Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-10-10 · Civilinė byla Nr. e2-898-407/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-10
Bylos Nr.
e2-898-407/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00248-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų centras“
Kategorijos
  • 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-898-407/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00248-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų centras“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Informacinių technologijų centras“.

2. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, mokestinė nepriemoka 2025 m. birželio 9 d. duomenimis yra daugiau nei 10 774 Eur, taip pat apskaičiuoti delspinigiai. VMI kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir surašė išieškojimo negalimumo aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Informacinių technologijų centras“.

4. Teismas nustatė, kad valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre Juridinių asmenų registre atsakovė įregistruota nuo 2015 m.; pažymėjo, jog įmonė nepateikė pozicijos dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, neįrodinėjo įmonės mokumo. Teismas vertino VĮ Registrų centrui vėliausiai pateiktas finansines ataskaitas už 2022 m. mokestinį laikotarpį ir konstatavo, kad, nors įmonė deklaravo turinti ilgalaikio turto, tačiau apie turto sudėtį ir esamą būklę šiuo metu nėra žinoma, antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuris patvirtinta, kad turto įmonė neturi. Teismas nustatė, kad bendrovėje nėra apdraustųjų (dirbančiųjų), su VMI bendrovė neatsiskaito ilgą laiką, todėl teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki ir ši būsena nėra laikina, nėra duomenų, kad finansinė įmonės padėtis galėtų pagerėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Informacinių technologijų centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti kelti bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kadangi atsakovės kontrahentai laiku neatsiskaitė su atsakove ir dėl to atsakovė neturėjo galimybių padengti visos skolos. Atsakovė deda visas pastangas ir skolą ieškovei mažina: 2024 m. balandžio mėnesį skola siekė 7 800 Eur, o 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 5547 Eur.

5.2. Šiuo metu atsakovė numato aktyvinti veiklą ir artimiausiu metu gauti pajamų, kurias galės skirti atsiskaitymui su ieškove.

5.3. Atsakovė su atskiruoju skundu teikia finansines ataskaitas už 2024 ir 2025 metus, iš kurių matyti, kad atsakovė turi ilgalaikio turto, kurio vertė 31 508 Eur, ir trumpalaikio turto – per vienerius metus gautina suma iš skolininkų sudaro 322 039 Eur. Viso atsakovei priklausančio turto vertė sudaro 353 547 Eur, o atsakovės įsipareigojimai – 332 216 Eur. Taigi atsakovės turtas viršija įsipareigojimus.

5.4. Nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas įmonės veiklos tęstinumo išsaugojimui, o bankroto procedūra būtų žalinga tiek pačiai atsakovei, tiek jos kreditoriams, kadangi tik tęsdama veiklą atsakovė galėtų su kreditoriais visiškai atsiskaityti, kadangi atsakovės finansinė situacija nerodo akivaizdaus nemokumo.

Atsiliepimas

6. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad antstolis nustatė, kad bendrovė neturi turto ir per vienerius metus skola priverstine tvarka nebuvo išieškota, skolos tik didėjo. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti ir kad jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių yra tik laikinas ir kad ji susidariusį įsiskolinimą ieškovei galės įvykdyti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

7. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ilgalaikio turto sąrašą, finansines ataskaitas už 2024 m., 2025 m.. Pridedamais dokumentais įrodinėjo atsakovės mokumą. Prašymo priimti naujai pridedamus įrodymus nesuformulavo.

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateiktais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti savo mokumą, dėl šių dokumentų turėjo galimybę pasisakyti pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria UAB „Informacinių technologijų centras“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini ir bendrovė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą.

17. Atskirajame skunde atsakovė, visų pirma, įrodinėja, kad turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams padengti. Atsakovės teigimu, ji turi 31 508 Eur vertės ilgalaikio turto ir 322 039 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro gautinos per vienerius metus sumos. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, akcentuoja, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė tik 2025 m. birželio 30 d. sudarytą balansą, kuriame nurodoma, kad įmonė turi per vienerius metus gautinų sumų, tačiau nenurodyta ir nedetalizuota, iš kokių subjektų ir kokiu teisiniu pagrindu šios skolos susidarė. Taigi atsakovė neįrodė turimo turto realumo. Antra, iš pridedamos 2025 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2025 m. pardavimo pajamos siekė 200 Eur, 2024 m. – 0 Eur, o iš pridedamos 2024 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad pardavimo pajamos 2023 m. siekė 52 669 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ataskaitos eilutėje „pardavimo pajamos“ nurodomos grynosios pajamos, kurios apskaičiuojamos iš visų pardavimo pajamų atimant grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo ir nuolaidų sumas (3-iojo Verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ metodinės rekomendacijos, patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V2-2, p. 5). Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje registruojamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti pinigai (10-ojo Verslo apskaitos standarto „Pajamos“ metodinės rekomendacijos, patvirtintos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-62, p. 2). Remiantis finansinių ataskaitų duomenimis, per vienerius metus gautinos sumos nuo 2024 m. gautinos 251 769 Eur sumos pakilo iki 2025 m. gautinos 322 038 Eur sumos (70 269 Eur), nors 2025 m. fiksuojamos tik 200 Eur dydžio pajamos, o 2024 m. pajamų negauta. Taigi atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad bendrovė turi turto, neatitinka finansinėse ataskaitose nurodomų rezultatų, yra neįrodyti, todėl vertintini kaip nepagrįsti.

18. Minėta, kad 2024 m. ir 2025 m. įmonė iš savo veiklos pajamų negavo, taigi įmonė realiai veiklos nevykdo. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad įmonė ketina aktyvinti veiklą ir artimiausiu metu gauti pajamų, tačiau šių savo argumentų atsakovė niekaip nepagrindžia.

19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, nevykdo mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Įmonė veiklos realiai nevykdo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis