Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neteistas,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. R. M., padedant kaltinamajam R. P., dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, kaltinamasis R. P. padėjo kaltinamajam R. M. dėl savanaudiškų paskatų nužudyti kitą žmogų, kaltinamieji R. M. ir R. P., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, apiplėšė žmogų ir veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė fizinio asmens dokumentus, o būtent:

R. M., 2008-11-16, apie 12 val., padedant kaltinamajam R. P., turėdamas su pastaruoju bendrą tikslą – panaudojant fizinį smurtą pagrobti ir vėliau parduoti nukentėjusiojo R. G. turtą: automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule išviliojo R. G. į Baltosios Vokės miško masyvą, kur nuošalioje vietoje, esančioje apie 200 metrų nuo Juodšilių gatvės, Vilniaus m., kaltinamajam R. P. einant nukentėjusiojo priekyje bei rodant kelią prie tariamai paslėptų pagrobtų daiktų ir taip atitraukiant nukentėjusiojo dėmesį nuo iš paskos nukentėjusiajam einančio R. M., jis, t.y. R. M. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių automobiliniu gesintuvu į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje ir kairėje pusėje, pakauškaulio skilimais kairėje ir dešinėje, smegenų sumušimu abiejų kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose ir kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, dešinės akiduobinės plokštelės skilimą, nuo ko R. G. mirė. Šiais veiksmais kaltinamasis R. M., padedant R. P., nužudė R. G., o kaltinamasis R. P., pridengdamas kaltinamąjį R. M. ir taip šalindamas pastarajam kliūtį – atitraukiant nukentėjusiojo dėmesį nuo R. M., padėjo R. M. nužudyti R. G..

Tęsdami nusikalstamus veiksmus kaltinamieji R. M. ir R. P., veikdami bendrininkų grupėje, apieškojo R. G. bei pastarojo automobilį ir pagrobė pastarajam priklausančius fizinio asmens dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat mobilaus ryšio telefonus „Sagem“ 50 Lt vertės, „Nokia“ 400 Lt vertės, „Samsung“ 50 Lt vertės ir magnetolą 500 Lt vertės, bei pasišalino iš įvykio vietos R. G. priklausančiu bei jų užvaldytu 6000 Lt vertės automobiliu Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais bendrais veiksmais kaltinamieji R. M. ir R. P., R. M. panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (automobilinį gesintuvą), pagrobę 6950 Lt vertės R. G. turtą ir pagrobė fizinio asmens dokumentus.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad žudyti R. G. nesiruošė ir su R. M. nesitarė to padaryti. Jis su R. M., norėjo tik apiplėšti R. G. ir pagrobti viską, ką pastarasis turėtų su savimi. Parodė, kad apiplėšti R. G. pasiūlė R. M., kuriam buvo labai reikalingi pinigai ir, kuris turėjo negrąžintų kreditų. 2008 m. lapkričio mėn. jis prašė R. G. pavežti jį ir R. M. į taborą nusipirkti narkotikų. Tai buvo pirmas kartas, kai R. M. matė R. G.. R. M. su Garbatovičiumi dėl kažko susipyko ir R. M. pasakė, kad R. G. galima bus apiplėšti ir pagrobti jo automobilį „Mazda 626“. Po savaitės R. M. vėl pasiūlė apiplėšti R. G.. R. M. sakė, jog jau surado kam parduoti R. G. automobilį. Su R. M. susitarė, kad jis išvilios R. G. į mišką neva padėti parvežti jų pagrobtus daiktus, o visą kitą padarys pats R. M.. 2008-11-16 ryte jis paskambino R. G. ir pasiūlė susitikti, šis sutiko. Su R. M. jis buvo iš anksto nusižiūrėjęs vietą miške, kur apiplėš R. G.. R. M. taip pat turėjo lipnios juostos R. G. surišti. Į susitikimą su R. G. jis ir R. M. atvažiavo pastarojo žmonos sesers automobiliu RENAULT Twingo, iš kurio R. M. paėmė gesintuvą ir pasikišo jį po striuke, sakydamas, kad juo „išjungs“ R. G., o po to suriš jį. R. G. mašina jie nuvažiavo į sutartą vietą miške. Išlipus iš automobilio, R. M. nurodė jam eiti priekyje, iš paskos ėjo R. G., o paskutinis R. M.. Beeinant jis išgirdo smūgio garsą, atsisukęs pamatė, kad R. M. gesintuvu daužo R. G. per galvą, pargriovė jį ant žemės, o jam liepė eiti į mašiną, ką jis ir padarė. Automobilyje jis rado ir paėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Grįžęs R. M. atnešė dar du telefonus. Atsinešė ir gesintuvą, kurį padėjo po sėdyne. R. M. sėdo prie vairo ir jie išvažiavo. Nuvažiavo į parduotuvę, po to jie nuvažiavo į Liepkalnio rajoną, kur iš mašinos išmetė dalį daiktų (ką konkrečiai, neprisimena), po to likusius daiktus išmetė nuvažiavę į Nemėžį. Tuomet jie nuvažiavo į Šeškinę, kur R. M. turėjo susitikti su automobilio pirkėju, tačiau grįžęs jis pasakė, jog šis automobilio nepirks. Tuomet R. M. pradėjo skambinti pagal skelbimus iš „Alio reklama“ ir su kitu pirkėju susitiko Čiurlionio g., kur prieš tai buvo paliktas ir „Renault“ markės automobilis. Jis persėdo į šį automobilį, o R. M. „Mazda“ markės automobiliu išvažiavo susitikti su pirkėju. Grįžęs jis pasakė, kad automobilį pardavė už 1000 Lt, atidavė jį su mašinos dokumentais. Jis pats paėmė sau du telefonus, kuriuos vėliau pardavė taksistams, o R. M. pasiliko pinigus ir vieną telefoną. Pinigų jam nedavė, pasakęs, jog viską padarė jis ir jo dalis yra didesnė.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. P. patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t, b. l. 145-154)

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis R. M. faktiškai kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad R. P. pasiūlymu sutiko apiplėšti R. G., tačiau jokio kito nusikaltimo nėra padaręs. Jis parodė, kad 2008-11-16 susitiko su R. P., kuris neturėjo pinigų, ir šis pasiūlė apiplėšti savo pažįstamą R. G.. Pasakė, kad šis turi pinigų, yra bailys, tad tylės ir niekam nepasiskųs. Jis sutiko, tuomet R. P. iš jo mobilaus telefono paskambino R. G. ir pasakė, kad turi neva pavogtus daiktus, kuriuos reikia paimt. Su R. G. susitiko prie Tauro kalno, persėdo į R. G. „Mazda 626“ markės automobilį. Kur reikės važiuoti jis nežinojo, nes R. P. apie tai nesakė ir nesitarė. Nuvažiavus iki Baltosios Vokės miško, R. P. paprašė R. G. eiti kartu ir jie abu išlipo iš automobilio, o jam buvo liepta likti automobilyje. R. P. grįžo maždaug po 15 min. ir liepė jam sėsti už vairo ir važiuoti. Be automobilio raktelių R. P. atnešė du mobiliuosius telefonus, kažkokius raktus ir lyg piniginę. Bevažiuojant miesto link apžiūrėjo automobilį, rado dar vieną mobilų telefoną. Mašinos dokumentus R. P. lyg atnešė su savimi. R. P. liepė važiuoti į Liepkalnį, kur stovėjimo aikštelėje išvalė automobilį, išmėtė visus daiktus. Jie nuvažiavo Nemėžio link, sustojo prie griovio, kur R. P. išmetė iš bagažinės įvairius daiktus. R. P. paskambino vienas iš anksčiau R. P. ieškotų automobilio pirkėjų ir jie nuvažiavo į Čiurlionio g., kur R. P. liko, o jis R. G. „Mazda“ markės automobiliu nuvažiavo susitikti su pirkėju. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį, išbandė jį, sumokėjo apie 1200 Lt ir gavęs automobilio dokumentus, išvažiavo. Pinigus už parduotą R. G. automobilį jie pasidalino, jis R. P. davė lyg tai 700 Lt, o R. P. davė jam vieną iš R. G. telefonų. Jis nežino kaip buvo nužudytas R. G., pats to nedarė, nematė, kad R. P. būtų iš jo „Renault“ markės automobilio paėmęs gesintuvą, neneigia, kad kartu su R. P. nusikaltimo dieną pirko lipnią juostą „Senukuose“, kuria R. P. ketino surišti R. G.. R. P. jam sakė nesijaudinti, todėl jis nelabai domėjosi R. G. likimu.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. M. patvirtino 2009-02-12 parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu buvo aptikta dalis R. G. asmeninių daiktų. (2 t, b. l. 117-123; 1 t, b. l. 106-112)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltę visiškai įrodo sekantys įrodymai:

Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2008-11-15 jos sūnus R. G. buvo su tėvu pirtyje pas gimines, o vakare sėdo į savo „Mazda 626“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Ji skambindavo sūnui, tačiau sūnaus telefonai buvo išjungti. Nesulaukusi jokių žinių iš sūnaus ji 2009-11-19 kreipėsi į policiją, o 2009-01-07 sužinojo, jog yra surastas neatpažinto vyro lavonas ir nuvažiavus į morgą atpažino savo sūnų R. G.. Dėl 6000 Lt vertės automobilio, 500 Lt vertės automagnetolos, trijų mobiliųjų telefonų - „Samsung“, „Nokia“ ir „Sagem“ (bendros 500 Lt vertės) dingimo ir laidojimo išlaidų ji patyrė 13902,54 Lt turtinės bei 500 000 Lt neturtinės žalos. Apie sūnaus nužudymo aplinkybes ji žino tik iš bylos medžiagos. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Apklaustas teisme liudytojas Č. G. – R. G. tėvas iš esmės palaukė savo žmonos parodymus ir paaiškino, jog atskirai nereiškia civilinio ieškinio.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja R. M. – kaltinamojo R. M. žmona sutiko duoti parodymus ir parodė, kad su R. M. susituokė 2006 metais, tačiau nuo pat vedybų jų santykiai nebuvo geri dėl vyro neištikimybės ir pinigų stokos. R. M. dirbo nereguliariai, todėl buvo pinigų trūkumas, nors jie turėjo daug paskolų. 2008 m. rudenį ji matė pas vyrą svetimą telefoną „Samsung“ ir vyras paaiškino, kad jam šį telefoną davė kažkoks žmogus, kuris pametė jo telefoną. Jos sesuo A. Ž. turi automobilį „R. T.“, kuriuo maždaug nuo 2008 m. lapkričio iki gruodžio mėn. naudojosi jos vyras. Apie vyro įvykdytus nusikaltimus jai nieko nebuvo žinoma.

Apklausta teisme liudytoja A. Ž. parodė, kad 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. leisdavo savo sesers vyrui R. M. naudotis automobiliu „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes pastarajam lyg tai reikėjo kažkur važinėti dirbti. Automobilis buvo pilnai sukomplektuotas, t.y. jame buvo vaistinėlė, gesintuvas, avarinis ženklas, keltuvas, atsarginis ratas. Po to, kai 2008 m. gruodžio pirmomis dienomis ji atsiėmė automobilį iš R. M., tų daiktų ji netikrino ir tik apsilankius policijos darbuotojams apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad jame nebėra gesintuvo. Kada buvo paimtas gesintuvas ji nežino, R. M. apie tai nieko nesakė. Gesintuvas galėjo būti metalinis, nedidelis, raudonos spalvos.

Apklaustas teisme liudytojas S. K. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. jam pagal skelbimą paskambino vaikinas ir pasiūlė pirkti automobilį „Mazda“. Su juo susitiko Šeškinės mikrorajone prie parduotuvės „Maxima“. Apžiūrėjęs ir išbandęs žalios spalvos automobilį „Mazda 626“, susitarė pirkti jį už 1800 Lt, tačiau pasiūlius važiuoti į „Regitrą“, vaikinas pradėjo išsisukinėti. Iš pradžių teigė, kad tai jo automobilis, po to, kad – draugo, kuris rytoj grįš iš užsienio. Jie sutarė susitikti kitą dieną, bet dar tą pačią dieną vaikinas jam skambino dar kelis kartus ir sakydamas, kad jam reikalingi pinigai, vis mažino kainą. Tai jam sukėlė įtarimų ir jis atsisakė pirkti automobilį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino R. M., kaip asmenį, siūliusį jam pirkti žalios spalvos „Mazda 626“ automobilį. (1 t, b. l. 80-82)

Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. 4 d. reikalavimais tikslu patikrinti kaltinamųjų parodymus buvo perskaityti liudytojo M. P., kurio atvykimas į teismą yra negalimas dėl objektyvių priežasčių (yra išvykęs į užsienį nežinomam laiko tarpui, tiksli jo buvimo vieta nežinoma), parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis užsiima automobilių perpardavimu ir į įvairius laikraščius buvo davęs skelbimus apie jų supirkimą. 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jam paskambinęs vaikinas pasiūlė pirkti žalios spalvos automobilį „Mazda 626“. Su vaikinu susitiko prie Tauro kalno ir nusiderėjęs 100 Lt nupirko šį automobilį už 1100 Lt. Tikrindamas dokumentus, jis atkreipė dėmesį, kad pardavėjas nėra automobilio savininkas, tačiau jis paaiškino, kad automobilis yra draugo ir neperrašytas jo vardu. Vaikinas turėjo transporto priemonės registracijos liudijimą, raktelius, todėl jokių įtarimų jam nekilo. Jie susitarė susitikti kitą dieną perrašyti automobilio dokumentus, tačiau susiskambinti su tuo vaikinu jam nepavyko. Šį automobilį jis perpardavė savo pažįstamam, o šis, kiek jam žinoma, išvežė jį į Baltarusijos Respubliką (1 t, b. l. 98-100). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. P. atpažino kaltinamąjį R. M. kaip asmenį, iš kurio nupirko automobilį „Mazda 626“. (1 t, b. l. 101-103)

2009-01-06 įvykio vietos apžiūros matu nustatyta, kad miške, maždaug 250-300 m. atstumu nuo Juodšilių g., aptiktas apsnigtas, gulintis kniūbsčias (veidu į žemę) nenustatytos asmenybės vyriškos lyties lavonas su apgriaužta galva (1 t, b. l. 6-12)

2009-04-21 papildomai apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad R. G. lavono aptikimo vieta yra Baltosios Vokės miško masyvas, tarp lapuočių medžių ir krūmų, žemė padengta nukritusiais sausais lapais ir nulūžusiomis, sausomis šakomis. Kitų pašalinių objektų (kelmų, akmenų ir pan.) apžiūrėtoje vietoje nėra. (1 t, b. l. 13-16)

Iš 2009-08-12 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos Nr. (8.42)-B8-841 seka, kad 2008-11-16 vidutinė oro temperatūra nusikalstamo veikos padarymo vietos rajone buvo + 7,2 C, 2008-11-15 visą laiką (su trumpom pertraukom), 2008-11-16 pavakare trumpai – lijo, 2008-11-17 iškrito šlapdriba. (3 t, b. l. 38)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 51/09 (01) ir papildoma 2009-09-21 išvada nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog R. G. mirties priežastimi, buvo patirta galvos trauma, ką objektyvizuoja galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose dešinėje ir kairėje pusėje; pakauškaulio skilimais: kairėje ir dešinėje nueinančiais į užpakalines kaukolės duobes abipus; smegenų sumušimu abiejų kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; dešinės akiduobinės plokštelės skilimu. Mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 mėn. iki lavoninių reiškinių tikrinimo 2009-01-08. Konstatuoti galvoje sužalojimai padaryti veikiant kietu buku daiktu ir yra galimi du atsiradimo mechanizmai: suduodant kietu buku daiktu į pakaušį bei griūnant ir atsitrenkiant pakaušiu į kietus bukus paviršius, tačiau atsižvelgiant į papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis vienkartinis griuvimas ir atsitrenkimas į kietus bukus paviršius yra atmetamas. Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausia dviejų trauminių poveikių pasekoje. Mirties priežastimi buvo galvos traumų visuma. R. G. lavone tyrimo metu sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, nekonstatuota. Mirties laiką galėjo pagreitinti žema aplinkos temperatūra. Priešmirtiniai galvos sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti prieš pat mirtį. Esant oro temperatūrai nuo 2,2 C iki 7,2 C, esant drėgnam orui (dulksna, šlapdriba ir kt.), net ir nesant be sąmonės, žmogui gresia kūno atvėsimas ir mirtis. R. G. tyrimo metu nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius gesintuvu. (1 t, b. l. 22-31, 33-34)

Nors kaltinamasis R. M. neigia įvykdęs R. G. nužudymą, savo parodymais visą kaltę nužudant bei apiplėšiant R. G. perkelia R. P., tačiau teismas tiki būtent R. P. parodymais. Ištyrus bei išanalizavus bylos faktinius duomenis aiškiai matosi, kad R. M. vaidmuo prieš nusikalstamų veikų padarymą ir betarpiškai po jų buvo aiškiai aktyvesnis negu R. P., kas leidžia teismui tikėti būtent R. P., kurio parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra gan nuoseklūs ir, priešingai nei R. M., žymiai informatyvūs. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-07-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo abu kaltinamieji buvo teisiami už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 str. 4 d., padarymą. Išanalizavus minėtą teismo nuosprendį aiškiai matosi, kad pagrobiant svetimą turtą kaltinamasis R. M. buvo žymiai aktyvesnis negu kaltinamasis R. P., kurio vaidmuo buvo faktiškai antraeilis. R. P. nuosekliai teigia, kad apiplėšti R. G. pasiūlė būtent R. M., kurio turtinė padėtis tuo metu buvo gan sunki dėl tam tikrų turtinių įsipareigojimų (kreditų ir pan.). Šią aplinkybę pilnai patvirtino paties R. M. žmona R. M.. Teismo medicinos eksperto yra nustatyta, jog mirtini smūgiai R. G. į galvą galimai buvo suduoti gesintuvu. R. P. patvirtino, jog R. M. smūgiavo R. G. į galvą būtent gesintuvu, kurį paėmė iš automobilio R. T., kuriuo naudojosi būtent pats R. M.. Minėto automobilio savininkė – R. M. žmonos sesuo A. Ž. patvirtino leidusi R. M. naudotis jos automobiliu ir patvirtino, jog automobilinis gesintuvas tikrai buvo jos mašinos bagažinėje. R. M. savo parodymuose apskritai nutyli gesintuvo panaudojimą, nors iš tos pačios A. Ž. parodymų seka, kad po nusikaltimo gesintuvo automobilyje nebuvo – tai patvirtina būtent R. P. parodymus apie gesintuvo panaudojimą. R. P. teigia, kad prieš apiplėšimą buvo sutarta surišti R. G. ir tuo tikslu R. M. pirko lipnią juostą. R. M. ikiteisminio tyrimo metu apie šią aplinkybę nutylėjo ir tik teisme po R. P. apklausos patvirtino, kad prieš nusikaltimą jie buvo parduotuvėje, tačiau jis neprisimenąs kas pirko lipnią juostą. R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad dar prieš nusikaltimą R. M. jam sakė, kad turi kam parduoti R. G. automobilį. R. M. aktyvūs veiksmai parduodant automobilį po nusikaltimų įvykdymo patvirtina R. P. žodžius. Be to liudytojai S. K. ir M. P. (jo parodymai buvo pagarsinti tikslu patikrinti R. P. parodymus) patvirtino, jog būtent R. M. siūlė jiems pirkti pagrobtą R. G. automobilį. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. P. neneigia skambinęs iš R. M. telefono R. G. prieš susitikimą, nors galėjo tai neigti, kadangi nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį R. M. teiginį. Taigi šių išanalizuotų aplinkybių visuma leidžia teismui tikėti būtent R. P. parodymais, o R. M. parodymus, kur jis neigia nužudęs bei kartu su R. P. apiplėšęs R. G. ir pagrobęs pastarojo dokumentus, vertinti kaip siekį išvengti atsakomybės.

Teismo medicinos specialisto išvadomis yra nustatyta, kad R. G. mirties priežastimi buvo galvos sužalojimų visuma, pasireiškusi kaukolės pamato kaulų lūžiais bei galvos smegenų sumušimu, o kiek žema atmosferos temperatūra tik galėjo pagreitinti mirtį. Specialistas nustatė, kad galvos sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, kiekvienas kurių kvalifikuojamas sunkiu. Specialistas taip pat nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti gesintuvu. R. P. patvirtino, jog būtent gesintuvu R. M. smūgiavo į galva R. G., taigi darytina išvada, kad tarp smūgių gesintuvu sudavimo ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusysis mirė nuo smūgių sukeltų sunkių sužalojimų. Abu kaltinamieji neneigia, kad norėjo užvaldyti R. G. turtą, yra nustatyta, kad jį užvaldė, realizavo ir pasidalino, todėl akivaizdu, kad nužudymas yra padarytas iš savanaudiškų paskatų. Nors abiems kaltinamiesiems yra inkriminuota, kad nužudymą padarė kankindami žmogų, tačiau teismo šis kvalifikuojantis požymis yra šalinamas, nes nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių šį kaltinimo teiginį. Kankinimas – tai tam tikrą laiko tarpą trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus (LR Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46). Aptariamu atveju nėra tiksliai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės kančios dėl tiesioginio poveikio į jo kūną ar dėl šalčio, nes žema atmosferos temperatūra, anot teismo medicinos specialisto, galėjo tik pagreitinti mirtį. Kad būtent dėl šalčio nukentėjusysis mirė – objektyvių duomenų nėra. Remtis gi prielaidomis teismas negali, todėl prielaidas vertina kaltinamųjų naudai. Nėra objektyviai nustatyta, kad kaltinamasis R. P. pats asmeniškai būtų sudavęs smūgius R. G., tačiau iš jo gi paties parodymų aiškiai matosi, kad jis padėjo R. M. nužudyti R. G.: eidamas prieš R. G. ir neva rodydamas kelią prie pagrobtų daiktų bei žinodamas, kad iš paskos nukentėjusiajam einantis R. M. su gesintuvu smūgiuos R. G., jis atitraukė R. G. dėmesį nuo R. M. ir taip padėjo nužudyti R. G.. Nėra objektyviai nustatyta, kad abu kaltinamieji ar kuris nors vienas iš jų iš anksto planavo nužudyti R. G., todėl šis nužudymas buvo padarytas netiesiogine tyčia, nes abu kaltinamieji suprato, kad nusikalstamais veiksmais yra kėsinamasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę R. G., ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. buvo abejingi galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., o kaltinamojo R. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Abu kaltinamieji neneigia kartu ketinę pagrobti iš R. G. viską (turtą ir pan.), t.y. ką šis turės su savimi. Abu kaltinamieji neneigia ir tos aplinkybės, kad pagrobimo metu R. G. atžvilgiu turėjo būti naudojamas smurtas, nes anot jų turėta lipnia juosta R. G. turėjo būti surištos rankos tam, kad šis netrukdytų pagrobti turtą. Be to R. M. anot R. P. pasiimtu gesintuvu turėjo „išjungti“ R. G.. Ši aplinkybė yra visiškai patvirtinta teismo medicinos specialisto išvadų duomenimis, kur yra nurodyta, kad R. G. kūne buvo aptiktos smurto žymės. Smurto žymių atsiradimą paaiškino kaltinamasis R. P., nurodęs, kad R. M. smūgiavo R. G. į galvos sritį turėtu gesintuvu. R. P. taip pat neneigia žinojęs, kad R. G. bus smūgiuota, nes pats teigia matęs kaip R. M. paėmė gesintuvą, kuriuo norėjo „išjungti“ R. G.. Taigi šie duomenys leidžia teismui daryti išvada, kad abu kaltinamieji, pasidaliję vaidmenimis (R. P. nukreipė R. G. dėmesį, o R. M. smūgiavo gesintuvu pastarajam į galvą), veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė R. G.. Gesintuvo panaudojimas apiplėšimo metu teismo vertinamas kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas, nes specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (LR Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 52). Aptariamu atveju yra akivaizdu, kad prieš nusikaltimą R. P. matant R. M. iš jo paties vairuojamo automobilio paėmė gesintuvą būtent tikslu jį panaudoti plėšimo metu. N. S. G. ir liudytojo Č. G. parodymais yra nustatytas ir įvertintas plėšimo metu užvaldytas jų sūnaus R. G. turtas ir asmens dokumentai. Šių nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų iš esmės neginčija ir abu kaltinamieji, nors jie kiek skirtingai aiškina kas konkrečiai kokį daiktą ar dokumentą paėmė, tačiau visumoje neginčija, kad užvaldė šį turtą ir dokumentus. Tokiu būdu teismas daro išvada, kad aptartais ir išanalizuotais įrodymais neginčitinai yra įrodyta, kad kaltinamieji R. P. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą ir pagrobė fizinio asmens dokumentus. Pagal BK 180 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d. abiejų kaltinamųjų veiksmai, teismo manymu, yra kvalifikuoti tinkamai.

N. S. G. pareiškė 13402,54 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 500 000 Lt – neturtinei žalai atlyginti. (1 t, b. l. 47-50).

Civilinis ieškinys turtinės žalos priteisimo dalyje tenkintinas pilnumoje, nes yra nustatyta, kad ši žala atsirado abiejų kaltinamųjų neteisėtos veikos pasekoje. Ieškinys iš dalies (6452,54 lt.) yra paremtas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t, b.l. 52-53), tačiau yra akivaizdu, kad nukentėjusiajai dėl jos nužudytajam sūnui priklausančio turto pagrobimo buvo padaryta ir kita turtinę žalą: pagrobtas automobilis Mazda 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės su automagnetola 500 Lt vertės, taip pat buvo pagrobti ir negrąžinti 2 mobilaus ryšio telefonai 50 Lt ir 400 Lt vertės. Yra nustatyta, kad šį turtą pagrobė kaltinamieji, turtas, teismo manymu, yra įvertintas realiomis rinkos kainomis, jo vertės niekas neginčija. Taigi kolegijai nėra abejonių, kad turtinė žala gali siekti 13402,54 Lt, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškinys neturtinės žalos priteisimo dalyje tenkintinas iš dalies. Kolegijai nėra jokių abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai S. G. buvo padaryta neturtinė žala. Nėra abejonių, kad dėl sūnaus nužudymo jai, o taip pat jos sutuoktiniui, kuris palaiko žmonos ieškinį, pareikštą šeimos vardu, buvo sukelti dideli dvasiniai išgyvenimai, kurių pasekoje jie patyrė emocinę depresiją ir sukrėtimą bei sveikatos pablogėjimą. Ši žala yra padaryta dėl nusikaltimo, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius – artimo žmogaus gyvybės atėmimą. Tuo pačiu atsižvelgiama į tai, kad yra pilnumoje tenkintinas civilinis ieškinys turtinės žalos priteisimo dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį kolegija atsižvelgia į paminėtas aplinkybes, be to atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas (nužudymas) buvo padarytas netiesiogine tyčia. Taip pat yra atsižvelgiama ir į tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad iki nužudymo R. G. teikė materialinę pagalbą savo šeimai, dėl kurios netekimo žymiai pablogėjo šeimos finansinė būklė. Taigi kolegija mano, kad šiuo atveju neturtinės žalos priteisimas turi būti vertinamas kaip atitinkama moralinė kompensacija, bet ne kaip praturtėjimo šaltinis. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį kolegija taip pats atsižvelgia į abiejų kaltinamųjų turtinę padėtį, skirtiną bausmę, ir, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus, mano, kad priteistinos neturtinės žalos dydis šioje byloje neturėtų viršyti 150000 Lt.

Lengvinančių abiejų kaltinamųjų atsakomybę aplinkybių kolegija nenustatė.

Sunkina abiejų kaltinamųjų atsakomybę tai, kad nusikaltimas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., jie padarė bendrininkų grupėje.

Asmens kratos metu pas kaltinamąjį R. P. buvo paimtas 20 Lt nominalo banknotas, kuris yra laikomas Vilniaus apskrities VPK buhalterijoje (1 t., b.l. 134-136). Nėra duomenų, kad šie pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, todėl negali būti konfiskuojami, tačiau į juos gali būti nukreiptas civilinio ieškinio išieškojimas.

Asmens kratos metu bei kratos metu pas kaltinamuosius paimti asmens daiktai (1 t., b.l. 132-133) grąžintini kaltinamiesiems, nes neturi reikšmės bylai.

Skiriant bausmę kiekvienam kaltinamajam kolegija vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. ir 61 str. Tarp kitų nusikaltimų yra padarytas labai sunkus nusikaltimas, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius, tačiau šis nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog yra nustatyta tik kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors kaltinamajame akte yra nurodyti abiejų kaltinamųjų ankstesni teistumai, tačiau atsižvelgiant į BK 97 str. nuostatas abu kaltinamieji nėra laikomi turinčiais teistumą, nes ankstesniais nuosprendžiais jie buvo nuteisti ne už nusikaltimų, bet už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog abu kaltinamieji buvo bausti administracine tvarka. Skiriant subendrintą bausmę kiekvienam kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis. Galutinė, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, bausmė kiekvienam kaltinamajam skirtina vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR (duomenys neskelbtini) 298, 301-308 straipsniais, teisėjų kolegija

NUSPREND Ė:

R. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų 6 mėnesiams.

Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d., ir nuteisti 60 parų areštu.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu skirtas bausmes subendrinti ir skirti R. P. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų 6 mėnesiams.

BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. pagrindais šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2009-07-21 Vilniaus m 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. P. skirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką R. P. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. vasario 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendis įsiteisės R. P. laikyti suimtą.

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d., ir nuteisti 60 parų areštu.

BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu skirtas bausmes subendrinti ir skirti R. M. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų.

BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. pagrindais šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2009-07-21 Vilniaus m 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. M. skirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką R. M. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. vasario 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendis įsiteisės R. M. laikyti suimtą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. P. ir Roberto M. S. G. naudai 13402,54 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso priteisti 163402,54 Lt (šimtą šešiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus du litus 54 ct.).

Asmens kratos metu bei kratos metu pas nuteistuosius R. P. ir R. M. paimtus asmens daiktus (1 t., b.l. 132-133) grąžintini nuteistiesiems.

Į saugomus Vilniaus apskrities VPK buhalterijoje pinigus - 20 Lt (1 t., b.l. 134-136) nukreipti civilinio ieškinio išieškojimą.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistiesiems šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.