Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Gestautas Procesinio sprendimo kategorija 94.2.2; 122.3

NUTARTIS

2010 m. vasario 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. S. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei L. L., tretysis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija, dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš nepagrįstai praturtėjusio asmens, prašydama pripažinti, kad ieškovei turėjusį priklausyti nekilnojamąjį turtą – žemę, atsakovė įgijo be teisėto pagrindo, priteisti ieškovei iš atsakovės 66800 Lt piniginę kompensaciją, lygią jos nepagrįstai įgyto turto vertei.

Ieškinys dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš nepagrįstai praturtėjusio asmens yra teismingas Joniškio rajono apylinkės teismui, nes deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), be to, ir didesnė atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto dalis yra registruota Joniškio rajone. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, turėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens deklaruota gyvenamoji vieta viešame registre turėtų būti vienas iš pagrindinių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Vienas iš pagrindinių ieškinio reikalavimų yra pripažinti, kad ieškovei turėjusį priklausyti nekilnojamąjį turtą – žemę, atsakovė įgijo be teisėto pagrindo. Vadinasi, pagrindinis ginčas šioje civilinėje byloje kyla iš daiktinių teisių, t. y. nekilnojamojo turto teisėto įgijimo nuosavybės teise, todėl išimtinio teismingumo taisyklė šioje byloje taip pat gali būti taikoma. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Vadinasi, Joniškio rajono apylinkės teismas turėjo išnagrinėti šią civilinę bylą iš esmės, o neperduoti ją Kauno miesto apylinkės teismui, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kada teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, ir nė vienas iš išvardintų atvejų negali būti pritaikytas šiai civilinei bylai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis, nustatantis bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamos bylos atveju, kuomet ieškinys reiškiamas atsakovui – fiziniam asmeniui, įstatymas teismingumo nesieja su šio asmens gyvenamosios vietos įregistravimu viešuose registruose. Viešojo registro duomenų pagrindu bylos teismingumas nustatomas tuomet, kai ieškinys reiškiamas ne fiziniam, tačiau juridiniam asmeniui – įstatymas įtvirtina nuostatą, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal šio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (LR CPK 29 str.). Civilinio kodekso 2.16 straipsnis, apibrėždamas fizinio asmens gyvenamosios vietos sąvoką, numato, jog tokia gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena. Įtvirtindamas fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, įstatymas šiai kriterijų kategorijai priskiria ir viešuose registruose esančius duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, tačiau šiuo atveju tokiems duomenims nėra suteikiamas prioritetas nustatant asmens gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str.). Priešingai, pirmiausia akcentuojama asmens faktinio gyvenimo tam tikroje vietoje trukmė ir tęstinumas (LR CK 2.17 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog esminiu fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo pagrindu laikytinos aplinkybės, susijusios su faktiniu asmens gyvenimu tam tikroje vietoje, o ne viešuose registruose esantys duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Atsakovei pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodžius savo faktinę gyvenamąją vietą esant Kaune bei pateikus tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (Joniškio rajono savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnijos 2008 m. rugsėjo 12 d. ir 2009 m. gruodžio 7 d. raštai dėl L. L. gyvenamosios vietos), teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Kaune. Nors ši vieta nesutampa su jos deklaruota gyvenamąja vieta, tačiau sprendžiant, kuri iš šių vietų laikytina atsakovės gyvenamąja vieta paminėtų tiek Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio, tiek ir Civilinio kodekso 2.16 bei 2.17 straipsnių prasme, neabejotinai prioritetas teiktinas faktinio, o ne deklaratyvaus pobūdžio pagrindams. Būtent bylos duomenimis nustatyta faktinė, o ne formalioji (deklaruota viešame registre), atsakovės gyvenamoji vieta laikytina sudarančia LR CPK 29 straipsnyje numatytą bylos teismingumo pagrindą.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnijos 2008 m. rugsėjo 12 d. rašto duomenimis nustatyta, jog atsakovė L. L. Kaune (adresu (duomenys neskelbtini)) gyvena nuo 2007 metų (b. l. 58). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad ir ieškinio padavimo metu atsakovė gyveno šioje vietoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bylos teismingumas pasikeitė po bylos priėmimo teisme, ir šiuo atveju netaikytina LR CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinama būtent LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga, numatanti, jog iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Esant šiai sąlygai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį perduoti bylą pagal teismingumą kitam (Kauno miesto apylinkės) teismui. Be to, ieškovei nežinant atsakovės tikrosios (faktinės) gyvenamosios vietos ir pareikštu ieškiniu nurodžius netikslų atsakovės adresą, o atsakovei atsiliepimu į ieškinį nurodžius savo faktinę gyvenamąją vietą bei prašant perduoti nagrinėjamą bylą jos gyvenamosios vietos teismui (b. l. 56, 57), tokiu atveju įpareigojimą perduoti bylą kitam teismui numato ir LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata.

Civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė taikytina, kuomet yra pareiškiamas ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu bei kitais šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais. Įvertinus ieškovės J. S. byloje pareikšto ieškinio dalyką bei pagrindą, pripažintina, kad nėra tenkinama nei viena šio straipsnio sąlyga, kuriai esant ieškinys turėtų būti reiškiamas vadovaujantis išimtinio teismingumo taisykle. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei administraciniais teisės aktais buvo suteiktas nekilnojamasis turtas (žemė), tačiau ieškiniu nėra reikalaujama pakeisti ar panaikinti su šiuo turtu susijusių daiktinių teisių, taip pat ieškinio reikalavimais neginčijamas nurodytų administracinių teisės aktų teisėtumas. Be to, pačiame ieškinyje nurodoma, kad ieškinys reiškiamas piniginės prievolės pagrindu (nurodyta, kad daiktinė prievolė virto pinigine prievole (b. l. 3)), ir ieškiniu reikalaujama priteisti būtent piniginę kompensaciją. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos manymu, nėra nustatyta teisinių prielaidų konstatuoti, jog ieškinys reiškiamas LR CPK 31 straipsnyje numatytais pagrindais – dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės ar materialinės teisės normų, todėl šio teismo priimtas procesinis sprendimas perduoti bylą pagal teismingumą kitam teismui laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties.

Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantės J. S. valstybei priteistinos 6,44 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. S. valstybei 6,44 Lt (šešis litus, 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.