- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-426-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Nuteistasis
- R. Z.
- Advokatai
- Gintaras Ruseckas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,
nukentėjusiajai K. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendžio, kuriuo R. Z. nuteistas ir nubaustas:
pagal LR BK 284 str. 1 d. trisdešimties parų arešto bausme;
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadvaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. Z. atsiprašyti nukentėjusiąją, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo mėn. 15 d. apie 5.00 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadinęs necenzūriniais žodžiais, tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė kumščiu ne mažiau dviejų kartų K. K. į kaktos dešinę pusę, vieną kartą spyrė į dešinės šlaunies sritį, dėl kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės šlaunies kraujosruvos, galvos smegenų sukrėtimo, padarė K. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. Z. skundžia 2009-04-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai ir prieštaringai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias asmens parodymo atpažinti tvarką, tuo padarant esminių BPK pažeidimų, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui.
Skunde nurodoma, jog teismo išvada apie nukentėjusiosios parodymų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodumą ir nuoseklumą nepagrįsta, nes prieštaravimai ir netikslumai nepanaikinti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-16, 2008-01-09, 2008-12-29 bei 2009-03-16 d. bei teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad yra daug netikslumų. Iš pradžių K. K. teigė, kad konfliktas kilo tarp jos ir nepažįstamų asmenų, iš kurių vienas jai trenkė į veidą kelis kartus. Praėjus nuo įvykio beveik penkiems mėnesiams, K. K. įvykius apibūdina tiksliau ir nurodo, kad prie jos priėjo anksčiau vieną kartą Utenos mieste matytas vaikinas. Apeliantas mano, kad šie nukentėjusios parodymai prieštarauja pirminiams jos parodymams, kad konfliktas kilo tarp jos ir nepažįstamų asmenų. Taip pat antroje apklausoje nurodo, kad jai buvo suduoti smūgiai ne tik ranka, bet spirta ir koja, tačiau tiksliai nenurodo į kurią koją - kairę ar dešinę. 2008-12-29 vykusios apklausos metu K. K. jau smulkiai nurodo įvykio aplinkybes, tačiau jos prieštarauja viena kitoms –ji buvo užkalbinta šokių salėje, o prieš tai nurodė, kad bare, kad ją išvadino rusiškais keiksmažodžiais, po ko nurodė, jog neprisimena, ką jai sakė, kad jai buvo smūgiuota koja į jos koją, po ko pajautė skausmą dešinėje šlaunyje ir parkrito ant žemės bei prarado sąmonę, tačiau 2009-03-16 teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji nurodo, kad nuo smūgio į galvą ji prarado sąmonę ir pargriuvo, o po to ją kažkas pakėlė ir tik tuomet antrą kartą buvo trenkta į šlaunį, taip pat teisme nukentėjusioji neprisiminė kaip jis, apeliantas, buvo apsirengęs.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje teismas remiasi aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad liudytoja G. B. parodė, jog nukentėjusioji jai sakė, kad sumušė tas pats vaikinas, su kuriuo buvo konfliktas salėje, tačiau ši aplinkybė nėra užfiksuota nei G. B. liudytojo apklausos protokole nei teisiamojo posėdžio protokole. Priešingai, G. B. apklausiama liudytoja nurodė, kad K. K. jai pasakė, jog ją sumušė kažkoks vaikinas, tačiau koks konkrečiai nepasakė, nes buvo išsigandusi, o apie konfliktą salėje liudytoja pasakyti nieko negali, kadangi konflikto nematė.
Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie konflikto nematė, tačiau apie tai iš kažko girdėjo ar sakė K. K., kurios parodymai yra prieštaringi ir turėtų būti vertinami kritiškai. Tai T. K. parodymai, o iš T. L. 2007-09-16 parodymų matyti, jog jis įvardija "(duomenys neskelbtini)" vardą ir pavardę, nurodydamas, kad tai R. Z.. Be to, T. L. klaidingai nurodė, kad kartu su apeliantu buvo J., T., S. S. ir dar vienas asmuo. Šie asmenys tesime nebuvo apklausti. Teismas neatsižvelgė ir nevertino liudytojo S. S. duotų parodymų teisme. Kur jis parodė, jog K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, baro viduje konfliktas vyko tarp pažįstamų žmonių, kurių įvardinti negali, nes jų nežino, kad nežino ir nematė kas primušė K. K., taip pat, kad bare konfliktas vyko ne tarp K. K. ir apelianto, kad nežino, kur buvo apeliantas, kai liudytojas kalbėjo su K. K. lauke, kad tyrėjui nurodė, jog K. K. ant jo užsipuolė, kad jis ją sumušęs, tačiau tyrėjas paaiškino, kad tai nesvarbu ir neužrašė. Priešingai, neteisingai įvertinęs S. S. parodymus teismas konstatavo, kad apeliantas, užpuolė K. K.. S. S. parodymai, kad matė apeliantą po K. K. sumušimo lauke stovintį už 10-15 m. nuo jos, neįrodo apelianto kaltės, o yra tik prielaida, kuri niekuo nepagrįsta.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad liudytojo E. Z. parodymai vertinami kaip kaltinamajam artimų žmonių siekis padėti išvengti atsakomybės ir atmetami. Nurodo, kad liudytojas yra tik pažįstamas, nurodo, kad byloje liudytojais apklausti asmenys, kurių prieštaringais parodymais vadovavosi teismas yra K. K., ar jos brolio draugai ir pažįstami, kurie yra šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliantas teigia, kad iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad K. K. sumušimo atvejis yra glaudžiai susijęs su kita baudžiamąja byla, kurioje jo brolis M. Z. yra įtariamas automobiliu mirtinai sužalojęs K. K., E. K., R. R., T. L., T. K. draugą N. J.. Todėl minėti asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti jam pakenkti, kadangi autoįvykio metu ir jis, apeliantas, buvo nelaimės vietoje. K. K. į gydymo įstaigą kreipėsi ne iškarto po sumušimo, o tik kitos dienos, t.y. 2007-09-16 naktį, iškart po to, kai sužinojo apie draugo N. J. žūtį. Darytina išvada, kad pati nukentėjusioji žinodama, kad dėl jos sumušimo nukentėjusiosios draugas R. R. su draugais, tarp kurių buvo ir K. K. brolis E. K., vyko aiškintis santykių su S. S. ir suvokdama būsimų įvykių pasekmes - bus atliekamas ikiteisminis tyrimas bei siekdama pagrįsti minėtų asmenų konflikto sprendimo motyvus, kreipėsi į medikus. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino šį faktą, t.y. kad kreipėsi tik sekančią naktį po jos sumušimo, kai sužinojo, kad žuvo vaikinas. R. K. nenorėjo kreiptis į medikus, nes pati yra medikė ir kaip paaiškino teismo posėdyje, negalvojo, kad tai tęsis iki teismo.
Apeliantas nurodo, kad BPK 192 str. nustatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. 2009-01-22 asmens parodymo atpažinti protokole kartu su juo buvo pateikti atpažinimui dar du asmenys: D. Č., 190 cm ūgio ir A. M. 177 cm ūgio. Atlikdamas procesinį veiksmą pareigūnas grubiai pažeidė BPK 192 str. reikalavimus, t.y. atpažįstančiajam buvo pateikti pakankamai žymaus ūgių skirtumo asmenys, nes jo, apelianto, ūgis 195 cm, A. M. 177 cm, o D. Č. yra asmeniškai pažįstamas su K. K., tai D. Č. nurodė ir procesinio veiksmo atlikimo metu, tačiau niekas į tai nereagavo. Kadangi minėtas procesinis veiksmas yra atliktas iš esmės pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, todėl jis negali būti laikomas tinkamu įrodymu jo kaltei pagrįsti.
Apeliantas teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės pagal nurodytas nusikalstamas veikas. Teismas, vadovavosi tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, pagrindžiančiais nusikalstamų veikų buvimo faktą. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirtos visos baudžiamosios bylos aplinkybės. Byloje yra tiek liudytojų, tiek ir pačios nukentėjusiosios parodymuose prieštaravimų, kurie nėra panaikinti, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti ir neapklausti liudytojo T. L. nurodyti asmenys J. ir T., kurie paneigtų T. L. teiginį, jog jis apeliantas, su šiais asmenimis ir S. S. buvo bare. Nurodo, kad nei vienas iš kitų proceso dalyvių nenurodė, kad girdėjo necenzūrinius žodžius ir tyrimo metu nepatvirtino, kad būtent apeliantas juos sakė nukentėjusiajai.
Nuteistasis ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, pagrįstą ištirtų įrodymų visuma. Duomenų, kad įrodinėjimo procesas būtų vykęs šališkai ar kitaip pažeidžiant BPK nuostatas nėra. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, vadovaudamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apeliantą pagrįstai pripažino padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusioji K. K. apklausiama pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose parodė, kad bare šokiuose prie jos prikibo R. Z.. Vėliau jai išėjus į lauką, R. Z. priėjęs vėl ėmė ją koneveikti, ji jam kažką atsakė, tada apeliantas jai trenkė du kartus į galvą bei įspyrė į šlaunį.
Apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusiosios K. K. parodymai prieštaringi, yra nepagrįsti. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2008-12-29 bei 2009-01-14, sumušimo aplinkybes ji paaiškino analogiškai, kaip ir pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (T.1, b.l. 9-10).
2007-09-16 nukentėjusiosios K. K. apklausos protokole užfiksuota, jos paaiškinimas, jog šokiuose kilo konfliktas tarp jos ir nepažįstamo vaikino, kuris jai kelis kartus trenkė į veidą ( T.1, b.l. 7-8). Iš šio apklausos protokolo turinio matyti, jog apklausos metu buvo aiškinamasi dėl įvykio (duomenys neskelbtini) kaime, sekusio po K. K. sumušimo, tuo tarpu dėl K. K. sumušimo epizodo apklausa atlikta paviršutiniškai. Tai, kad šiame protokole išsamiau neužfiksuotos K. K. sumušimo aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios parodymai prieštaringi bei nenuoseklūs. Be to, nukentėjusioji K. K. iki šio įvykio R. Z. nepažinojo. Tai paaiškina, jog apklausiama 2008-09-16 prieš ją smurtavusio asmens nukentėjusioji neįvardijo. Tačiau kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusioji K. K. ją sumušusį asmenį R. Z. įvykio metu įsidėmėjo ir parodymų atpažinti metu jį teisingai atpažino 2008-12-28 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų bei 2009-01-22 parodymo atpažinti tarp kitų asmenų metu (T.1, b.l. 14-16, 22-24). Be to, specialisto išvada patvirtina, kad K. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (b.l.30, t.1).
Pirmos instancijos teismas parodymų atpažinti protokolais kaip įrodymais vadovavosi pagrįstai. Tiek R. Z. parodymas atpažinti iš fotonuotraukų, tiek parodymas atpažinti tarp asmenų, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.
BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Norma, nustatanti, kada asmuo gali būti parodytas atpažinti pagal nuotrauką nėra imperatyvi ir suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (Baudžiamoji byla Nr. 2K–446/2008). Konkrečiu atveju 2008-12-28 nukentėjusioji K. K. paaiškino, jog nuo kaltininko yra patyrusi išgąstį ir stresą, todėl “atpažinti natūroje”, t.y., tarp asmenų, nepageidauja ( T.1, b.l. 15). Pastaroji aplinkybė rodo, jog parodymas K. K. atpažinti kaltininką iš nuotraukos tuo metu buvo tikslingas ir atitiko BPK 192 str. 5 d. nuostatas. Kaip numatyta BPK 191 str. 2 d., prieš atliekant atpažinimo procesinį veiksmą K. K. buvo apklausta ir pakankamai išsamiai apibūdino ją sumušusį asmenį, nurodydama jo požymius: gana aukšto ūgio, tvirto vyriško sudėjimo, nestambus, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, smailoka apatinė veido dalis (T.1,b.l.9).
Nėra pagrindo pripažinti, jog 2009-01-22 parodymo atpažinti procesinis veiksmas, kaip teigiama skunde, atliktas pažeidžiant BPK 192 str. reikalavimus dėl skirtingo atpažįstamų asmenų ūgio bei D. Č. dalyvavimo atpažinime statistu.
BPK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam asmeniui drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Prie 2009-01-22 parodymo atpažinti protokolo pridėtos fotonuotraukos, kur drauge užfiksuoti trys K. K. parodyti atpažinti asmenys, tarp jų K. K. atpažintas R. Z.. Šių nuotraukos rodo, jog nėra pagrindo teigti, kad minėtas BPK 192 str. 1 d. reikalavimas būtų pažeistas.
K. K. parodė, parodymo atpažinti metu D. Č. jai nebuvo pažįstamas. Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Č. parodė, jog pradinėse klasėse su K. K. broliu buvo bendraklasiai, matėsi ir vėliau. K. K. iki atpažinimo paskutinį kartą matė prieš šešis metus. Procesinio veiksmo metu jis K. K. atpažino, o ji jo ne. Apie tai, kad K. K. jam pažįstama, tyrėjui pasakė po atpažinimo procesinio veiksmo. Šios aplinkybės rodo, jog D. Č. kaip statisto dalyvavimas negalėjo turėti jokios įtakos K. K. atpažįstant R. Z.. Be to, iš šio veiksmo protokolo matyti, jog atpažinimas atliktas dalyvaujant R. Z. gynėjai N. G., o pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo nebuvo pateikta (T.1, b.l. 22-24).
Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji K. K., liudytojai D. Č., D. M. ir A. R. parodė, jog atpažinimo metu nukentėjusioji tarp trijų asmenų atpažino R. Z. iš karto, nė kiek neabejodama. Kad R. Z. tikrai yra tas pats ją sumušęs asmuo, K. K. nedvejodama patvirtino apklausiama teismo posėdžiuose. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog K. K. įvykio metu R. Z. turėjo galimybę gerai įsidėmėti, nes šokių vakaro metu R. Z. prieš tai priekabiavo prie jos bare, o lauke prie baro, kur ją sumušė R. Z., matomumas buvo pakankamas žmogui atpažinti, ką patvirtina G. B. bei S. S. parodymai. Todėl abejoti atpažinimo rezultatų patikimumu nėra pagrindo.
Skunde nurodyta aplinkybė, jog K. K. sumušimo atvejis yra glaudžiai susijęs su kita baudžiamąja byla, kurioje R. Z. brolis M. Z. yra įtariamas automobiliu mirtinai sužalojęs E. K., K. K., R. R., T. L. ir T. K. draugą N. J., nesudaro pagrindo abejoti K. K. nuosekliais parodymais. Kad K. K. sumušė būtent R. Z., patvirtina ir kiti byloje nuosprendyje išsamiai aptarti įrodymai.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos jokiais įrodymais: nesamais G. B. parodymais, liudytojų parodymais, kurie konflikto nematė, tačiau apie tai iš kažko girdėjo ar sakė K. K., būtent liudytojų T. K., T. L. parodymais.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais teisiamajame posėdyje išnagrinėti, patikrinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis).
Bylos duomenimis, liudytojai G. B., T. K., T. L. ir S. S. K. K. sumušimo nematė, tačiau jų nurodytos aplinkybės siejasi su įvykiu ir yra svarbios nustatant K. K. sumušimo faktą bei kaltininką, reikšmingos patikrinti nukentėjusiosios ir R. Z. parodytoms aplinkybėms. Nuosprendyje išdėstyti šių liudytojų parodymai yra gauti teisėtai. Todėl šie parodymai teismo pagrįstai pripažinti įrodymais.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytoja G. B. parodė, jog po įvykio K. K. jai sakė, kad ją sumušė tas pats vaikinas, su kuriuo salėje buvo konfliktas. Skundo argumentą, jog šios aplinkybės G. B. nenurodė, paneigia teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame yra užfiksuoti tokie G. B. parodymai ( T.2, b.l. 175), dėl posėdžio protokolo pastabų nustatyta tvarka pareikšta nebuvo.
Liudytojas T. L. parodė, jog bare nukentėjusiąją K. K. užsipuolė ir grasino primušti būtent R. Z., kurį liudytojas iš anksčiau pažinojo kaip asmenį pravarde “(duomenys neskelbtini)”. Bylos medžiaga patvirtina, jog būtent pagal šiuos duomenis buvo nustatyta K. K. nepažįstamo R. Z. tapatybė, po to parodymų atpažinti metu K. K. nedvejodama R. Z. atpažino, kaip ją sumušusį asmenį.
Apeliacinio skundo teiginiai dėl neteisingo liudytojų S. S., E. Z. parodymų įvertinimo nepagrįsti. Skunde minimi S. S. parodymai, jog bare viduje konfliktas vyko tarp jam nežinomų žmonių, kad liudytojas nežino ir nematė kas primušė K. K., nėra informatyvūs: jie nei patvirtina nei, paneigia apelianto kaltę, lygiai kaip ir skunde minima aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys J. ir T., nurodyti T. L.. Be to, bylos duomenimis S. S., kuris yra R. Z. draugas, mėgino suklaidinti R. R. dėl K. K. iki tol nepažįstamo ją sumušusio asmens, nurodydamas, kad tai padarė L. S.. Pati K. K. kategoriškai paneigė, jog ją sumušė L. S., byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. S. iš viso būtų dalyvavęs įvykyje. Tuo tarpu liudytojo S. S. parodymai, jog lauke prie baro matė sumuštą nukentėjusiąją ir už 10-15 metrų nuo jos R. Z. bei liudytojo T. K. parodymai, jog matė kaltinamąjį ir nukentėjusiąją apie 5 val. ryto lauke prie baro nedraugiškai kalbantis, atitinka nukentėjusiosios parodytas aplinkybes bei paneigia apelianto parodymus, jog jis įvykio vietoje su nukentėjusiąją susitikęs nebuvo, nukentėjusiosios sumušimo metu buvo namuose, taip pat paneigia M. Z. ir E. Z. parodymus, kad kaltinamasis grįžo iš šokių namo apie 2.00 val., t.y., gerokai prieš K. K. sumušimą.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį ar jį naikinti nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.