- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-858-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- K. S., K.
Procesinio dokumento kategorijos ; 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.9.1.2; 45.6.
2010 m. lapkričio 25 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovo M. K. atstovei E. R. K., advokatei D. V., atsakovei K. S., jos atstovui advokatui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. S. atstovo advokato D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-220-568/2010 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei K. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. K., atstovaujamas įstatyminės atstovės E. R. K., ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. S. 5 000 Lt, įgytus be teisinio pagrindo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2007-01-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2007-01-09 ieškovas iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė į atsakovės banko sąskaitą 5 000 Lt. Pavedime buvo nurodyta, kad mokėjimas buvo skirtas finansuoti avansinę įmoką už žemę. Kadangi ieškovas su atsakove jokių žemės sklypo ar sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarė, todėl atsakovė privalo gautas pinigus grąžinti, nes ji lėšomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė K. S. ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ieškovui 5 000 Lt grąžino dar 2007 m. vasario mėnesį. Atsakovės pavedimu pinigus ieškovui perdavė jos draugas G. J..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui M. K. iš atsakovės K. S. 5 000 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo (nuo 2009-05-18); priteisė valstybei iš atsakovės 18 Lt išlaidas,, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir 2 150 Lt atstovavimo išlaidas ieškovo atstovei E. R. K. ..
Teismas nustatė, kad 2007-01-09 ieškovas M. K. pervedė 5 000 Lt į atsakovės K. S. sąskaitą. 2008-11-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovas pripažintas neveiksniu, o 2009-04-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jo globėja paskirta E. R. K.. Atsakovė teigė, jog 5 000 Lt buvo pervesti į jos sąskaitą, tačiau šie pinigai buvo reikalingi G. J.. Šią aplinkybę pripažino ir G. J..
Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis pervedė 5 000 Lt atsakovei yra įrodyta rašytiniu įrodymu pavedimu, šios aplinkybės atsakovė neginčijo ir ją pripažino. Atsakovė pinigų grąžinimo faktą įrodinėjo liudytojų parodymais, tarp jų ir G. J., tačiau teismas juos vertino kritiškai, kadangi G. J. ir atsakovė gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovu nesitarė dėl lėšų gavimo ir jos jai nebuvo reikalingos, tokiu būdu ji ir neturėjo jų gauti. Atsakovė nesirūpino tinkamai dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, nors jį perdavė neatlygintinai trečiajam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsakovės nepagrįstas praturtėjimas įrodytas jos paaiškinimu teismo posėdžio metu ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, todėl atsakovė privalo grąžinti sumą, kokia ji praturtėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės K. S. atstovas prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo G. J. parodymus. Lėšų grąžinimo faktas šioje byloje gali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais, nes CK 1.72 - 1.73 str. leidžia fiziniams asmenims susitarti žodžiu dėl ne didesnės kaip 5 000 Lt sumos. Šiuo atveju, CK 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą netaikytinas. Liudytojas G. J. pats perdavė pinigus, todėl tik jam pačiam geriausiai galėjo būti žinomos aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Liudytojo G. J. parodymai nėra nuginčyti, todėl nėra motyvų, kuriais būtų galima abejoti ir neatsižvelgti į minėto liudytojo parodymus;
2) teismas netinkamai vertindamas liudytojų parodymus pažeidė CPK 185 str. 1 d.;
3) teismas neatsižvelgė į tai, kad E. R. K. yra ieškovo sutuoktinė ir atstovė, neturinti žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, nedalyvavusi šalių susitarimuose, nepažįstanti atsakovės, be to, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, o savo parodymus grindžianti vieninteliu mokėjimo nurodymu. Todėl ji nebuvo ir negalėjo būti šių ginčo teisinių santykių šalimi bei teikti tinkamus paaiškinimus byloje;
4) ieškovo atstovė teigė nieko nežinanti apie pinigų grąžinimo faktą, tačiau prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė, neigdama lėšų grąžinimą ieškovui, turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, o atsakovė - paneigiančius ieškovo atstovės įrodymus, ar jų nepaneigiant, įrodyti patį lėšų grąžinimo faktą. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo neveiksnumo faktą. Atsakovė liudytojų parodymais įrodė savo veiksmų teisėtumą –lėšų grąžinimą ieškovui. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo atstovės bei ieškovo liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl atmestini;
5) neteisėta laikytina teismo išvada, kad atsakovė tinkamai nesirūpino dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimu, o prievolė lėšas grąžinti atsirado būtent jai. Ne asmeniškai atsakovės grąžintos ginčo lėšos, nepatvirtina fakto, kad atsakovė tinkamai nesirūpino neva be pagrindo įgyto turto grąžinimu. Nesant šalių susitarimui ar prievolės asmeniškumui, prievolės įvykdymo perleidimas trečiajam asmeniui nepažeidžia kreditoriaus teisių (CK 6.50 str.), ir dėl to nepatvirtina skolininko (atsakovės) nerūpestingumo pinigų grąžinimo atveju;
6) teismas įrodymus vertino akivaizdžiai palaikydamas ieškovo pusę, pažeidė teismų nešališkumo principą (CPK 21 str.). Dėl nevisapusiško neobjektyvaus įrodinėtų aplinkybių išnagrinėjimo padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, o tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo M. K. atstovė advokatė D. V. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinančiais tai nustatė, jog atsakovei į jos asmeninę sąskaitą ieškovas pervedė 5 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtino vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 1. Nagrinėjant bylą, atsakovei tinkamai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais neįrodžius pinigų grąžinimo ieškovui fakto, tai bandant įrodyti tik liudytojų parodymais, tuo labiau , kad liudininko G. J. ,duotais parodymais, atsižvelgiant į tai, jog jis yra atsakovės sugyventinis, kaip nustatyta byloje, lėšos gautos iš ieškovo buvo reikalingos būtent jam, leido daryti pagrįstą išvadą, jog G. J. kartu yra suinteresuotas ir šios bylos baigtimi, todėl jo parodymų davimas vienareikšmiškai vertintinas kritiškai. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normą, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta (CK 6.237 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Apeliaciniame skundė nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
Bylos medžiaga įrodyta, kad M. K. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 5000 Lt. (b .l. 8), pinigų mokėjimo paskirtis - už žemę. Taigi pinigų sumokėjimo apeliantei faktas yra įrodytas rašytiniu įrodymu, banko pavedimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu tinkamas prievolės įvykdymas, pinigų M. K. grąžinimo faktas, turi būti įrodytas rašytiniu įrodymu (CPK 177 str. 4 d.,178 str.), o ne žodiniu paaiškinimu. Tačiau apeliantė pinigų grąžinimo faktą byloje įrodinėjo liudininkų parodymais, pirmosios instancijos teisme liudytojo G. J. parodymais, apeliacinės instancijos teisme liudytojo V. K. parodymais. Abu liudytojai G. J. ir V. K. turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaip nustatyta byloje, liudytojas G. J. gyvena kartu su atsakove bendrai šeimoje, o perduoti apeliantei 5000 Lt. tiek atsakovės, tiek liudytojo G. J. paaiškinimu buvo naudojami liudytojo G. J. poreikiams tenkinti. Liudytojas V. K. yra patrauktas atsakovu kitoje civilinėje byloje dėl negrąžintų pinigų M. K. (b. l. 97-115). Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės ir paminėtų liudytojų parodymus vertinti kritiškai. Be to, apeliantės paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, nebuvo itin informatyvūs, kadangi ieškovė negalėjo konkrečiai nurodyti, kada buvo grąžinti 5000 Lt., o tik paaiškino, kad sužinojo, jog skola grąžinta M. K. iš liudytojo G. J.. Apklaustas liudytojas J. B. paaiškino, kad liudytojas G. J. grąžino M. K. skolą (b .l. 68). Tačiau toks liudytojo paaiškinimas prieštarauja, įrašui banko pavedime, kuriame nurodyta, jog pinigai pervesti, kaip mokėjimas už žemę. Tas faktas, jog M. K. norėjo pirkti žemės sklypą patvirtino liudytojas J. K., V. S., E. R. K., todėl tikėtina, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervesti norint nupirkti žemės sklypą, o ne kaip paskola liudytojui G. J.. Todėl nustatytos byloje aplinkybes ir su tuo susiję ginčo šalių veiksmai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai netiesiogiai patvirtina ieškovės paaiškinimus ir nurodytas ieškinio pareiškime aplinkybes bei leidžia teigti esant didesnę tikimybę, kad M. K. pinigai nebuvo grąžinti, o atsakovė gavo 5000 Lt. be jokio teisinio pagrindo ir šias lėšas atsakovė privalo grąžinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus patenkino.
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo nekeisti.