10 sąskaitą sužinojo, kad yra 326,87 Eur dydžio įsiskolinimas už šaltą vandenį, kurį atsakovas parduodamas butą nuslėpė, nes iki buto pardavimo paskutinį kartą šalto vandens rodmenis buvo deklaravęs tik 2020-02-12 – 193 m³ , o 2020-09-26 – skaitiklis rodė 335,471 m³. Kadangi ieškovas apmokėjo šį įsiskolinimą UAB „Sūduvos vandenys“ už atsakovą, todėl prašo šią sumą priteisti jam iš atsakovo, nes minėtas įsiskolinimas susidarė už laikotarpį kuomet bute gyveno atsakovas ( nuo buto įsigijimo 2000-01-10 iki buto pardavimo 2020-09-22 atsakovas realiai Lietuvoje ir bute buvo 51 dieną), kuris buto paradavimo sutartimi patvirtino, kad visus mokesčius už komunalines paslaugas sumokėjo, - ko pasekoje (sumokėdamas už atsakovą) ieškovas patyrė 326,87 Eur dydžio nuostolius. Nurodė, kad ginčo butą iš atsakovo pirko už 13 000 Eur, bet sutartyje įrašė už 10000 Eur. Toks buvo atsakovo reikalavimas: už butą 10000 Eur ir 3000 Eur už jame paliekamus baldus. Nurodė, kad 1000 Eur sumokėjo atsakovui kaip rankpinigius (pervedė per banką du kartus po 500 Eur), 2000 Eur sumokėjo atsakovui prieš notarą ir 10 000 Eur sumokėjo pas notarą. Ieškovo atstovas teisme nurodė, kad ieškinys grindžiamas 2021-06-07 atliktu mikrobiologiniu tyrimu, kurio metu ore rasta pelėsinio grybo sporų. Apie tai atsakovas ieškovo neįspėjo, o ieškovas, tai žinodamas, nebūtų buto pirkęs, nes jis turi sveikatos problemų ir toks butas kenkia jo savijautai. Taip pat liudytojo Š. parodymais, kad praeityje buvo užlietas namo rūsys. Pardavėjas turi būti sąžiningas ir nurodyti visus buto trūkumus.

L. Š. Š., kuris gyvena tame pačiame name, kaip ir ieškovas ((duomenys neskelbtini)), tik kitoje laiptinėje, parodė, kad ieškovo butas randasi 1-ame aukšte. Parodė, kad jis nežino ar buvo užlietas rūsys. Užlietas buvo tik šilumos punktas, o ne po ieškovo butu (nes šiluminis punktas ne po ieškovo butu). Namas yra statytas 1964 metais, mūrinis. Parodė, kad namo gyventojai skųsdavosi dėl smarvės, tačiau fekalijos nepakilo virš leistinos ribos, nes UAB „Marijampolės butų ūkis“ vis atkišdavo užsikimšimus. Parodė, kad prieš G. ginčo buto savininke buvo V., tačiau ji niekada nesiskundė dėl pelėsio kvapo. Iš ieškovo laiptinės (vidurinė) niekas nesiskundė, kad būtų užlieti butai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 str. CK 6. 399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

CK 6.334 str. 1 d. numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p., CK 6.399 str.). Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo būdų.

CK 6.334 str. 1 d. 4 p. reglamentuoja pirkėjo teisę nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 str. 2 d. nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 str. 1 d. 2 ir 3 p., nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Pažymėtina, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-19/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 str.). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 str. 4 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarine pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas-pirkėjas V. I. nusipirko iš atsakovo-pardavėjo R. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2. punktu pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Pirkėjas 2021-03-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl šio buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo pagal CK 6.334. 1 d. 4 p.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas nurodė šiuos ginčo buto trūkumus apie kuriuos, kaip teigia, atsakovas jo neįspėjo: vonioje nebuvo priklijuotos plytelės; 2020-10 svetainėje ir koridoriuje juostomis atšoko sienų glaistas ir dažai; svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės; karšto vandens kranai užrūdiję, todėl negalima užsukti karšto vandens; vandens šildytuvas per silpnai šildo vandenį ir daug sunaudoja el. energijos; praėjus savaitei po buto įsigijimo ir esant uždarytiems langams bute pasijautė pelėsio kvapas, todėl 2021-06 buvo atliktas mikrobiologinis tyrimas, kurio metu bute nustatytas padidėjęs pelėsinių grybų kiekis. Jis (ieškovas) serga onkologine smegenų liga, kurios eigą gali stimuliuoti ir įkvepiami pelėsiniai grybai; rūsio patalpa, esanti po butu yra dažnai užliejama vandeniu, o ta drėgmė iš rūsio kyla į butą, ko pasekoje ginčo butas galimai drėksta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar 2020-09 (tiksli diena nenustatyta) ieškovas kartu su tėvu apžiūrėjo skelbimuose susirastą pageidaujamą įsigyti ginčo butą ir jokių trūkumų nepastebėjo. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apžiūros metu buvo trukdoma apžiūrėti ir įsitikinti perkamo daikto kokybe, ieškovas byloje nepateikė. Kaip teigia pats ieškovas svetainėje ir koridoriuje sienų glaistas atšoko sekantį mėnesį po sutarties sudarymo (2020-10), o svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės, nes rūsio patalpa, esanti po butu yra dažnai užliejama vandeniu, o ta drėgmė iš rūsio kyla į butą, ko pasekoje ginčo butas galimai drėksta. Vienok, ieškovo iniciatyva liudytoju apklaustas to paties namo gyventojas Š. Š. parodė, kad rūsyje buvo užlietas tik šilumos punktas, o ne rūsys po ieškovo butu, nes šiluminis punktas yra ne po ieškovo butu, bei tai, kad šiame 1964 m. statybos name dažnai užsikemša kanalizacija, tačiau UAB „Marijampolės būtų ūkis“ operatyviai atkiša, tai fekalijos nebūna pakilę aukščiau leistino lygio. Taip pat minėtas liudytojas parodė, kad ir prieš G. buvusi ginčo buto savininkė – V. niekada nesiskundė dėl pelėsio kvapo. Ginčo buto trūkumus ieškovas argumentavo 2021-06-07 atlikto mikrobiologinio tyrimo metu buto ore rastu pelėsinių grybų buvimu. Vienok, ieškovo prašymu byloje atlikus statybos techninę ekspertizę teismo ekspertas profesorius dr. S. M. teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs 2021-06-07 mikrobiologinio tyrimo protokole užfiksuotus rezultatus ir kitus bylos duomenis, ekspertizės išvadose konstatavo, kad: 1) iš civilinės bylos medžiagos matosi, kad buto ore yra pelėsinio grybo sporų, tačiau nenustatyta, kad ore esančio pelėsinio grybo sporų koncentracija viršytų leistinas normas. Tyrimo metu nenustatyta, kad ant buto konstrukcijų būtų pelėsinis grybas; 2) tyrimo metu nenustatyta, kad pelėsinio grybo koncentracija ore viršytų leistinas normas. Ant buto konstrukcijų pelėsinių grybų nenustatyta. Nenustatyta, kad yra priežasčių dėl kurių nebūtų galima naudotis butu nepašalinus pelėsinių grybų ore; 3) buto trūkumų, susijusių su pelėsinio grybo atsiradimu, nenustatyta; 4) pelėsinio grybo ant buto konstrukcijų nenustatyta jokiose patalpose. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę dėl tariamo drėgmės į butą skverbimosi iš rūsio bei dėl tariamo ginčo buto užliejimo. Ieškovo teigimas, kad negali naudotis ginčo butu, esant pelėsiniam grybui, dėl sveikatos paneigtas eksperto išvada, nes nenustatyta, kad pelėsinio grybo koncentracija ore viršytų leistinas normas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai. Šiuo atveju, kai ieškovas pirko butą 2020-09-22 ir jo nurodyti defektai išryškėjo sekantį mėnesį po pirkimo, ieškovo nurodomi daikto trūkumai (vonioje nebuvo priklijuotos plytelės, karšto vandens kranai užrūdiję, todėl negalima užsukti karšto vandens; vandens šildytuvas per silpnai šildo vandenį ir daug sunaudoja el. energijos) pirkėjui galėjo būti žinomi, nes jie tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Likę ieškovo nurodyti buto trūkumai, kad jau 2020-10 svetainėje ir koridoriuje atšoko sienų glaistas, o svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų, tai yra buto remontą atlikusių asmenų netinkamai atlikto darbo, nes jokių įrodymų, kad tai sąlygojo tariamai iš rūsio besiskverbianti į butą drėgmė ar tai, kad galimai butas buvo užlietas vandeniu, - ieškovas byloje nepateikė. Minėta, kad aplinkybė, galinti šalinti (riboti) pardavėjo atsakomybę, yra ta, ar išryškėję daikto trūkumai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės (CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d.). Tokiu būdu teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju ginčo butas atitinka kokybinius rodiklius pagal savo prigimtį ir yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo daiktu negali naudotis pagal paskirtį nepašalinęs jo nurodomų trūkumų. Konstatuotina, kad ieškovo nurodyti daikto trūkumai šiuo atveju nėra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 str. 2 d. prasme. Teismo vertinimu siekis nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, nepasinaudojus alternatyviomis teisių gynimo priemonėmis šiuo atveju yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti ieškovo pasirinktu būdu CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pagrindu, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.217 str. 2 d., 6.334 str. 1 d. 4 p., CPK 185 str.) Netenkinus pirminio reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 326,87 Eur, kuriuos ieškovas kaip įsiskolinimą paslaugos teikėjui UAB „Sūduvos vandenys“ sumokėjo už atsakovą - tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. G., būdamas ginčo buto savininku laikotarpyje nuo 2020-01-10 (buto įsigijimo) iki 2020-09-22 (buto pardavimo) šalto vandens rodmenis deklaravo tik du kartus, tai yra: 2020-01-15 – 186 m³ ir 2020-02-12 – 193 m³ (atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu buvo komandiruotėje užsienyje, todėl net nematė skaitiklio rodmenų); o už suteiktas paslaugas UAB „Sūduvos vandenys“ apmokėjo tris kartus, tai yra: 2020-06-16 – 19,97 Eur, 2020-09-22 – 6,86 Eur, 2020-10-31 -1,37 Eur. Ieškovas butą įsigijo 2020-09-22, 2020-09-26 užfiksavo (nufotografavo) šalto vandens rodmenis – 335,471 m³ (DOK-19508) ir gavo iš UAB „Sūduvos vandenys“ sąskaitą už 2020-10 dėl 326,87 Eur dydžio įsiskolinimo už šaltą vandenį apmokėjimo. Iš bylos duomenų (UAB „Sūduvos vandenys“ 2020-12-31 pažyma Nr. 2-17-479) seka, kad su atsakovu R. G. G. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2020-01-15 , o nutraukta 2020-10-26. Per ši laiką atsakovo bute UAB „Sūduvos vandenys“ darbuotojai nesilankė, skaitiklio rodmenų netikrino, gedimai, susiję su geriamo vandens tiekimu ar nuotekų tvarkymu taip pat neužfiksuoti (savininkas R. G. nesikreipė). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas (buto pirkėjas) iš savo lėšų apmokėjo UAB „Sūduvos vandenys“ viso 326,87 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį kuomet butas nuosavybės teise priklausė tuometiniam jo savininkui atsakovui R. G., su jo išieškojimo, vykdė UAB „S“, išlaidomis (DOK-19508). Tokiu būdu spręstina, kad atsakovas (buto pardavėjas) pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties 8.2. punktą , kuriuo garantavo kad prievolių už šaltą vandenį tiekėjui nėra, todėl ieškovui (buto pirkėjui), kaip įvykdžiusiam už atsakovą (buto pardavėją) pastarojo prievolę paslaugos teikėjui - UAB „Sūduvos vandenys“ iš atsakovo priteistina 326,87 Eur (CK 6.50 str. 3 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100%). Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1583,77 Eur (DOK-43125).

Atsakovas prašo priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-19461 - už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme), jų dydis neviršija Rekomendacijose numatytų tokių išlaidų dydžio.

Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį - 50% (reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmestas, reikalavimas dėl 326,87 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo patenkintas 100%) - iš atsakovo valstybės naudai priteistina 792 Eur antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama ieškovui, išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovo priteistina 500 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios viršytų nustatytą minimalų dydį, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 260 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo V. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 326,87 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 87 ct) įsiskolinimo.

Priteisti iš ieškovo V. I. atsakovo R. G. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. G. valstybės naudai 792 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos, kuri byloje buvo teikiama ieškovui, išlaidų atlyginimo (įmokos kodas 5630), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.