- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-57-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02448-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais D. D. ir P. D. tvarką. Ieškovas taip pat prašė uždrausti atsakovei nutraukti gamtinių dujų tiekimo ir pirkimo sutartį Nr. 14053226, sudarytą 2007 m. sausio 5 d., dėl dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti nutraukti kitas energijos (energijos išteklių), vandens ir nuotekų nuvedimo sutartis, sudarytas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir, kol bus iš esmės išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2979-231/2011, nustatė laikiną ieškovo R. D. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais D. D. ir P. D. tvarką. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, tai yra įvykdymas. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę (uždrausti atsakovei nutraukti gamtinių dujų tiekimo ir pirkimo sutartį, taip pat uždrausti nutraukti kitas energijos (energijos išteklių), vandens ir nuotekų nuvedimo sutartis), kadangi jos taikymas nėra tikslingas, nėra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šios priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo išspręsti iš esmės: taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovei A. D. nutraukti gamtinių dujų tiekimo ir pirkimo sutartį Nr. 14053226, sudarytą 2007 m. sausio 5 d. dėl dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti A. D. nutraukti kitas energijos (energijos išteklių), vandens ir nuotekų nuvedimo sutartis, sudarytas dėl pastato (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašė atsidalinti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą - Sveikatingumo centro pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, nutraukus gamtinių dujų tiekimą šiam bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turto objektui, pastatas liktų be šildymo žiemos laikotarpiu, ieškovas nebegalėtų ten gyventi. Todėl darytina išvada, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų tiesioginis pavojus išsaugoti šios bylos ginčo objektą tokios vertės, kokios jis buvo iki pareiškiant ieškinį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nes ginčo objektu šiuo metu naudojasi ir ieškovas, ir atsakovė. Atsakovės veiksmai siekiant nutraukti gamtinių dujų tiekimo, ar galimai ir kitas komunalinių paslaugų tiekimo sutartis vien dėl asmeninės nesantaikos su atsakovu akivaizdžiai prieštarauja Civilinio kodekso įtvirtintam bonus pater familias etalonui. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovei imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.) yra tiesiogiai susijusi ne tik su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, bet ir su materialinio reikalavimo esme, todėl pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas įsipareigoja mokėti už tiekiamas gamtines dujas AB „Lietuvos dujos“, Civilinio proceso kodekso 145 str. 2 d. įtvirtintas ekonomiškumo principas nebūtų pažeistas. Skundžiamoje nutarties dalyje visiškai nepasisakyta dėl ieškovo nurodytų aplinkybių ir įrodymų, sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą byloje ir šių aplinkybių įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui ateityje. Bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Civilinio proceso kodekso suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi visiškai nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių - kilusios realios grėsmės ginčo turtui išsaugoti. Teismas nevertino aplinkybės, kad Sveikatingumo centrui realiai gali būti nutrauktas dujų tiekimas, kurį atnaujinti galima būtų tik abiejų bendrasavininkų bendru pareiškimu. Bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neįvertino ypatingai konfliktiškų santykių, susiklosčiusių tarp šalių, ir kaip šis konfliktas gali pakenkti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turtui bei abiejų šalių galimybei naudotis joms nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, visiškai nemotyvavo, kaip šios aplinkybės ir įrodymai gali įtakoti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Skundžiama nutartis priimta be motyvų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Ieškovas prašo uždrausti atsakovei imtis tam tikrų veiksmų, t.y. uždrausti atsakovei nutraukti gamtinių dujų tiekimo ir pirkimo sutartį dėl dujų tiekimo Sveikatingumo centro patalpoms, taip pat kitas energijos (energijos išteklių), vandens ir nuotekų nuvedimo sutartis (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei ieškovo pareikšto ieškinio dalyką (ieškovas be kitų ieškinio reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, prašo atidalinti šalims Sveikatingumo centro patalpas natūra), konstatuoja, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami komunalinių paslaugų teikimo ginčo Sveikatingumo centro patalpoms ar šių patalpų išlaikymo ir priežiūros klausimai, todėl daro išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susiję su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad savo prašymo ieškovas nepagrindė jokiais svariais argumentais, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog neuždraudus atsakovei nutraukti gamtinių dujų tiekimo ir pirkimo sutartį, taip pat kitas energijos (energijos išteklių), vandens ir nuotekų nuvedimo sutartis, nebus įmanoma ar bus labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Nors ieškovas ieškinyje nurodo, jog nutraukus minėtas sutartis, nukentėtų ieškovo kaip Sveikatingumo centro patalpų bendraturčio interesai, tačiau šioms savo aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas realiai patyrė ar ateityje patirs nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia Civilinio proceso kodekso normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, nors ir glaustai, nurodė esminius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo argumentus, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328, 338 str.).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.
Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.