Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokato padėjėjai Jurgai Mažuknienei, atsakovui A. R., jo atstovui advokatui Sauliui Šukiui, institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam teikimo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja nustatyti šalių vaiko E. R. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo 425 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą vaikui, tokiu būdu pakeičiant 2012-11-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš jos priteistas 250 Lt dydžio mėnesinis išlaikymas vaikui. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad šalių mergaitė yra mažametė, tiek ieškovė, tiek vaikas nori gyventi kartu, kita ieškovės dukra taip pat nori bendrauti ir gyventi kartu su šalių vaiku. Ankstesnis teismo procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kurio metu buvo priimtas 2012-11-07 teismo sprendimas, buvo nesąžiningas, dėl atsakovo kaltės apie jį ieškovė nežinojo ir jame nedalyvavo. Ieškovė gyvena Norvegijos Karalystėje, gauna bedarbio pašalpą, jos gyvenamojoje vietoje užsienyje yra sudarytos tinkamos sąlygos šalių vaikui gyventi.

Vaiko E. R. nuomonės dėl jos gyvenamosios vietos išsiaiškinti nepavyko dėl jo amžiaus (b.l. 27).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog vaiko interesais ieškinys turi būti atmestas. Dabartinė vaiko gyvenamoji vieta jam yra įprasta, ieškovės gyvenimo sąlygos užsienyje nėra aiškios, vaikas yra mažametis, pagrindo keisti vaikui įprastą gyvenamąją vietą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad E. R., gim. 2010-01-29, yra mažametė šalių dukra, jai sprendimo priėmimo momentu yra suėję ketveri metai (b.l. 6).

Įstatyme numatyta, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (jei jis neprieštarauja vaiko interesams) (CK 3.174 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Kadangi aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos : laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą (orientuojamasi į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą); būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas, būtinas ir reikalingas vaiko teisių ir interesų apsaugai. T.y. būtina nustatyta, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (2006-05-10 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikas daugiau nei metai laiko gyvena su atsakovu pas jo motiną – (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ši gyvenamoji vieta vaikui tapo įprasta. Ji visiškai tenkina visus vaiko poreikius (b.l. 24-27). Šioje vietoje gyvendamas vaikas turi galimybę bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais. Vaiko galimos gyvenamosios vietos Norvegijos Karalystėje sąlygų nustatyti nėra galimybės, jos nėra aiškios. Vaikui gyvenant užsienyje kartu su ieškove, jis prarastų galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, su kuriais, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau yra susiformavę tiek emociniai, tiek socialiniai ryšiai (pvz. su atsakovo motina). Byloje nėra duomenų apie galimą netinkamą atsakovo tėvo valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Liudytojų E. I., N. S. parodymai apie atsakovo galimą smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu, šalims gyvenant kartu, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais ir nėra pakankami šiai aplinkybei pripažinti įrodyta byloje (CPK 178, 185 str.). Šie duomenys, kaip ir duomenys apie atsakovo padarytus nepavojingus KET pažeidimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas gali netinkamai įgyvendinti tėvo valdžią šalių vaiko atžvilgiu. Taigi jokių objektyvių duomenų apie galimai netinkamą atsakovo kaip tėvo pareigų vykdymą byloje nėra. Atsakovas turi darbą, gauna pakankamas pajamas, kad užtikrintų visus vaiko poreikius, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje taip pat nėra ir duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Tačiau ieškovė yra bedarbė, šiuo metu socialiai remtina, todėl kyla abejonių dėl jos galimybių pastoviai užtikrinti visų būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Taigi šie bylos duomenys patvirtina, kad vaikas jau apie pusantrų metų gyvena jam įprastoje tapusia visus jo poreikius patenkinančioje aplinkoje; atsakovo vaikui suteikiamos būsto sąlygos yra geros; vaikui gyvenant su atsakovu visi vaiko poreikiai patenkinami; šioje gyvenamojoje vietoje yra susiformavę vaiko tiek emociniai, tiek socialiniai ryšiai ir su artimaisiais giminaičiais; susiformavęs ir pastovus emocinis ryšys su tėvu. Tokiu būdu byloje nenustatyta, kad dabartinė vaiko įprastinė gyvenamoji aplinka šalių vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jo normaliam vystymuisi. Taip pat byloje nenustatyta, kad tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą pagal ieškovės reikalavimą. Taigi byloje nenustatytas pateisinamas, būtinas ir reikalingas šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš įprastinės į jam naują pagrindas. Nesant pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nėra pagrindo keisti ir išlaikymo jam teikimo tvarkos pagal ieškovės reikalavimą. Todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, o jos turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 54,50 Lt (penkiasdešimt keturis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.