- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 1S-203-348/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pareiškėjas
- L. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) N. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis jam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 3 MGL dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu buvo nuspręsta tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. civilinį ieškinį ir jo naudai priteisti 3495,12 Lt turtinei žalai atlyginti.
2. Alytaus apylinkės teisme 2022 m. vasario 9 d. buvo gautas pareiškėjo L. S. 2022 m. vasario 4 d. prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą. Tačiau Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino konstatuodamas, jog yra suėjęs vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas L. S. skundžia apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išduoti vykdomojo rašto dublikatą J. S. vardu pareiškėjui, kaip paveldėjimo teisių perėmėjui.
3.1. Pareiškėjas nurodo, kad po J. S. mirties palikimą priėmė jo sesuo A. A., kuri 2013 m. balandžio 24 d. sutartimi padovanojo paveldėjimo teises pareiškėjui L. S.. Pažymi, kad apie J. S. išduotą vykdomąjį raštą pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. vasaros pabaigoje ir nors A. A. apie jį žinojo, tačiau nebuvo jo mačiusi ir su juo susipažinusi, o pati A. A. dėl savo ligų ir traumų neturėjo galimybės ieškoti J. S. išduoto vykdomojo rašto šiam mirus.
3.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog turtinė žala nebuvo išieškota, todėl mano, kad pareiškėjas turi teisę prašyti vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. S. skundas atmetamas.
4. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo L. S. prašymą išduoti jam vykdomojo rašto dublikatą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pripažinus kaltu ir nuteisus N. G. iš jo nukentėjusiojo J. S. naudai buvo priteista turtinė žala.
5. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 608 straipsnio nuostatomis, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 649 straipsnio 3 dalis). Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažintas J. S. per įstatyme numatytą terminą nepateikė jam išduoto vykdomojo dokumento vykdyti ir taip praleido vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas iš tiesų buvo praleistas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiuoju pripažintas J. S. mirė dar iki šio termino pabaigos. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d., jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas J. S. buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 16 d., tačiau jis taip ir nebuvo pateiktas vykdyti. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 (penkerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis), taigi vykdomasis dokumentas vykdymui galėjo būti pateiktas iki 2015 m. lapkričio 16 d. Tačiau J. S. mirė iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui termino pabaigos likus dar 3 (trejiems) metams (Gyventojų registro departamento duomenimis J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, privalu atsižvelgti ar yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti, juo labiau, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog jam apie turtinęs žalos priteisimą J. S. atžvilgiu apskritai nieko nebuvo žinoma iki 2021 m. vasaros. Vis tik, atnaujinti praleistą terminą ir išduoti vykdomojo rašto dublikatą nėra pagrindo dėl kitų priežasčių.
7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Taigi, (duomenys neskelbtini) mirus baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintam J. S., jo įpėdiniu tapęs asmuo galėjo paveldėti teisę į turtinės žalos atlyginimą, kuri jau buvo apibrėžta teismo kompensacinės sumos pavidalu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad mirus J. S. jo įpėdine tapo mirusiojo sesuo A. A., kuri 2013 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi dovanojo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises į jį pareiškėjui L. S.. Taigi, abejonių, kad pareiškėjas L. S. galėjo paveldėti ir teisę į turtinės žalos atlyginimą, nėra. Visgi, šiuo atveju pažymėtina, kad vien šiuo pagrindu vykdomojo rašto dublikatas negali būti išduodamas. Tam, kad pareiškėjas L. S. galėtų kreiptis su prašymu atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti ir vykdomojo dokumento dublikato išdavimo, šis, visų pirma, vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, turi kreiptis į teismą dėl pradinio išieškotojo pakeitimo naujuoju išieškotoju. Tik teismui konstatavus, jog materialinių subjektinių išieškotojo teisių ir pareigų perėmimas materialiojoje teisėje realiai įvyko, t. y. kad J. S. turtą paveldėjo L. S. ir kad jis tapo išieškotojo turtinių teisių ir pareigų perėmėju, ir teismui pradinį išieškotoją J. S. pakeitus nauju išieškotoju – L. S., šis galėtų iš naujo kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti ir išduoti vykdomojo dokumento dublikatą.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo L. S. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.