- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-630-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimo J. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, Institucija) pareigūnas J. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2009 m. lapkričio 12 d., 13.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliekant operatyvų patikrinimą tatuiruočių salone, nustatyta, kad J. N. vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. salone registravo ir konsultavo klientus, priėmė pinigus iš klientų už tatuiruočių padarymą, išdavė dovanų čekius, už veiklą gavo pajamų. Patalpomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudojasi pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį su G. B. nuo 2009 m. spalio 12 d. Konstatuota, kad J. N. tęstinį laikotarpį nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 12 d. vykdė ūkinę komercinę veiklą, neturėdama šiai veiklai verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalies nuostatas. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus AVMI 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimu J. N. už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 500 litų baudą.
Šalies argumentai
J. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama nutarimą panaikinti arba pakeisti skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje minimali. Nurodė, kad ji jokios individualios veiklos nevykdė. Ji tik kai kuriomis dienomis, pagal jai 2009 m. rugsėjo 15 d. G. B. duotą įgaliojimą, kitiems tatuiruočių studijoje dirbantiems asmenims padėjo tvarkytis studijoje. Ji ne savo, o tatuiruočių studijos vardu tik išrašė dovanų čekį. Pagal čekį pajamas gauna ne ji, o tatuiruočių studija, ji jokio atlyginimo, jokių pajamų už draugišką pagalbą tatuiruočių studijoje tatuiruotes darantiems asmenims negavo. Tatuiruočių nedaro, jas daro tam teisę turintys asmenys, kurie turi verslo liudijimus, todėl ji jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nuobauda jai paskirta neteisėtai. Jei teismas visgi laikys, kad pažeidimas buvo padarytas, prašė atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį. Paaiškino, kad ji buvo įgaliota tik prižiūrėti kaip darbuotojai susitvarko salone. Ji jokių paslaugų nesuteikė, dėl tatuiruočių nekonsultavo. Patikrinimo metu pareigūnai tik prašė išrašyti dovanų čekį ir pinigų paėmimo kvitą. Ji pagal specialybę yra dailininkė-grafikė, tačiau šio darbo niekada nedirbo ir verslo liudijimo neturėjo. Šiuo metu dirba barmene ir atskaičius mokesčius gauna 667 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarimu J. N. skundą tenkino ir bylą jos atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsniu, 35 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 7 punktu ir ATPK 172 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog J. N. atlikta paslauga – dovanų čekio išrašymas – neatitinka individualios veiklos požymių, todėl jos negalima laikyti individualia veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkto prasme. Įrodymų, kad už išrašytą dovanų čekį paslaugą būtų suteikusi J. N. – nėra, juolab, kad dovanų čekis išrašytas už paslaugą, kuri būtų suteikta ateityje. Administracinio teisės pažeidimo protokole J. N. vykdyta ūkinė komercinė veikla apibūdinta kaip salono klientų registravimas ir konsultavimas, pinigų iš klientų už tatuiruočių padarymą paėmimas ir dovanų čekių išdavimas, tačiau jokių duomenų, kad tokio pobūdžio veiklą ji vykdė savarankiškai, juo labiau – kad gavo už tokio pobūdžio veiklą pajamų, nenustatyta: patikrinimo pažymoje nėra nurodyta, kad J. N. konsultavo paslaugą užsakiusius pareigūnus ir gavo atlygį už čekio išrašymą, kliento registravimą. 30 Lt paimti ir dovanų čekis išrašytas už tatuiruotės padarymą ateityje, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokią paslaugą turėjo suteikti J. N., be to, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nėra teigiama, kad J. N. vertėsi tatuiruočių darymu.
II.
Apeliaciniu skundu Vilniaus AVMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimą. Nurodo, jog remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, J. N. veikla – klientų registravimas, konsultavimas, pinigų priėmimas iš klientų už tatuiruočių darymą, dovanų čekių išdavimas – laikytina individualia veikla. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, jog J. N. iš šios veiklos siekė gauti pajamų. Be to, pagal 2009 m. spalio 12 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pastatas išnuomojamas J. N. tam tikrai paskirčiai – tatuiruočių studijai. Sutarties 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad J. N. nuomojamą objektą įsipareigoja naudoti tik sutartyje nurodytai veiklai. Remiantis 2002 m. lapkričio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. 333 patvirtintu Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriumi, J. N. vykdoma individuali veikla yra priskirtina Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų veiklai (EVRK klasė 93.02). Pažymi, kad tatuiruočių salono nuomos paskirtis įeina į minėtą veiklos rūšį. Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. N. veikoje yra ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. N. prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą. Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. N. atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl protokole yra nurodyta, kad J. N. pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį (fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė) ir 35 straipsnio 2 dalį (nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka). Protokole nurodyta, jog J. N. veika pasireiškė tuo, kad ji vykdė individualią veiklą – konsultavo klientus, priimdavo pinigus iš klientų už tatuiruočių darymą, išduodavo dovanų čekius – neįsigijusi verslo liudijimo ir nepranešusi apie pradėtą vykdyti individualią veiklą mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad šio pažeidimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad asmuo realiai pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuria siekė gauti pajamų. Iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 21-22) matyti, kad pareigūnams tikrinant tatuiruočių saloną, J. N. iš karto aiškino, jog ji ten nedirba, o tik padeda iš geros valios. Tokia jos pozicija nepakito viso bylos nagrinėjimo metu. Byloje esanti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (b. l. 26-28) patvirtina tik tą aplinkybę, kad asmuo, išsinuomojantis patalpas, ketina užsiimti ateityje tam tikra veikla, tačiau neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog iš karto nuo sutarties pasirašymo momento asmuo pradėjo šia veikla verstis. Jokių kitų objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad J. N. veikla buvo daugiau nei pagalba ir kad būtent tokia veikla ji siekė gauti pajamų, byloje nėra. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą J. N. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.