Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (pirmininkaujantis), Prano Šimkaus, Donato Jatužio,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, našliui, pensininkui, gyvenančiam Bukaltiškių k., Miežiškių sen., Panevėžio r., neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2010 m. liepos mėn., 18-21 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku Panevėžio r., Miežiškių sen., Bukaltiškių k., daugiabučio namo bute Nr. 6, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius sugyventinei Teofilei D. D. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nuketėjusiajai galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pilve, pereinant į nugaros sritį, odos nubrozdinimą dešiniame sėdmenyje, dėl ko T. D. D. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse kaktinėje – smilkininėje ir smilkininėje - pakaušinėje skiltyse, ko pasėkoje nuo galvos smegenų sužalojimo padarinių po galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui, nukentėjusioji 2011-02-07 mirė, nužudė savo šeimos narę D. T. D..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, pirmiau duoti teismo posėdžio metu, perskaityti BPK 276 str. 5 d. numatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad mirusioji yra jos mama, iki jos sužalojimo gyveno 7 km atstumu nuo jų, lankydavo ją. Mama gyveno su S. V. B, jo bute. Blaivūs jie sugyvendavo gražiai, išgėrę apsižodžiuodavo, mama jam suduodavo, o S. V. nenusileisdavo. Kartais motinos veide matydavo nubrozdinimus ar mėlynes, dėl kurių mama aiškino, kad nukrito ar įspyrė karvė, tačiau niekada nesakė, kad ją S. V. muša. Netikėjo jos aiškinimais, nes S. V. sūnus jai yra sakęs, kad jo tėvas agresyvus, be to maždaug prieš 8 metus S. V. yra pavartojęs smurtą ir jos atžvilgiu. Ką jie darydavo vieni, nežino, tačiau kartą ar du į mėnesį jai paskambinusi kaimynė B. G. sakydavo, kad mama naktimis žviegia, išbėgusi iš buto klykdavo ir kviesdavo pagalbą. Pati matė, kad girtas S. V. buvo tarsi ne savo prote.

Lankėsi pas juos 2010 m. liepos 17 dieną, apie 14 val., jie abu girtavo. Ji prisijungė, visi išgėrė butelį degtinės. Po to S. V. nuėjo gulti, mama netrukus taip pat, todėl ji apie 17 valandą išvyko. Mamą rado ir paliko sveiką. Po 2-3 dienų paskambinęs S. V. paprašė atvažiuoti pas mamą. Netrukus paskambinusi B. G. pasakė, kad mama ligoninėje, pasakojo, kad mamos nematė tris dienas, nuėjusi pažiūrėti rado ją gulinčią be sąmonės, pamėlusią. Sakė, kad naktį lyg ir girdėjo triukšmą, paskui viskas nutilo. Lankė mamą ligoninėje, tačiau ji mažai kalbėjo, kartais į nieką nereaguodavo, buvo po operacijos, nepamena, ar jos veidas buvo sužalotas. Mamą lankė ir S. V.. Jis aiškino, kad mama išgriuvo iš lovos. Kad spardė mamą, nesakė. Proceso metu pareikšto 3000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atsisakė.

Nukentėjusysis M. D. parodė, kad mirusioji jo mama. Mamą lankydavo retai, 2-3 kartus į metus. Iš brolio ir kaimynų žino, kad išgėrę mama su sugyventiniu pasimušdavo. Apie tai, kad ji sumušta, jam buvo pranešta iš ligoninės, sakė, kad mama miršta, reikalinga skubi operacija. Nuvykęs kalbėjo su mama, ji sakė, kad sumušė sugyventinis. Ji kalbėjo sunkiai. Sugyventinį mama vadino „seniu“. Iki mirties ji buvo slaugoma, tačiau praktiškai nekalbėjo, buvo neįmanoma ją suprasti. Teisiamojo posėdžio metu ikiteisminiame tyrime pareikšto 3357 Lt civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė.

N. V. D. parodė, kad mirusioji jo mama. Pats gyvena su seserimi J.. Mamą lankė retai, nes mokosi, dirba, ją daugiau lankė sesuo. Mamą dažniau matydavo tada, kai ji pati ateidavo į svečius. Gavę pensijas mama ir jos sugyventinis S. V. girtaudavo. Matė ligoninėje ją sumuštą. Ankstesnius sumušimus mama pateisindavo sakydama, kad griuvo ar karvė įspyrė. Apie tai, kad mama ligoninėje, sužinojo iš brolio. Nuvykus mama neaiškino, kas jai nutiko. S. V. dėl įvykių tik reiškė nuostabą. Gavę pensijas mama ir sugyventinis girtaudavo, jų namuose vykdavo muštynės. Rūpinosi mama, kai ją parsivežė iš ligoninės, todėl reiškia 5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja B. G. parodė, kad mirusioji T. D. D. buvo jos kaimynė, su S. V. gyveno aukštu aukščiau nei ji. Gavę pensijas S. V. su sugyventine dviese nuolat girtaudavo, triukšmaudavo, dainuodavo, rėkaudavo vienas per kitą „užmušiu“, tačiau niekas nežino, ką jie ten veikdavo. Kad ją kas muštų, niekas nėra matęs, nes jie gėrė vieni, į jų nuolat keliamą triukšmą niekas nebekreipė dėmesio. Matydavo ją sužalotą, bet T. D. D. sakydavo, kad ji pati girta griuvo, nesiskundė, kad buvo mušama. Liepos 14 dieną buvo mokamos pensijos, tuo laiku kaimynų bute buvo girtaujama. Po to kaimynės nematė kelias dienas. Nuėjo pažiūrėti, kur ji dingo. S. V. buvo blaivas, pasakė, kad ji guli. Nuėjusi į kambarį pamatė kaimynę visą geltoną, prasižiojusią, žiūrinčią į viršų. Pajudinus ji buvo šalta, kalbinant nieko neatsakė. Atklojus matė, kad ji nuoga, žemiau bambos, pilvo srityje matė tamsią, net juodą mėlynę, nors paskutinį sykį ją matė sveiką, nesužalotą. Pasakė S. V., kad ji miršta, grįžusi namo iškvietė greitąją pagalbą, grįžus atgal pasakė S. V., kad atvyks medikai. Į tai jis atsakė, kad nebus, bėgs ir pasislėps. Kodėl jis taip aiškino, nežino. Iš pradžių S. V. sakė, kad ji nukrito nuo laiptų, vėliau jį išvežė policija. Medikams dedant nukentėjusiąją ant neštuvų matė, kad jos dešinys petys ir šonas buvo mėlynas.

Liudytoja A. V. parodė, kad su kaltinamuoju buvę kaimynai. Kartais jų bute girdėdavo triukšmą, nes jie gyvena antrame, o ji pirmame aukšte. Jie garsiai kalbėdavo, rėkdavo. Kartais kieme ar bute jo sugyventinė T. D. D. šaukdavo „žmonės padėkite“. Nežino, ar jie tuo metu pykdavosi, tačiau tikriausiai tai būdavo dėl išgerto alkoholio. Mirusiąją matė 3-4 dienas iki jos išvežimo į ligoninę, buvo susitikę kieme. Tą patį vakarą girdėjo, kaip ji šaukėsi pagalbos, pagalvojo, kad ją vėl muša S. V., tačiau kokiais žodžiais ji šaukė, nepamena. Po įvykio S. V. jai nieko neaiškino.

Iš 2010-08-09 Panevėžio r. savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos seniūno A. J. rašto matyti, kad seniūnijai žinoma, kad S. V. girtauja ir smurtauja prieš savo sugyventinę, kuri po išgertuvių vaikšto su smurto žymėmis veide, tačiau niekam nesiskundžia (t. 1 b. l. 128).

Iš 2010-11-02 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. D. D. konstatuota sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse kaktinėje – smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas dešinėse smilkininėje – pakaušinėje skiltyse, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, pilve, pereinant į nugarą, odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasekoje, kurių du teko į galvą. Sunki galvos smegenų trauma išsivystė paros ar kiek daugiau iki patekimo į stacionarą (2010-07-22, 8.05 val.) bėgyje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse kaktinėje - smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimu dešinėse smilkininėje-pakaušinėje skiltyse, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko buvo atlikta dekompresinė osteoplastinė kraniotomija, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 19-20).

Specialistė M. K. paaiškino, kad specialisto išvadą surašė remdamasi medicininiais dokumentais, pačios nukentėjusios nematė. Nurodė, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visiškai tikslios išvados davimui, duomenys buvo nepakankami, nes kai kurie sužalojimai kakle, krūtinėje, galūnėse, dokumentuose buvo nepatikslinti, todėl jų visumą atskirame kūno plote apibūdino kaip vieną. Sumušimų žymės buvo, tačiau ar tai nubrozdinimai, ar mėlynės, patinimai, pasakyti negali. Išskyrė keturis smūgius, nes dėl jų garantuota.

Sunki galvos trauma nukentėjusiai išsivystė tikėtina ne mažiau nuo dviejų trauminių poveikių į galvos sritį. Buvo poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kas rodo, kad tai galėjo būti padaryta riboto paviršiaus daiktu, kad ir kumščiu, spyriu koja. Turėjo būti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių. Tai buvo sužalojimo žymės galvos, kaklo, veido, krūtinės, pilvo, apatinių galūnių, daugybinės sumušimo žymės. Apie juos išvadoje nepasisakė, nes neturėjo objektyvių duomenų. Taip pat buvo poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kuri galėjo atsirasti ir užkabinant, praslystant. Traumuota į kaklą, tačiau tikslios sužalojimo lokalizacijos kaklo srityje nebuvo aprašyta. Sužalojimas dešinės akies vokuose, nėra griuvimui būdingas sužalojimas (teoriškai toks sužalojimas yra įmanomas griūnant ir atsitrenkiant į riboto paviršiaus daiktą). Trauma išsivystė nuo pakankamai intensyvių trauminių poveikių į galvą, nes medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad buvo ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas matyt ir buvo esminis dalykas - suplyšinėjo kraujagyslės tarp dangalų ir smegenų ir iš jų pradėjo lietis kraujas. Kuris trauminis poveikis sukėlė galvos dešiniojo pusrutulio sumušimą, kuris komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, pasakyti tiksliai negalima, nes šita trauma galėjo atsirasti tiek nuo fiksuoto poveikio į kairę pusę ties ausimi, tiek į dešinės akies sritį. Vertinant išorinių sužalojimų išsidėstymą, visumą, jie griuvimui nebūdingi, nes yra ir kitų išorinių sužalojimų, kurių vienu kartu nugriuvęs nepasidarysi.

Iš 2011-02-08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Teofilė D. D. mirė prieš maždaug parą laiko iki lavono tyrimo 2011-02-08 13 val. T. D. D. mirė nuo galvos smegenų sužalojimo padarinių po galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. T. D. D. sirgo širdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze. T. D. D. buvo operuota 2010-07-22 d. Panevėžio ligoninėje dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu. Tarp T. D. D. mirties ir 2010 liepos mėn. sumušimų yra priežastinis ryšys (t.1 b. l. 37-38).

Įrodymų vertinimas, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas

Vertindamas byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir pripažįstami BPK 20 str. reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Byloje surinktų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. V. padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., sudėtį.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-07-22 į VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ priėmimo skyrių iš savo namų esančių Panevėžio r., Miežiškių sen., (duomenys neskelbtini). buvo pristatyta sunkiai sužalota T. D. D., kuriai pirminės apžiūros metu nustatyti daugybiniai sumušimai viso kūno ir galvos srityje, kurių nukentėjusioji pati griūdama pasidaryti negalėjo. Tai reiškia, kad T.D. D. sužalojimai buvo padaryti kitam asmeniui prieš ją smurtaujant. Paskutinė nesužalotą T.D. D. 2010 m. liepos 17 d. matė jos duktė J. D., o medicininė pagalba T.D. D. buvo pradėta teikti liepos 22 d., kai ją sumuštą ir nesąmoningą gulinčią lovoje rado B. G., kuri ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Liudytoja B. G. taip pat parodė, kad ji pas T.D. D. nuėjo dėl to, kad kelias dienas jos nematė vaikštančios, o liudytoja A. V. parodė, kad prieš 3-4 dienas iki išvežant T.D. D. į ligoninę girdėjo pastarosios pagalbos šauksmą. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai gyvybei pavojingi sužalojimai buvo padaryti būtent šiuo liudytojų nurodomu laiku, patvirtina specialisto išvada, kad nukentėjusiai sunki galvos smegenų trauma išsivystė paros ar kiek daugiau iki patekimo į stacionarą bėgyje.

Aplinkybę, kad būtent S. V. sužalojo T.D. D., patvirtina nukentėjusiojo M. D. parodymai apie tai, kad jam nuvykus į ligoninę ir bendraujant su sužalota mama pastaroji pasakė, kad ją sumušė „senis“ – taip ji vadino S. V.. Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad S. V. akivaizdžiai sąmoningai nesiėmė priemonių, kad jai būtų suteikta medicininė pagalba. B. G. pasakius, jog iškvietė medicininę pagalbą, S. V. išreiškė ketinimą slėptis. T. D. D. vaikai bei liudytoja B. G. parodė, kad T.D. D. nuolat girtaudavo su savo sugyventiniu S. V. dviese, o išgėrę pykdavosi, yra matę ją sumuštą. Tai, kad S. V. smurtaudavo prieš sugyventinę ir anksčiau, patvirtina seniūnijos išduota pažyma.

Po T.D. D. atliktos galvos smegenų operacijos, nukentėjusioji iki 2010-12-04 buvo gydoma slaugos ligoninėje, po to buvo prižiūrima dukros J. D. namuose, kur 2011-02-07 mirė nuo galvos smegenų sužalojimo padarinių, tai yra tarp T. D. D. mirties ir 2010 liepos mėnesį S. V. jai padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad „nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nukentėjusiųjų J. D., M. D. ir V. D. parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad S. V. ir T. D. D. neįregistravę santuokos, kaip sugyventiniai kartu gyveno apie 10 metų, vedė bendrą ūkį, gyveno bendrą šeiminį gyvenimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad juos siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), todėl padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu S. V. konstatuojamas mišrios (kraujagyslinės bei toksinės/alkoholinės) kilmės įgytos silpnaprotystės sindromas – demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. V. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 3 b. l. 153-163).

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas Irmantas Ramanauskas patvirtino ekspertų komisijos išvadą bei konstatavęs, kad agresyvus bei pavojingas S. V. elgesys stebimas tik alkoholinio apsvaigimo fone ar po ilgalaikio girtavimo, pritarė išvadai ir dėl rekomendacijos taikyti S. V. priverčiamąją medicinos priemonę, tai yra stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Įvertinęs nurodytas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką S. V. padarė nepakaltinamumo būsenoje, todėl, sutinkamai su BK 17 straipsniu, jis negali atsakyti už savo padarytą pavojingą veiką. S. V. psichinė bei fizinė būklė ir jo padarytos veikos pobūdis, ekspertų išvada bei kiti byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad jam, tai yra S. V., taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d.).

Baudžiamojoje byloje pareikšti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nukentėjusiojo V. D. civiliniai ieškiniai (t. 1 b. l. 41-42, t. 2 b. l. 102). BPK 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, o toks asmuo nėra kaltinamasis. S. V. šioje byloje nėra kaltinamasis, įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas ir dėl to šioje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, o jų reiškimas bei nagrinėjimas tokiu atveju galimas civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad S. V. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nukentėjusiojo V. D. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

S. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.