Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 29 d., 11.00 val., Kaune, Laisvės al. 69, vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, keisdamas važiavimo kryptį užvažiavo ant betoninio gėlių klombos atitvaro ir jį išvertė. Eismo įvykio vietoje nesustojo, nesant apgadinto turto savininko iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 231.1 ir 234 p. reikalavimus.

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis ABTĮ 86 str.1 ir 2 dalimis, 87 str. 4 d., 57 str. 6 d. nuostatomis. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės vadovavosi tik tuo, kad apeliantas prisipažino kliudęs gėlių klombos atitvarą, bet neatsižvelgė į apelianto nurodytus argumentus, liudytojas B. V., kuris matė ir pranešė apie eismo įvykį, teisme nebuvo apklaustas ir jo tiksliu parodymų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nesiekė išsiaiškinti visų aplinkybių reikalingų priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą ir taip pažeidė ABTĮ 79 str. 1 d. bei 81 str. nustatytus reikalavimus.

Apeliantas pripažino, kad važiuodamas ir sukdamas į kairę, pajuto menką krestelėjimą, tačiau sustojęs ir pažvelgęs per galinio vaizdo veidrodį jokios padarytos žalos nepastebėjo, o iš automobilio išlipti negalėjo, kadangi inkasatoriui tai padaryti yra draudžiama (pinigų pervežimo organizavimo ir vykdymo taisyklių 4 str.), todėl apelianto veiksmų negalima traktuoti kaip tyčinių, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje esantis vaizdo įrašas bei foto nuotraukos įrodo, kad išverstas atitvaras yra akivaizdžiai ne tas, kurį apeliantas kliudė, kadangi darant tokį manevrą, t.y. darant posūkį į kairę (kas matyti byloje esančiame vaizdo įraše) yra neįmanoma ant ko nors užvažiuoti dešiniuoju užpakaliniu automobilio ratu ten, kur jau pravažiavo priekiniai automobilio ratai. Teismas, apelianto prisipažinimą kliudžius gėlių atitvarą laikė neginčijamu jo kaltumo įrodymu, visai nesigilindamas į faktines bylos aplinkybes (užfiksuotas filmuotoje medžiagoje), t.y. kad apeliantas darydamas manevrą į kairę pusę galiniais automobilio ratais kliudė kairėje automobilio pusėje esantį gėlių atitvarą, o ne dešinį, dėl kurio sugadinimo yra padaryta žala.

Iš byloje esančio dokumento „Dėl žalojamo savivaldybės turto“ negalima nustatyti, kurią (dešinę ar kairę) gėlių atitvaro klomba, kliudė apeliantas. Taip pat šio pranešimo teiginys, kad apeliantas netilpo ir „užvažiavo ir išvertė“, „betoninės klombos atitvaro dalis kliudė išvirsdama ir automobilį“, akivaizdžiai prieštarauja byloje esančiai filmuotai vaizdo medžiagai.

Apelianto nuomone byloje turėjo būti apklaustas ne tik apie įvykį pranešęs asmuo, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistas, nes priešingai neįmanoma nustatyti gėlių atitvaro būklės iki šio įvykio.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, kad apeliantas skunde neteisingai vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, nes ATPK 249 str. (Žin., 2010, Nr. 142-7257) numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o šiame kodekse nereglamentuotais atvejais privalu vadovautis baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, tačiau ši klaida nelaikytina pagrindu apeliaciniam skundui atmesti.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) (šiuo atveju – teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs R. K. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, o teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsamiai neišnagrinėjo ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybių, neištyrė bylos faktinių aplinkybių, o rėmėsi vien tik rašytiniais bylos duomenimis ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimu, kurį neteisingai vertino kaip kaltės pripažinimą, nors iš jo nurodytų aplinkybių spręstina, kad jis nepripažįstą supratęs, jog sukėlė eismo įvykį. R. K. nors ir pripažino, kad galbūt kliudė bordiūrėlį, tačiau tvirtina nematęs sukeltų pasekmių, todėl buvo įsitikinęs, kad nieko nepadarė ir neprivalo imtis teisės aktais nustatytų priemonių. Teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę. Taigi, R. K. parodymai negalėjo būti vertinami kaip visiškas kaltės pripažinimas, o jo nurodytos aplinkybės – kaip absoliučiai pagrindžiančios jo kaltę, todėl apylinkės teismas privalėjo imtis priemonių ištirti ir kitas aplinkybes, kurių pagrindu neginčijamai būtų galima konstatuoti R. K. kaltę, tuo labiau, kad apeliaciniu skundu apeliantas jau visiškai neigia savo kaltę. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą neapklausęs liudytoju Broniaus Varsackio, kuris tiesiogiai matė eismo įvykį ir apie jį pranešė elektroniniu laišku Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktoriui. Apylinkės teismas apskritai netyrė byloje esančių įrodymų, apsiribodamas tik formaliu nurodymu, kad pažeidimas įrodytas bylos medžiaga. Apeliantas ginčija, kad sugadino dešinės pusės klombos atitvarą, kuri užfiksuota byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 6), nes atitvarą siekė kairės pusės ratu, todėl galėjo pažeisti tik kairėje pusėję esančią klombą, tačiau ši aplinkybė taip pat nesiaiškinta. Byloje nėra užfiksuota, kurios konkrečiai pusės medžių aprėminimas buvo atstatomas pagal Kauno miesto Savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus pateiktą lokalinę sąmatą, todėl esant šiam ginčui, teismas turėjo išsiaiškinti šią aplinkybę, apklausdamas Savivaldybės administracijos atstovą. Svarbu apklausti eismo įvykį fiksavusį ir schemą sudariusį policijos pareigūną R. L., kad jis paaiškintų eismo įvykio schemoje fiksuotas aplinkybes, kadangi pati schema yra nepakankamai informatyvi, o joje užfiksuotas aplinkybes ginčija apeliantas. Iš schemos neaišku, kokia kryptimi važiavo atsakomybėn traukiamas asmuo, kokį manevrą atliko, koks sugadinimo mechanizmas, kurios pusės – kairės ar dešinės – pagal apelianto vairavimo kryptį, aprėminimo bordiūras buvo sugadintas ir kokie sugadinimai padaryti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl itin svarbu byloje nustatyti, kad kitiems asmenims priklausantis turtas buvo apgadintas ir kad žala buvo padaryta būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltais veiksmais, t.y. pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ne tik kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bet ir kad jis pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Šiuo atveju iš apelianto pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nėra visiškai aišku ar R. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo sugadintas svetimas turtas, nes tvirtina, kad nematė jokių akivaizdžių sugadinimų, nors neneigia pajutęs, kad kažką kliudė. Taip pat būtina išsiaiškinti ar pasišalinime iš įvykio vietos yra tyčia, nes tokie veiksmai galėjo būti sąlygoti R. K. darbinę veiklą reglamentuojančių taisyklių.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs svarstytinų aplinkybių, skundžiamame 2014 m. vasario 20 d. nutarime visiškai neargumentavo byloje surinktų duomenų turinio reikšmingumo, o tai reiškia, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas R. K. padariusį ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nagrinėjant bylą teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nesiimta priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių pašalinti nustatytų prieštaravimų bei patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo, o kartu nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti apeliacinio skundo argumentus bei motyvuotai dėl jų pasisakyti. Dėl šių priežasčių, skundžiamas nutarimas naikintinas, ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.