- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- ATP-110-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02901-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimo, kuriuo A. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., nubaustas 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal ATPK 187 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2011-07-21 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems savo pareigas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma, kad teismo nutarimas naikintinas, kadangi jis priimtas pažeidžiant LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str., kuriame įtvirtintos visapusiškumo, pilnumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo nuostatas, kurios turi būti taikomos nagrinėjant visas administracines bylas. Anot apelianto, pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista administracinės bylos esmė, nesurinkti ir neįvertinti visi žinomi įrodymai. Teismas nebuvo teisingas apelianto atžvilgiu, nutarimą motyvuodamas prielaidomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, kurios fiksuotos vaizdo medžiagoje. Teismas konstatuoja, kad apelianto pasipriešinimas pareigūnams pasireiškė tuo, kad jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos ne praleisti pėsčiųjų, o paimti keleivį, tačiau tai paneigia vaizdo medžiagoje užfiksuoti faktai; elgėsi provokuojančiai, pateikinėjo po vieną dokumentą; pereiti į tarnybines patalpas kategoriškai atsisakė sakydamas „aš niekur neisiu, o tu man nieko nepadarysi“; pastūmė pareigūną su automobilio durelėmis (šį faktą tai pat paneigia prie bylos prijungta vaizdo medžiaga); elgėsi agresyviai; rėkė; mosikavo rankomis bei nuvestas į poskyrį stipriai pastūmė pareigūną krūtine, bandydamas išmušti iš pusiausvyros. Kuo pasireiškė apelianto provokuojantis elgesys, teismas nenurodo. Anot apelianto, nepakanka remtis vien tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, policijos pareigūnų P. B. ir J. G., tendencingu aiškinimu. Jų suinteresuotumą lemia tai, kad šiuo metu yra tiriama baudžiamoji byla dėl šių pareigūnų elgesio tarnybos metu, kurioje apeliantas prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Teismui nurodyta aplinkybė nagrinėjant bylą buvo žinoma, nes A. K. buvo pateikęs policijos komisariate registruotą pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pareigūnams, todėl siekiant objektyvumo administracinėje byloje, teismas turėjo domėtis ir vertinti tarnybinio patikrinimo išvadas, baudžiamosios bylos baigtį. Tai nebuvo atlikta, tuo pažeidžiant ATPK 256 str. normas. Teismas neįvykdė pareigos teisingai išspręsti bylą, nes nutarimo priėmimo metu nebuvo duomenų, kaip 2011-07-21 įvykį vertina pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir vedantys baudžiamąją bylą. Teismas neišsiaiškino, ar P. B. ir J. G. baudžiamojoje byloje pareikšti įtarimai, neaišku, kaip tarnybinio patikrinimo medžiagoje vertinamas įvykis, ar kaip netinkamas pareigūnų pareigų vykdymas, ar kaip piliečio nepagrįsti priekaištai pareigūnams ir apelianto pasipriešinimas pareigūnams. Anot apelianto, šie įrodymai byloje būtų esminiai, siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl teismo priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teisme įrodymų išreikalavimas yra neįmanomas, neatnaujinus įrodymų tyrimo, o vien tik iš byloje esančių įrodymų priimti naują sprendimą iš karto nėra galimybės.
Apeliantas nurodo, kad pareigūnų veiksmus prie perėjos jis suprato, kaip nepagrįstą kabinėjimąsi prie jo – provokaciją, tačiau savo nebylų protestą jis išreiškė prašydamas paaiškinti, kokia problema. Apeliantas pareigūnų neįžeidinėjo žodžiais ar kūno gestais, jo elgesys paduodant dokumentus iš skirtingų vietų automobilyje negali būti vertinamas kaip tyčinis dokumentų pateikinėjimas po vieną. Vaizdo medžiagoje nėra fiksuota apelianto agresijos ir riksmo. Teismas neteisingai ir tendencingai vertino liudytojo Š. P. parodymus, nes šis, su apeliantu nesusijęs pašalinis asmuo, parodė, kad filmuoti pradėjo pastebėjęs neteisėtą pareigūnų elgesį A. K. atžvilgiu. Anot apelianto, šio liudytojo parodymai yra labai informatyvūs, tačiau teismas neteisingai juos vertino. Šie parodymai yra analogiški su juo nesusijusių liudytojų J. Ž. ir D. Š. parodymams, todėl nėra pagrindo ir šių liudytojų parodymus vertinti šališkais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. K. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyris prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad byla išnagrinėta objektyviai ir nešališkai, o teismo nutarimas teisėtas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. K. 2011-07-21 aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems savo pareigas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio patrulis P. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 15) ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme (b.l. 37-38) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2011-07-21 apie 20.30 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. G. pastebėjo automobilį „Audi“ su keleiviais, kuris sustojo ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir visuomeninio transporto sustojimo aikštelėje. Bandė atkreipti į tai vairuotojo dėmesį, tačiau vairuotojas juos ignoravo. Tuo metu vairuotojas nuvažiavo kiek toliau, tačiau vėl pažeisdamas KET paliko automobilį per arti pėsčiųjų perėjos. Priėjęs prie vairuotojo, kaip vėliau buvo nustatyta A. K., prisistatė, paprašė pateikti dokumentus bei paaiškino pažeidimo esmę. Nurodė, kad A. K. tuomet paklausė, ko prie jo kabinėjamasi. Tuomet vairuotojui dar kartą buvo paaiškinta, kad jis pažeidinėja KET ir privalo vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus - pateikti reikiamus dokumentus. Vairuotojas atsisakė tai padaryti, pradėjo mosikuotis. P. B. jam dar 3-4 kartus bandė paaiškinti vairuotojo pareigas, tačiau vairuotojas nevykdė reikalavimo, pateikė tik automobilio dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo nepateikė, dėl ko nebuvo galima nustatyti jo asmenybės. A. K. sėdėdamas automobilyje elgėsi provokuojančiai, pateikinėjo po vieną dokumentą. Po perspėjimo, kad jeigu jis nevykdys teisėtų reikalavimų, bus panaudota fizinė jėga, jis pabandė savavališkai išlipti iš automobilio, stumtelėdamas P. B. atidaromomis durelėmis. Pasakius „kas jums leido išlipti“, uždarė duris. Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti paieškomas ar padaręs kažkokį nusikaltimą, kadangi vengė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paprašė jį eiti su P. B. iki poskyrio, tačiau vairuotojas atsisakė tai daryti. A. K. keletą kartą buvo įspėtas, kad jo atžvilgiu bus panaudota fizinė jėga, jei jis nevykdys teisėto reikalavimo, tačiau A. K. kategoriškai atsisakė pereiti į poskyrį sakydamas „aš niekur neisiu, o tu man nieko nepadarysi“. Po šių A. K. žodžių P. B. jėga ištempė jį iš automobilio. Tuo metu priėjo porininkas, kuris buvo jam už nugaros siekiant apsaugoti jį nuo aplinkinių veiksmų, nes aplink susirinko A. K. draugai ir kiti žmonės. Einant iki posto, už rankos vedamas A. K. kelis kartus bandė išsivaduoti, judėti ne ta kryptimi, kuria buvo jam nurodyta eiti, bandė eiti ne tiesiai, o į kairę, bandė sustoti, mosikavosi. Priėjus prie poskyrio pažeidėjas nurimo, tačiau staiga vėl suagresyvėjo. Kadangi kabinetas buvo uždarytas, porininkas nuėjo paimti raktų nuo kabineto, A. K. buvo liepta stovėti prie durų ir nejudėti, tačiau jis vėl bandė savavališkai eiti. Kelis kartus užtvėrė jam kelią, nenaudodamas fizinės jėgos bei priminė pareigą klausytis pareigūno reikalavimų. Tačiau P. B. reikalavimų A. K. nevykdė, stipriai pastūmė jį krūtine, bandydamas išmušti iš pusiausvyros, dėl ko siekiant apginti save bei tarnybinį ginklą buvo panaudota fizinė jėga - koviniai savigynos veiksmai A. K. atžvilgiu. Po to posto viduje pažeidėjas nurimo, atsiprašė už savo veiksmus, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyr. patrulis J. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 14) ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme (b.l. 38-39) iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir P. B.. Policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga (žr. priedai). Iš Vilniaus oro uosto pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2011-07-21 20:13:34 A. K. vairuojamas automobilis, pažeisdamas KET, sustoja neleistinoje vietoje – per arti pėsčiųjų perėjos – ir paima keleivį. Vėliau prie automobilio prieina vienas iš policijos pareigūnų, kuris stovi prie vairuotojo durelių, tarp vairuotojo ir pareigūno įvyksta tam tikras susistumdymas, tačiau konkrečių veiksmų įžiūrėti nėra galimybės. Netrukus po to vairuotojas išlipa iš automobilio ir pareigūnų nuvedamas į oro uostą. Š. P. pateiktame vaizdo įraše matyti atdaromis vairuotojo durelėmis stovintis automobilis, prie kurio vairo sėdi A. K., o šalia stovi du uniformuoti policijos pareigūnai. Matyti, kad A. K. intensyviai gestikuliuodamas rankomis aiškinasi su pareigūnais, tačiau pokalbio negirdėti. Vėliau A. K. pats išlipa iš automobilio, uždaro automobilio dureles ir pareigūno yra nuvedamas į oro uostą. Iš įrašo matyti, kad vedamas link oro uosto A. K. kelis kartus priešinasi policijos pareigūnui, stengiasi ištrūkti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaizdo įrašuose nematyti jokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apeliantas skunde nurodo, kad minėti policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jų atžvilgiu 2011-08-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėk jų elgesio šio įvykio metu (b.l. 68), todėl jų parodymai tendencingi. Pastebėtina, kad šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti 2011-07-21, o ikiteisminis tyrimas dėl jų veiksmų pradėtas 2011-08-19, tačiau pareigūnų pozicija, kaip minėta, išliko nuosekli, neprieštaringa, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. parodymus, matyti, kad jis 2011-07-21 paaiškinime teisės pažeidimą pripažino, nurodė, kad pasipriešino, policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, dėl to buvo pristatytas į oro uosto policijos poskyrį. Dėl šio įvykio A. K. labai gailėjosi ir atsiprašė policijos pareigūno. Nurodė, kad prarado savitvardą dėl karštos temperatūros ilgoj kelionėj, nes skubėjo namo pasiimti žmoną su vaiku (b.l. 13). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. K. pakeitė savo parodymus, su pažeidimu nesutiko ir nurodė, kad 2011-07-21 apie 20.00 val. automobiliu atvyko į Vilniaus oro uostą, trumpam sustojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šio pažeidimo A. K. neginčijo. Išlaipinęs keleivius pajudėjo į priekį, tačiau nuvažiavęs apie 3-5 metrus, sustojo prieš pėsčiųjų perėją, praleisti tuo metu pėsčiųjų perėją ėjusios moters. Tuo metu priėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, nes sustojęs po ženklu, draudžiančiu sustoti, ir per arti pėsčiųjų perėjos. Pareigūnui patikrinus dokumentus, A. K. bandęs paaiškinti, kad sustojo praleisti per perėją einančios moters, tuomet be jokios priežasties pareigūnas griebė jį už rankos, sprando, sudavė per ranką, galvą. Pareigūnas pareikalavo išlipti iš automobilio ir eiti į oro uosto patalpas. Išlipus iš automobilio policijos pareigūno buvo nuvestas į oro uoste esantį kabinetą. Prie kabineto pareigūnas atrakino duris ir sudavė smūgį į galvą, dėl to A. K. galva atsitrenkė į lentutę. Kabinete jam buvo suduota ne mažiau 20-30 smūgių. Norėdamas ištrūkti iš šio kabineto, 2011-07-21 paaiškinime (b.l. 13) pripažino teisės pažeidimą (b.l. 36-37). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia A. K. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas J. Ž. parodė, kad 2011-07-21 įvykio metu buvo kartu su A. K. automobilyje. Ties pėsčiųjų perėja A. K. sustojo praleisti pėsčiojo, tada jį sustabdė policija. A. K. pateikus pareigūnams dokumentus, šie pradėjo prie A. K. kabinėtis, griebė jam už sprando. Vėliau policijos pareigūnai A. K. nusivedė į oro uosto poskyrį. A. K. policijos pareigūnams nesipriešino nei veiksmais, nei žodžiu, elgėsi pagarbiai, kokius dokumentus prašė, tokius jiems pateikė, konfliktas prasidėjo tuomet, kai A. K. ieškojo draudimo (b.l. 47). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas D. Š. parodė, kad 2011-07-21 A. K. jį su seserimi atvežė į oro uostą. Išėmę lagaminus, atsisveikino, A. K. pradėjo važiuoti, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Nurodė, kad jie stovėjo atokiau, kalbėjosi, netrukus sesuo pradėjo verki, sakydama, kad „muša mūsų dėdę“. Tada pribėgo prie automobilio ir žiūrėjo, kaip pareigūnai elgiasi. A. K. sėdėjo automobilyje, jis buvo atidaręs dureles, tuo metu pareigūnas smogė jam į veidą, paskui pradėjo traukti jį iš automobilio. Nurodė, kad pareigūnai A. K. mušė ir prie įėjimo į oro uostą (b.l. 47). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas Š. P. parodė, kad 2011 m. liepos 21 d. apie 20.20 val. - 20.30 val. nusileidus lėktuvui Vilniaus oro uoste ir išėjus iš aerouosto, pamatė, kad žmonės buriuojasi, stovi automobilis, viduje sėdi vairuotojas ir vienas iš pareigūnų, priėjęs prie automobilio, su juo kalbasi. Nurodė, kad jų pokalbio negirdėjo, nes buvo toliau, be to, vairuotojas buvo automobilio viduje, tačiau buvo akivaizdu, kad ten ne viskas gerai ir ne labai draugiškas pokalbis vyko, tai buvo matyti iš jų kūno kalbos ir žmonių reakcijos. Po pakankamai trumpo laiko pamatė, kad pareigūnas, kuris buvo priėjęs prie automobilio, paėmė ranka vairuotoją, bandė jį paėmęs už kaklo traukti. Tuo metu kilo mintis įsijungti telefoną ir nufilmuoti šią situaciją. Išėmęs iš kišenės savo telefoną pradėjo filmuoti įvykį. Tuo metu prie automobilio priėjo kitas pareigūnas, tęsėsi tolimesnė diskusija ar ginčas tarp pareigūno ir vairuotojo, jie diskutavo, tada vairuotojas išlipo iš automobilio, padėjo savo daiktus, vienas iš pareigūnų paėmė jį už rankos ir nuvedė į oro uostą. Nuvestas prie paties įėjimo į oro uostą, vairuotojas atsisukęs bandė dar kažką pasakyti, tačiau pareigūnas pakankamai grubiai jį nusuko, tada jis išjungė kamerą. Nurodė, kad nei vairuotojo sustabdymo momento, nei dokumentų perdavimo momento nematė. Paaiškino, kad jam susidarė toks įspūdis, kad vairuotojas lyg ir teisinosi, aiškino kažką, o pareigūnai kažko reikalavo, turėjo jam pretenzijų (b.l. 61-62). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojų J. Ž., D. Š. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra A. K. artimieji ir draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Kaip nurodo liudytojas Š. P., jis nematė įvykio pradžios, negirdėjo pokalbio tarp A. K. ir policijos pareigūnų, nežino, kodėl tarp jų kilo konfliktinė situacija, matė tik sulaikymo momentą, dėl to jo parodymai nėra išsamūs, neatskleidžia pilnai įvykio aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų P. B. ir J. G. atžvilgiu 2011-08-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jų elgesio šio nagrinėjamo įvykio metu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo domėtis, kaip 2011-07-21 įvykį vertina ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, ar kaip netinkamą pareigūnų pareigų vykdymą, ar kaip piliečio nepagrįstus priekaištus pareigūnams ir apelianto pasipriešinimą pareigūnams. Anot apelianto, šie įrodymai byloje būtų esminiai, siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinėje byloje yra nagrinėjamas A. K., o ne pareigūnų veikos neteisėtumo klausimas. A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 1 d., t. y. pasipriešinimas policijos pareigūnams, yra baigtas, o pareigūnų veiksmų, atliktų po minėto pažeidimo padarymo, tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos A. K. veikos kvalifikavimui.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.