- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e2-167-985/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02291-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“ dėl neturtinės žalos atlyginimo (mobingo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė R. S. (toliau – ieškovė) padavė teismui ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“ (toliau – atsakovė, UAB „Ekskomisarų biuras“) dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016-12-20 ieškovė ir UAB „Loganas“ sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 189, pagal kurią ieškovė įsidarbino į (duomenys neskelbtini) pareigas. Apsaugos darbuotoja ieškovė iš viso dirba nuo 2010-04-29. 2021-03-22 UAB „Loganas“ ir atsakovė pasirašė reorganizavimo sąlygas, pagal kurias UAB „Loganas“ buvo prijungta prie atsakovės ir ieškovė tapo UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotoja. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, atsakovė ieškovės atžvilgiu pradėjo taikyti tikslinį ir sisteminį, ilgesnį laiką pasikartojantį mobingą, kurio tikslas buvo pažeminti ieškovę, sumažinti jos savivertę ir eliminuoti iš kolektyvo. Šie veiksmai visų pirma pasireiškė tuo, kad vos tik ieškovei grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, jai buvo pradėtas daryti spaudimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent dėl darbo masto padidinimo. Šio susitarimo kopija pateikiama prie ieškinio. Pagal atsakovės reikalaujamą pasirašyti susitarimą, ieškovė turėjo sutikti su padidintu darbo mastu 50% (2 p.), negana to, to paties susitarimo 4 p. buvo nurodyta, kad toks darbo masto padidinimas nebus laikomas viršvalandiniu darbu. Atsakovė papildomai nurodė, kad jeigu nebus pasirašytas šis susitarimas, tada ieškovei mokės tik minimalų mėnesinį atlyginimą. Ieškovė iš pradžių atsisakė pasirašyti ieškinio 1 priede pateiktą susitarimą, tačiau po atsakovės nuolatinio spaudimo ir siekdama išsaugoti darbo vietą ir vienintelį savo pajamų šaltinį vos po vaiko priežiūros atostogų pabaigos buvo priversta šį susitarimą pasirašyti. Ieškovė tiesiog pasirašė šį dokumentą ir išsiuntė faksu atsakovei. Ar atsakovė jį pasirašė ieškovei nėra žinoma. Ieškovė laiko tikėtina prielaida, kad šį susitarimą atsakovė buvo numačiusi naudoti kaip papildomą spaudimo priemonę ateityje taikydama psichologinės prievartos ir spaudimo veiksmus, jeigu ieškovė nebūtų parašiusi prašymo nutraukti darbo sutartį. Ieškovė pateikia atsakovės darbo grafikus pagal kuriuos tekdavo dirbti ieškovei. Kaip matyti iš pateikiamų grafikų darbą atsakovė organizuoja pagal 13 pamainų, kurių darbo grafikas skiriasi. Ji tiek iki vaiko priežiūros atostogų, tiek ir po grįžimo (duomenys neskelbtini) mėnesiais dirbo pagal 3 pamainos grafiką, t. y. 06:00-18:00 valandomis su pietų pertrauka 10:00-11:00 valandomis. Ieškovė augina mažametį sūnų G. J. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (Gimimo įrašas pridedamas), todėl 3 pamainos grafikas visada buvo taikomas dėl to, kad parinktos valandos sudaro tinkamas galimybes pasirūpinti savo vaiku atsižvelgiant į darželio lankymą ir kitas aplinkybes. Ieškovei būnant darbe (duomenys neskelbtini) ją pasiekė informacija, kad jos sūnui stipriai pablogėjo sveikatos būklė, kūno temperatūra pakilo beveik iki 40 laipsnių. Ji iškart kreipėsi į savo tiesioginę vadovę V. J. ir nurodė, kad dėl vaiko ligos ima nedarbingumą ir palieka darbo vietą bei išskuba rūpintis savo sūnelio sveikata. Atsakovės darbuotoja nebuvo patenkinta dėl tokių aplinkybių ir tik tuo metu, ieškovei skubant pas sergantį sūnų, nurodė, kad ieškovei nuo sausio mėnesio yra keičiamas darbo grafikas iš trečios pamainos į pirmą, t. y. 08:00-20:00 valandomis. Kodėl toks sprendimas ar informavimas buvo padarytas ieškovei skubant slaugyti savo sūnų (duomenys neskelbtini), kai grafikai įprastai tvirtinami mėnesio viduryje, ieškovei nėra žinoma, ji tai laiko kaip papildomą psichologinės spaudimo priemonę. Iš pateiktų darbo grafikų matyti, kad nieko nepaaiškinus, ieškovės darbo pamainos grafikas buvo perkeltas kitai darbuotojai, t. y. R. R.. Atsakovės sprendimas pakeisti darbo grafiką lėmė tai, kad ieškovei teko rinktis ar tinkamai vykdyti savo darbines, ar savo kaip motinos pareigas. Po šio sprendimo ieškovė faktiškai dirbti pas atsakovę negrįžo, buvo nedarbinga ir slaugė savo sūnų. 2023-12-29 paprašė pakeisti darbo grafiką ir skirti kasmetines atostogas, o 2024-01-23 parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškinio 1-11 punkte išdėstytos aplinkybės įrodo, kad jos atžvilgiu buvo taikomas mobingas. Dėl tokių atsakovės veiksmų stipriai pablogėjo ieškovės tiek psichologinė, tiek finansinė būsena. Ji patyrė ir kiekvieną dieną vis dar patiria sunkius emocinius išgyvenimus. Patirtus emocinius išgyvenimus pagilino ir tai, kad spaudimas pasirašyti papildomus susitarimus dėl darbo sąlygų buvo vos grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, kai ieškovė dar nebuvo spėjusi reintegruotis į darbo rinką, o darbo grafikai vienašališkai buvo keičiami tada, kai jai reikėjo skubėti su vaiku į ligoninė dėl jo sunkios sveikatos būklės; jai pablogėjo sveikata, susijusi dėl kaklo traumos, kuriuos pagrindžiantys dokumentai pateikiami; patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovės.