- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- II-167-870/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04639-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado A. S. 2011-08-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-1036683-11,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vadas A. S. 2011-08-04 priėmė nutarimą Nr. 10N-1036683-11, kuriuo J. K. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 134 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 250 litų baudą, ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 250 litų baudą, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 30 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda paskirta 250 litų bauda. Šiame nutarime konstatuota, kad J. K. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, metų bėgyje buvo baustas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, automobilyje nedegė kairės pusės gabaritinių šviesų žibintas, sustabdžius automobilį nebuvo įjungta avarinė šviesos signalizacija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2011-08-04 nutarimą Nr. 10N-1036683-11 ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad 2011-07-12 apie 9 val. jis važiavo Renault automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Basanavičiaus gatve. Jį pasivijo policijos automobilis ir pareikalavo sustoti. Policijos pareigūnas G paprašė dokumentų ir paklausė, kodėl prisegtas saugos diržas guli ne ant peties, o po ranka. Pareiškėjas pateikė invalido pažymėjimą ir paaiškino, kad sulaužytas raktikaulis, įkaltas metalinis strypas, turėjo traumą kairės rankos, ką patvirtina išrašas iš sveikatos istorijos. Policijos pareigūnas pareikalavo pastatyti automobilį ir eiti į policijos automobilį, kur policijos pareigūnas P pareiškė, kad turi prašyti ir atsiprašyti ir tada galbūt jis nepriims sprendimo atimti vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas paprašė policijos pareigūno pateikti policijos pažymėjimą ir pareigybinę instrukciją, patvirtinančią, kad policininkui suteikta teisė priskirta teismo kompetencijai bei dokumentus, patvirtinančius a.t.p (schemą, foto, judėjimo maršrutą bei dokumentą, patvirtinantį instruktažą). Tačiau pareigūnas D. P. vietoj paaiškinimo ir dokumentų pradėjo rusų kalba keiktis. Tuomet pareiškėjas pasakė, kad toks žmogus negali tarnauti policijoje ir norėjo kviesti kriminalinę policiją. Policijos pareigūnas pasakė, kad nieko nebijo, nes už 1500 litų rinks pomidorus Londone, įjungė variklį ir išvažiavo su jo vairuotojo pažymėjimu. Apie 11 val. pareiškėjas nuvyko į kelių policiją, Miesto budintis ir būrio vadovas T. V. objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo jo skundą ir paaiškinimus, pakvietė iš maršruto pareigūnus, grąžino vairuotojo pažymėjimą ir atsiprašė, iš esmės teisės pažeidimo pagrindo (įvykio ir sudėties) nėra.
Su 2011-08-04 nutarimu nesutinka, kadangi byla iš esmės nebuvo išnagrinėta, buvo tik išnagrinėjimo imitacija, kurią galima suprasti kaip pašaipą ir pasityčiojamą (piliečių ir jų teisių diskriminaciją). Pareigūnas A. S., savo nutarime nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad veiksmai pritaikyti (panaudoti) baudos sankcijas buvo teisėti ir pagrįsti.
Aukščiau paminėtas teisės aktas (nutarimas) yra kaip pavyzdys neveikimo, biurokratizmo ir bejėgiškumo bei žmogaus terorizavimo ir korupcijos kultivacija.
Skunde pareiškėjas išdėsto argumentus dėl kurių 2011-08-04 nutarimas, jo nuomone, negali būti pripažintas teisingu:
1. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, jis pateikė (pareiškė) pareigūnui A. S. nušalinimą. Jo prašymą, įstatymų nustatyta tvarka, perduoti bylą išnagrinėti komisarui E. T. arba viršininkui V. Č., paregūnas A. S. atmetė motyvuodamas „tokios įstatymų nuostatos nežinau“.
2. Į pareiškėjo klausimą, kokiu pagrindu patrulis P įžeidinėjo, grasino, atėmė jo vairuotojo pažymėjimą bei padarė jam psichologinė traumą? Kas jį mokė? Kas jį instruktavo? Pareigūnas S atsakyti atsisakė, pasiūlė kreiptis į vyr. komisarą.
3. Dėl to, kad įžeidimas ir grasinimai (požymiai LR BK 155 str.) bei atėmė vartotojo pažymėjimą (požymiai LR BK 228 str. piktnaudžiavimas) kreipėsi duoti teisinį įvertinimą (objektyviu, pilnutiniu, visapusišku) ir sutinkamai LR ATPK 258 str. perduoti prokurorui, bet pareigūnas A. S. atmetė motyvuodamas „ rašyti skundą vyr. komisarui.“
4. Prašymą sutinkamai LR ATPK 256 ir 257 str. užklausti dokumentus ir įrodymus (schemą vietos teisės pažeidimo, foto, judėjimo maršrutą, pareigybinę instrukciją, dokumentą patvirtinantį instruktažą, akistatą ir kt.) bei dokumentus, patvirtinančius teisės pažeidimo pagrindą (įvykio, sudėties ir esmės) ir nesuinteresuotų liudytojų parodymus pareigūnas atmetė motyvuodamas „nereikia ir nesvarbu, tai yra teismo kompetencija“.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo prašymą sutinkamai LR ATPK 248 str. dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo, paskirti techninę ekspertizę ( eksperto išvadą) dėl to, kaip galima (kokių būdu) nustatyti pažeidimo, pareigūnas S atmetė su motyvuodamas, kad pareigūnas - policininkas visada teisus ir turi privilegijas meluoti, grasinti ir įžeidinėti, įrodymų nereikia, dokumentų nereikia, liudytojų nereikia, Vilniaus kėlių policijoje tai yra norma.
6. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi sutinkamai LR ATPK 277 str., paskirti medicininę ekspertizę ir su specialistų (ekspertų) pagalba, patvirtinti išrašus iš sveikatos istorijos. Pareiškėjo argumentaciją, kad ekspertizė yra reikalingas būdas nustatyti teisingumą, pareigūnas S, neturėdamas specialių žinių medicinos srityje, atsisakė tai daryti nemotyvuodamas.
7. Pareiškėjo prašymą, kad yra invalidas-pensininkas( pensija 315 Lt), o neteisėta policininkų veikla -( įžeidimas , atėmimo teisių vairuoti transporto priemones bei a.t.p. nutarimas dėl 250 Lt baudos), padare jam turtinę ir neturtinę žalą (LR CK 6.246; 6.250 ; 6.272 str.) pareigūnas atmetė, motyvuodamas, kad tai nieko nedomina, pasiūlė kreiptis į Teismą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2011-08-19 kreipėsi su skundu į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininką V. Č. pradėti tarnybinį patikrinimą iš esmės skundui nagrinėti, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą (drausmės bylą). Vietoj to, kad sąžiningai atlikti savo prievoles bei spręsti klausimą iš esmės Vyr. komisaras pateikė deklaraciją, kad pareigūnas - policininkas visada teisus - įrodymų nereikia, dokumentų, liudytojų, akistatos nereikia, techninė bei medicininė ekspertizės nereikia t. y. nieko nereikia. Policininkas Vilniaus kelių policijoje yra Lietuvos Respublikos garbė ir sąžinė, o korupcija tai neįmanoma.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo konstitucinės teisės grubiai pažeistos, pažeista Konstitucija, Administracinių teisės pažeidimų kodekso atskiri straipsniai, Valstybės tarnybos įstatymas, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
Teismo posėdyje J. K. skundą palaikė ir prašė nutarimą panaikinti. Jis paaiškino, kad neprisimena, ar buvo užsisegęs saugos diržą. Jam po traumos yra įdėtas rankoje strypas, todėl pareigūnui, kodėl negali prisisegti diržo, jis saugos diržą užsisega perkeldamas ranką, t. y. diržas būna po pažastimi. Dėl protokole fiksuoto pažeidimo – avarinės šviesos signalizacijos neįjungimo, J. K. paaiškino, kad jis buvo sulaikytas ir vykdė policijos reikalavimus, jeigu būtų pareigūnai pasakę įjungti avarinę šviesą, jis ją būtų įjungęs. Jis neturėjo galimybės grįžti į savo automobilį ir įjungti avarinę šviesą. Trečiojo pažeidimo fiksuoto protokole - nedegė galinis kairės pusės gabaritinių šviesų žibintas, pareiškėjas neneigė ir paaiškino, jog jį vertina kaip menkavertį pažeidimą. J. K. netenkino tai, jog pareigūnai nepateikė, jo nuomone, neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, tinkamai bylos neišnagrinėjo.
Atsiliepimas
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, specialistas T. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir jį atmesti.
Teismo posėdyje liudytojas A. G. nurodė, kad patruliavo Pylimo gatve, kai pastebėjo važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Sustabdytas vairuotojas pažeidimo neneigė, sakė, kad neįgalus. Paėmė vairuotojo dokumentus, nuėjo prie tarnybinio automobilio rašyti protokolą, vėliau jis (J. K.) priėjo ir bandė sukelti konfliktą. Jį sustabdžius neįjungė avarinės šviesos signalo, trečiojo pažeidimo gerai nepamena.
Teismo posėdyje liudytojas D. P. paaiškino, kad matė, kaip vairuotojas vairavo neužsisegęs saugos diržo, nes ilgą laiko tarpą važiavo paskui jį, jis (J. K.) ir pats to neneigė. Taipogi neįjungė avarinės šviesos signalo, o dėl šviesų nepamena, bet tikriausiai gabaritinės šviesos nedegė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
J. K. inkriminuojami trys ATPK pažeidimai – ATPK 134 straipsnio 2 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 7 dalyse numatyti pažeidimai.
Kelių eismo taisyklių 202 punkte įtvirtinta, jog važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.
ATPK 134 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio pažeidimo padarymą, užtraukia baudą nuo 200 iki 300 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
ATPK 36 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančių duomenų (pažyma apie asmens baustumą) matyti, kad 2009 m. liepos 31 d. nutarimu J. K. už tai, kad jis vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo buvo skirta 150 litų bauda. Byloje duomenų apie tai, kad jis būtų sumokėjęs jam skirtą 150 litų baudą nėra, todėl pagrįstai jam inkriminuojamas ne ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje numatytas pažeidimas. Teismo vertinimu, tai, jog tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime pareigūnai suklydo nurodydami, jog J. K. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo metų bėgyje buvo baustas už ATPK 134 str. 1 d., kadangi tokių duomenų byloje nėra. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymas nereikalauja, kad asmuo pažeistų naudojimosi saugos diržais tvarką metų bėgyje, pakanka nustatyti, kad pažeidė naudojimosi saugos diržais tvarką prieš tai baustas administracine nuobauda už šio pažeidimo padarymą. Pažymėtina, jog šis netikslumas nėra esminis, trukdantis priimti teisingą sprendimą, juo nebuvo pažeistos J. K. teisės gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo.
J. K. kaltė dėl ATPK 134 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo yra įrodyta protokolu Nr. F 384011, liudytojų A. G., D. P. parodymais teisme, tarnybiniu pranešimu. J. K. paties pažeidimo iš esmės neneigia, nurodydamas, jog nepamena tiksliai, ar tąkart segėjo saugos diržą, paaiškindamas, jog dėl sveikatos vairuoja automobilį saugos diržą užsisegęs ne per petį, o pakišęs po pažastimi. Jo nuomone, pareigūnai galėjo ne bausti jį, o jam paaiškinti, kad jis netaisyklingai yra prisisegęs saugos diržą.
Teismas pažymi, kad aplinkybių, dėl kurių būtų galima nesivadovauti pareigūnų, kurie atliko savo tarnybines funkcijas ir tiesiogiai matė daromą pažeidimą, pažeidimo aplinkybių konstatavimu, nenustatė.
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas < >, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas –užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. J. K. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, apklaustų pareigūnų parodymais teisme bei paties J. K. paaiškinimu teisme. Jo teigimu, jis avarinės šviesos signalizacijos neįjungė, kadangi jis buvo sulaikytas ir vykdė pareigūnų reikalavimus, jeigu būtų pasakę, kad įjungtų avarinę šviesą būtų įjungęs.
Kelių eismo taisyklių 87 punkte yra įvardyti įspėjamieji signalai: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas. Kelių eismo taisyklių 97 punkte įtvirtinta, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta: priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama, įvykus eismo įvykiui, tikrinančiam pareigūnui sustabdžius.
Taipogi J. K. neneigia, jog galėjo nedegti jo vairuojamo automobilio galinis kairės pusės gabaritinių šviesų žibintas, tačiau vertina kaip menkavertį pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje nurodyta Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, –užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Kelių eismo taisyklių 236 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus.
J. K. teikdamas teismui skundą ir teisme duodamas paaiškinimus akcentavo, jog nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų jo padarytus pažeidimus, nepateikti neginčijami įrodymai jo kaltei pagrįsti. Jo nuomone, nebuvo atliktas joks tyrimas. J. K. teismo posėdyje pageidavo, kad būtų pateikti garso įrašai, nuotraukos, atliktos akistatos tarp pareigūnų surašiusių protokolą, pateiktos pažeidimo schemos, pareigybinės instrukcijos, važiavimo maršrutas.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, konkrečiu atveju, byloje esančių, teismo posėdyje patikrintų įrodymų pakanka J. K. kaltei pagrįsti dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo, todėl rinkti naujus, papildomus įrodymus nėra tikslinga.
Policijos pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad vairuotojas J. K. padarė protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors vieno iš protokole fiksuotų pažeidimų (nedegė galinis kairės pusės gabaritinių šviesų žibintas) pareigūnai tiksliai negalėjo atsiminti, tačiau padarytų pažeidimų J. K. iš esmės neneigė, jo netenkino, kad pareigūnai nepateikė neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti. Pagrindų, dėl kurių tarnybines pareigas ėję policijos pareigūnai siektų neteisingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nenustatyta. Vien tai, kad pareiškėjo nuomone, pareigūnai šališki (tinkamai neatliko savo pareigų, nepateikė neginčijamų įrodymų) neteikia pagrindo abejoti pažeidimų buvimu. Pareiškėjo argumentai dėl šališko administracinės bylos nagrinėjimo atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybių, kurioms esant galėtų būti panaikintas skundžiamas nutarimas nėra, nuobaudos skirtos sankcijų už padarytus pažeidimus ribose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. K. skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.