- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-759-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00029-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos pritesimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. sausio 2 d. buvo gautas ieškovės L. S. ieškinys atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos ieškovei priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
2015 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. laikiną gyvenamąją vieta su motina L. S. bei nustatyti laikiną atsakovo J. S. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: porinėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio vakaro, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos – darželio „Jovarėlis“ ir būnant su ja iki sekmadienio vakaro, grąžinant vaiką iki tos savaitės sekmadienio 16.00 val. į (duomenys neskelbtini). Visu kitu laiku vaiko priežiūrą ir buvimą su ja paskirti vaiko motinai L. S.. Nurodė, kad dėl nuolatos besitęsiančių konfliktų, fizinio ir psichologinio atsakovo smurto ir neetiško elgesio su ieškove vaiko akivaizdoje, ieškovė su vaiku išsikraustė gyventi į kitą vietą ir šiuo metu gyvena skyrium nuo atsakovo, adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė yra mažo amžiaus, ji nuo gimimo turi glaudžius santykius su mama, jai yra būtina motinos priežiūra, dėmesys. Ieškovė pagal lankstų darbo grafiką bei jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu turi visas tinkamas galimybes dukrą prižiūrėti, ja rūpintis bei užtikrinti jos harmoningą vystymąsi, lavinimą ir švietimą, lankytis gydymo įstaigose, rūpintis jai susirgus ir t.t. Atsakovas yra konfliktiška asmenybė, pasiima vaiką, jo neatiduoda, nenori susitarti dėl abiem pusėms priimtino vaiko lankomumo grafiko, vaikas ginčų metu jaučiasi labai nesaugiai, bijo atsakovo, kuris elgiasi labai agresyviai. Todėl būtina nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros laikiną bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas atmetė prašymą dalyje dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi toks prašymas jau buvo išsamiai išnagrinėtas ir atmestas teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, o ieškovė nepateikė teismui naujų įrodymų, pagrindžiančių neginčijamą būtinumą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, remiantis 2014-12-17 raštu, buvo nustatyta laikina atsakovo J. S. ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka, su kuria ieškovė sutiko, t.y. nustatyta, kad tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Ieškovės pozicija šioje byloje nėra nuosekli, kadangi ieškovė tvirtina, kad atsakovas paima vaiką ir jo laiku negrąžina, tačiau prašo nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, jog vaiką atsakovas paimtų porinėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio iš ugdymo įstaigos. Ieškovė nenurodo, kokios aplinkybės pasikeitė nuo to momento, kai laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie atsakovo darbo vietą ir jo darbo grafiką, todėl teismas laikė, kad šiuo atveju nėra tikslinga keisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentą, jog atsakovas gali nepilnametį vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį ir būti su ja iki sekmadienio vakaro, bei patvirtinančių ieškovės teiginius, jog nepilnametė dukra bijo atsakovo ir jaučiasi su juo nesaugiai (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. S. prašo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, jog ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nesant ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas pats pripažino ieškovės nenuoseklią poziciją dėl bendravimo tvarkos ir, kad byloje nėra jokios informacijos apie atsakovo darbo grafiką, tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi niekuo nepagrįstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu, kuriame buvo nurodyta analogiška bendravimo su vaiku tvarka. Teismas nesiaiškino, ar apskritai yra pagrindas nustatinėti bendravimo grafiką. Vaiko teisių apsaugos skyriui, nustatinėjant bendravimo su vaiku grafiką, atsakovas negalėjo jam prieštarauti, nes tuo metu gydėsi ligoninėje, o ir ieškovė leido jam faktiškai būti su vaiku kas antrą savaitę, todėl skųsti tokio sprendimo nebuvo reikalo. Tuo tarpu teismas nustatė minimalų bendravimą su vaiku, nesiaiškinęs nei tėvo interesų, nei motinos galimybių užtikrinti vaikui pilnavertį gyvenimą. Atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, dirba pagal grafiką ir gali savo vaikui užtikrinti pilnavertį gyvenimą, ko ir prašys santuokos nutraukimo byloje, teismui pateikdamas priešieškinį.
Ieškovė L. S. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl visiškai nepagrįstai atsakovas teigia, jog teismas priėmė sprendimą, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Atskirajame skunde atsakovas šmeižia ieškovę, tačiau nepateikia teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Atskirajame skunde atsakovas daug kalba apie tai, kad konkrečiu atveju nebuvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta ieškovės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi byloje esantys duomenys akivaizdžiai tvirtina, jog šalių santykiai yra priešiški, ginčas tarp jų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra kilęs, o atsakovui ir ieškovei gyvenant skyriumi, šį klausimą spręsti ne tik reikia, bet ir būtina, siekiant užtikrinti ne tik vaiko interesus, bet ir abiejų tėvų teises vienodai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes ir norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymą nustatyti vaiko ir jo tėvo laikiną bendravimo tvarką tenkino iš dalies ir nustatė tokią tvarką, kuri tarp šalių buvo jau anksčiau nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu. Nutarties pagrindu atsakovas ir toliau išlaikė teisę nepertraukiamai bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog nustatyta tvarka pažeidžia jo interesus, trukdo tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovas turi galimybę bendrauti su vaiku visą savaitgalį, nepertraukiamai, niekieno neprižiūramas ir netrukdomas, todėl toks bendravimas laikytinas atitinkančiu tiek vaiko tiek ir tėvo poreikius.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo aplinkybes, neva neigiamai apibūdinančias ieškovę, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu byloje yra rašytiniai įrodymai, pateikti ieškovės ir patvirtinantys tai, kad atsakovas yra naudojęs prieš ieškovę smurtą, elgiasi netinkamai, kas negali būti laikoma geru pavyzdžiu nepilnamečiam vaikui. Pažymėtina, kad nors atskirajame skunde ir pateikta apelianto pozicija, jog jis teiks teismui priešieškinį, kuriuo sieks, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau, kaip tvirtina informacinės sistemos LITEKO duomenys, iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos, t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, toks priešieškinis nėra pateiktas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.