Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Administracinė byla Nr. AS-525-418-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
AS-525-418-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „TELE-3“
Atsakovas
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai
Administracinė byla Nr. AS525-418/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TELE-3“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TELE-3“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos ryto“ televizijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „TELE-3“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. KS-56 (toliau – ir Sprendimas); uždrausti Komisijai išduoti UAB „Lietuvos ryto“ televizijai transliavimo licenciją, suteikiančią teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą 54 TV kanalu Klaipėdoje, 56 TV kanalu Marijampolėje, 44 TV kanalu Panevėžyje, 40 TV kanalu Šiauliuose, 23 TV kanalu Tauragėje, 30 TV kanalu Telšiuose, 27 TV kanalu Utenoje; uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos ryto“ televizijai transliuoti televizijos laidas Sprendime nurodytais dažniais ir teritorijoje.

Pagrįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija gali pradėti naudotis jam, kaip konkurso laimėtojui, suteikta licencija, nesulaukus Sprendimo apskundimo termino, ir tokiu būdu sumenkinti pareiškėjo galimybę skųsti Sprendimą ir prašyti vykdymo sustabdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi, be kita ko, atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog prašyme pateikti argumentai pagrįsti prielaidomis. Teigė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir panaikinus Sprendimą, iki Sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nepasunkėtų. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502-159/2008, AS63-671/2008, A525-971/2009), pabrėžė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik atsakovui ir negali būti taikomos trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo UAB „Lietuvos rytas“ televizijos atžvilgiu netenkintinas.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti ši esmės – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nurodo, jog dėl Sprendimo panaikinimo skundu į teismą kreipėsi per 4 dienas nuo akto priėmimo, todėl nepakako laiko surinkti ir pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą. Be to, reikiami dokumentai yra pas kitus asmenis.

2. Nesutinka su teiginiu, jog prašymas pagrįstas prielaidomis. Teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į realią galimybę, jog UAB „Lietuvos ryto“ televizija pradės naudotis suteikta licencija iki termino apskųsti Sprendimą pabaigos. Tokią išvadą patvirtina ir pateikti įrodymai bei verslo praktika.

3. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, kadangi, jau kurį laiką vykdomų transliacijų naujais televizijos kanalais nutraukimas nenustatytam laiko tarpui pažeistų viešąjį interesą, UAB „Lietuvos ryto“ televizijos teisėtus lūkesčius, būtų neproporcingas pažeidimui, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Žalą patirs ir reklamos transliavimo sutartis su UAB „Lietuvos ryto“ televizija sudariusios bendrovės, kiti susiję asmenys, valstybė.

4. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai būtų pažeisti, kadangi ilgą laiko tarpą vykdomos televizijos programos transliacijos nutraukimas, įsiteisėjus galimai pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, sukeltų neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas būtų sudėtingas ir brangus, o gal ir neįmanomas. Mažai tikėtina, jog bendrovė, kuri ilgą laiką naudojosi resursais, vėl netaptų konkurso nugalėtoja.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su atskiruoju skundu.

Nurodo, jog, įsigaliojus Sprendimui, bus pradėta vykdyti licencijuojam veikla, dėl ko susiklostys daug komercinių santykių, bus daromos investicijos. Be to, UAB „Lietuvos ryto“ televizija, tikėtina, sudarys sutartis su trečiaisiais asmenimis, dėl ko, Sprendimo panaikinimo atveju, bus įgijusi komercinį pranašumą prieš konkurentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos ryto“ televizija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Nurodo, kad Sprendimas įsigaliojo, transliavimo licencija išduota, o jie nuo 2010 m. birželio 3 d. pradėjo programos transliavimą. Pažymi, jog sprendime dėl konkurso skelbimo buvo nurodyta, kad transliavimas turės būti pradėtas per 3 savaites nuo konkurso rezultatų paskelbimo spaudoje, t. y. dar nepasibaigus Sprendimo apskundimo terminui.

2. Pažymi, jog neįgaliojo pareiškėjo rūpintis galimais jo nuostoliais ir teisiniais bei komerciniais santykiais, o pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą sieja būtent su galimomis pasekmėmis UAB „Lietuvos ryto“ televizijai. Be to, neigiamos pasekmės būtų neišvengiamos be pagrindo pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones.

3. Nesutinka su teiginiu, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teigia, jog įvykdymui pakanka išjungti perdavimo signalą.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijos atsiliepimas į atskirąjį skundą, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

2. Pažymi, jog konkurso nugalėtojui nereikia įrengti jokio elektroninių ryšių tinklo, sudaryti sutarčių su elektroninių ryšių paslaugas teikiančiais trečiaisiais asmenimis, investuoti, o pakanka susitarti dėl tinklo naudojimo sąlygų su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru.

3. Teigia, jog būtent pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones labiausiai nukentės viešasis interesas, UAB „Lietuvos ryto“ televizijos verslo interesai, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, nes iki analoginių radijo dažnių (kanalų) galiojimo pabaigos niekas jais negalės naudotis.

4. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimo naujo konkurso ir išskirtinės kurio nors konkurso dalyvio padėties yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Ginčijamu Sprendimu paskelbtas konkurso atitinkamai transliavimo licencijai gauti nugalėtojas, UAB „Lietuvos ryto“ televizijai išduota transliavimo licencija.

Pirmiausia, pažymėtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į pirmosios instancijos teismą, prašė uždrausti Komisijai išduoti UAB „Lietuvos ryto“ televizijai transliavimo licenciją, suteikiančią teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, televizijos programai transliuoti per antžeminių analoginių televizijos stočių tinklą 54 TV kanalu Klaipėdoje, 56 TV kanalu Marijampolėje, 44 TV kanalu Panevėžyje, 40 TV kanalu Šiauliuose, 23 TV kanalu Tauragėje, 30 TV kanalu Telšiuose, 27 TV kanalu Utenoje, t. y. prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tuo tarpu atskiruoju skundu pareiškėjas, prašydamas išspręsti jo prašymą iš esmės, prašo sustabdyti Sprendimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Kitaip tariant, vertintina, jog pareiškėjas atskiruoju skundu pateikė naują reikalavimą. Tuo tarpu, remiantis ABTĮ nuostatomis, nauji reikalavimai apeliacinės instancijos teismui negali būti teikiami (ABTĮ 148 str., 130 str. 5 d.), todėl ši atskirojo skundo dalis nenagrinėtina.

Be to, prašymu pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos ryto“ televizijai transliuoti televizijos laidas Sprendime nurodytais dažniais ir teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, todėl pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo prašymo netenkino.

Tuo tarpu vertinant kitos pareiškėjo prašymo pirmosios instancijos teismui dalies pagrįstumą, atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys ir įrodymai, nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas uždrausti Komisijai atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas pagrįstas išimtinai prielaidomis dėl galimų kitų asmenų veiksmų ir tokių veiksmų pasekmių.

Be to, kaip yra ne kartą konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju prašyme turėjo būti aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių, priėmus galimai pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo akto priėmimo buvusios pareiškėjo padėties atkūrimas bei teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju tokie argumentai nepateikti, o pateiktieji pagrįsti prielaidomis, be to, daugiau sietini su galimomis neigiamomis pasekmėmis konkurso laimėtojui, nenurodant ir nepagrindžiant konkrečių neigiamų pasekmių pareiškėjo atžvilgiu atsiradimo galimybės. Todėl, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutiktina, jog jos iš esmės grindžiamos daugiau prielaidomis ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip svarbių ir pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nepateikta įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TELE-3“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisVirgilijus Valančius