- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 1-1823-917/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Odeta Ragauskienė, Gitanai Buitrimienei
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant G. Ž., dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiosios D. R. gynėjai advokatei Odetai Ragauskienei, kaltinamajai K. K., kaltinamosios gynėjai advokatei Gitanai Buitrimienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1992-07-11, Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2013 lapkričio 9 d. apie 03 val., būdama apsvaigus nuo alkoholio, viešoje vietoje - naktiniame klube (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), elgdamasi įžūliai iš chuliganiškų paskatų, tyčia stumdė ir vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. R. į veidą, jai padarydama nosies kaulų lūžį ir kraujosruvas dešinės akies vokuose, tuo sukeldama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teisme apklausiama kaltinamoji K. K. prisipažino kalta dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, kad prokuroro kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra teisingos. Įvykio dieną su drauge nuėjo į klubą, klube abi stovėjo prie baro. Tuo metu kažkas kaltinamąją pora kartu stumtelėjo, kartą stumtelėjo stipriai, ji sukosi pažiūrėti, kas taip darė, ir kliudė kitą merginą kaire ranka, jautė kliudymą, tačiau nusisuko. Tuojau atėjo apsauga išvedė kaltinamąją iš klubo bei pasakė, kad ji trenkė kitai merginai į veidą, tuomet atvyko policija. Ji bandė kitos merginos atsiprašyti, sakė, kad netyčia, matė, kad nukentėjusioji kruvina.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamosios K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2013-11-09 apie 01.00 val. ji su drauge, atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Atėjusios į klubą buvo pagrindinėje salėje prie baro, ties viduriu, laukė barmeno kol jas aptarnaus. Ji stovėjo prie baro, kairia puse pasirėmus į jį, nugara buvo pasisukusi į salę, jos draugė stovėjo priešais ją. Klube buvo daug žmonių, buvo labai ankšta. Jai bestovint prie baro pajuto nuolatinį stumdymą, ją pastūmė galimai tris kartus, tačiau ji į tai nereagavo, ir toliau stovėjo, tačiau paskutinį kartą ją taip stipriai pastūmė į nugarą, kad ji iš inercijos net paėjo į priekį. Tuomet ji iš karto po pastūmimo atsisuko ir atsisukdama per kairę pusę, kairės rankos kumščiu pataikė nepažįstamai merginai į veidą. Ji ir ta mergina nesikalbėjo, ji jai nieko nesakė, nei jos draugai niekas jai nieko nesakė. Po merginos užkliudymo, nematė, kad jai pataikė į nosį ir kad iš nosies bėga kraujas, tai pamatė tik būnant lauke, kai laukė policijos pareigūnų. Kaip jau minėjo, iš pat pradžių niekas jos neinformavo, kad nepažįstamai merginai iš nosies bėga kraujas ir tik vėliau prie jos priėjęs apsaugos darbuotojas ir išsivedė ją į lauką, pasakydamas, kad atvažiuoja policija. Jau būnant lauke ir atvykus policijos pareigūnui, kuris paklausė kas nutiko, nepažįstama mergina pasakė, kad ji jai trenkė į nosį. Ji aiškino, policijos pareigūnams, kad merginai sudavė netyčia, atsisukdama nuo baro iš inercijos ir gestikuliuojant. Ją policijos pareigūnai pristatė į Kauno m. Centro PK, kuriame buvo ir nukentėjusioji mergina. Dėl padaryto sužalojimo jaučiasi kalta, nori atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. (b.b.l. 48). Šiuos teisme perskaitytus parodymus K. K. patvirtino pilnai bei papildomai paaiškino, jog jautė krumpliais, kad kažką liečia, sutinku su šia sumušimo aplinkybe, nes taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu nesutiko tik su smūgio mechanizmu, nes viskas atsitiko netyčia, specialiai niekam netrenkė. Kliudymas nebuvo stiprus, gestikuliavo ne iš jėgos, sužeistos merginos neatpažino, apšvietimas buvo nepakankamas, kad tuojau matytų kraują. Po 5 minučių prie kaltinamosios priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad eitų į lauką. Kai išėjo į lauką, nukentėjusiai merginai bėgo kraujas ir atvyko policija. Nemano, kad mergina nuo smūgio nukrito, nes buvo sausakimša, nebūtų jai kur nukristi. Vienintelis rankų smūgis buvo suduotas, tačiau netikėjo, kad gali lūžti nosis nuo tokio smūgio. Buvo neblaivi, net viską atsimena, savo veiksmus galėjo koordinuoti. Pirmi parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo iš karto, vėliau pasakė tyrėjai, kad padarė viską netyčia. Kalta prisipažįsta, kad tai yra jos veiksmų pasekmė, sutinka, kad kliudė žmogų. Taikytis nori, tai sakė nuo pat tyrimo pradžios, tik civilinio ieškinio suma yra per didelė.
Kaltinamajai K. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, K. K. kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:
- nukentėjusiosios D. R. parodymais nustatyta, kad 2013-11-09 apie 3 val. ji buvo naktiniame klube (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Jai šokant salėje ji jautė, kad kažkas ją stumdo į nugarą. Atsisukusi pieš save pamatė merginą, kuri nieko nesakiusi sudavė jai viena kartą kumščiu į nosį Po to ji bandė dar suduoti, bet jai nepavyko, nes D. R. atsitraukė. Nuo smūgio pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jos draugė A. G. iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu, kai ją naktiniame klube (duomenys neskelbtini) sužalojo su ja kartu buvo ir jos draugės A. G., A. G. ir A. (b.b.l. 11);
- liudytojos A. Č. parodymais nustatyta, kad 2013-11-09 apie 02.00 val. ji su draugėmis A. G., A. G., I. K., D. R. atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune. Atėjusios pradėjo šokti šokių salėje, po kiek laiko visos kartu nuėjo prie baro, užsisakė alkoholinių gėrimų. Nusipirkus gėrimus jos taip ir liko stovėti prie baro. Tenai kalbėjosi, pradėjo šokti. Aplink jas buvo labai daug žmonių, visi buvo labai susigrūdę. Kadangi stovėjo priešais drauges A. G. ir I. K., o šalia jų stovėjo A. G., todėl nelabai ką matė, nes D. R. stovėjo už jų. Matė tik tai, kad kažkokia mergina nepatenkinta veido mimika pasisuko į D. R. pusę. Pastebėjo, kad įvyko konfliktas tarsi kažkas susistumdė, tačiau kas tiksliai įvyko nematė. Tik dar po kelių minučių pamatė žmonių šurmulį, D. stovėjo nuleidusi galvą. Todėl priėjo prie draugės D. ir paklausė: „Ar viskas gerai?“. Nežino ar ji ką nors atsakė, bet kai pakėlė galvą pamatė, jog ji laikosi ranka už nosies, o kraujas bėgo per rankas. Po to D. pasisuko į barą, pasikvietė apsaugos darbuotoją ir pasakė kas nutiko, kad nepažįstama mergina jei sudavė vieną smūgį į nosį. D. ir nepažįstama mergina, kuri kaip girdėjo iš kitų, sudavė D., su apsaugos darbuotoju nuėjo pasišnekėti, apsaugos darbuotojas liepė laukti policijos pareigūnų, kuriems ir reiks paaiškint dėl įvykio. Vėliau D. su A. G. nuėjo iškviesti policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos. Laukti greitosios pagalbos visos išėjo į lauką. Atvykus policijos pareigūnams mergina išvažiavo su jais. Paties nusikaltimo fakto, kaip mergina sužalojo D. R., ji nematė ir apie tai nieko paaiškinti negali, ji matė D. R. jau sužalotą (b.b.l. 28);
- liudytojos A. G. parodymais nustatyta, kad 2013-11-12 apie 02.00 val. ji kartu su draugėmis D. R., A. Č., A. G. ir I. K. nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atėjusios į klubą šokių salėje šoko, šnekėjosi, visą laiką buvo kartu. Po kiek laiko priėjo prie baro, užsisakė išgerti. Klube buvo labai daug žmonių, todėl visi stovėjo susigrūdę. Prie baro taip pat jau stovėjo kažkokia grupelė žmonių. Ji stovėjo prie pat baro prie jos stovėjo D. R.. Vieną momentą ji atsisuko į D. ir pamatė, kai nepažįstama mergina ją stumia. Tuomet D. nuo stumtelėjimo atsitraukė atgal, o ta mergina agresyviai puolė ant D. R. ir vieną kartą dešine ranka trenkė jai į veidą. Viskas įvyko labai greitai, todėl nepastebėjo ar smūgis buvo plaštaka ar kumščiu, tačiau patį nusikaltimo faktą matė. Po smūgio ji, jos draugės ir nepažįstamos merginos draugė, bei kiti aplinkiniai pradėjo skirti merginas. Ji priėjusi prie D. pamatė, kad jei bėga kraujas iš nosies, o ji jai liepė iškviesti policijos pareigūnus. Tada nuėjo pas apsaugos darbuotojus, kurie stovėjo šalia rūbinės ir paklausė ar jie policiją iškvies, tačiau jie jai pasakė, kad kviestų pati. Todėl tai padaryti nuėjo prie išėjimo ir kas toliau vyko klube prie baro ji nebematė, nes laukė atvykstančių pareigūnų. Jai belaukiant po kažkiek laiko prie išėjimo susirinko jau minėtos jos draugės ir nepažįstama mergina. Dar palaukus kelias minutes atvyko policija su kuriais išvažiavo D. ir mergina, kuri jai trenkė. Ji gali pasakyti, jog prieš D. sužalojimą nebuvo jokio konflikto tarp D. R. ir smūgį sudavusios merginos (b.b.l. 29);
- liudytojos A. G. parodymais nustatyta, kad 2013-11-09 apie 02.00 val. ji kartu su draugėmis A. G., A. Č., D. R. ir I. K. atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) adresu, Rotušės (duomenys neskelbtini). Atėjusios į klubą nuėjo į šokių salę kur pradėjo šokti. Šiek tiek pašokusios nusprendė eiti prie baro ir užsisakyti gėrimų. Klube buvo labai daug žmonių, todėl prie baro stovėjo susiglaudusios viena prie kitos. Kai atnešė gėrimus ji atsisuko į barą ir norėjo juos pasiimti. Iškarto tik užsisukus pajuto stiprų stumtelėjimą į nugarą, iškarto atsisuko pažiūrėti kas yra. Atsisukdama pamatė, kai kažkokia nepažįstama mergina dešinės rankos kumščiu smogė į veidą D. R.. Po smūgio ji priėjo prie merginos, kuri smogė D. R. tuo norėdama sustabdyti agresyviai nusiteikusią, nežinomą merginą. Tuomet D. R. pribėgo susiėmusi už kraujuojančios nosies prie minėto klubo apsaugos darbuotojo ir bandė atkreipti apsaugos darbuotojo dėmesį į kilusį susistumdymą. Tuomet apsaugos darbuotojas atėjo iki smūgį sudavusios merginos ir nusivedė ją į lauką. Ji pati su Indre liko stovėti toliau prie baro, o dar po šiek tiek laiko nuėjo prie rūbinės ir susitiko su kitomis merginomis. Kas iškvietė policiją ji tiksliai nežino, tačiau praėjus dar kelioms minutėms sulaukė policijos. Kartu su policijos pareigūnais išvažiavo D. R. ir mergina, kuri sudavė smūgį D.. Patį nusikaltimo faktą ji matė, tačiau ar prieš tai buvo kilęs konfliktas tarp D. R. ir smūgį sudavusios merginos jai neteko matyti, todėl nežino ar jis buvo (b.b.l. 30);
- liudytojos E. P. parodymais nustatyta, kad ji yra K. K. draugė, 2013-11-09 apie 00.00 val. ji kartu su K. K. atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus į naktinį klubą abi nuėjo prie baro, nusipirko alkoholinių gėrimų, vėliau šoko, po to atsistojo prie baro su tikslu nusipirkti alkoholinių gėrimų. Ji stovėjo prie baro atsisukus nugara pusiau į šokių salę pusiau į išėjimą, prieš ją kairia puse pasirėmusi į barą stovėjo K. K.. Matė, kai kažkas K. K. stumtelėjo du ar tris kartus, tačiau kiek pamena minėtame naktiniame klube buvo daug žmonių, todėl ir į pačius stumtelėjimus nereagavo, nes klubuose nuolatos visi stumdosi. Po tų stumtelėjimų K. K. dar vieną kartą pastūmė, tačiau stipriau, nes jinai po jo stipriau sujudėjo, nei nuo prieš tai buvusių stumtelėjimų. Kai buvo paskutinis stipresnis stumtelėjimas ji sukosi į barą, pasikviesti barmeną ir užsisakyti gėrimų, bet pastebėjo K. K. nusisukant į dešinę pusę, tačiau dėl to ar ji tikrai sukosi pro dešinę pusę ji nėra užtikrinta. Kiek laiko ji pati buvo nusisukus nežino, nes kai atsisuko pamatė kaip K. K. vedasi apsauginis. Ji negirdėjo nei žmonių šurmulio, nematė nei paties smūgio, todėl negali pasakyti ar buvo smūgis ar ne. Žino tik tiek, kiek jai pati K. K. pasakojo, kad besisukdama ir gestikuliuodama netyčia ranka užkliudė kažkokią merginą. Ji paties smūgio sudavimo nematė. Paties įvykio metu buvo apsvaigus nuo alkoholio, todėl negali papasakoti kaip viskas tiksliai buvo (b.b.l. 31);
- specialisto išvada Nr. G2948/13(02) nustatyta, kad D. R. konstatuotas nosies kaulų lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai 2013-11-09. Kraujosruva laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į veido sritį pasėkoje (b.b.l. 27).
- pristatyto asmens testo alkoholio protokolu Nr. 3973 nustatyta, kad 2013-11-09 4.32 val. K. K. nustatyta 1,62 promilių (b.l.59);
- 2013-11-20 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Rotušės a.2, Kaune (b.l. 3-4).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir įrodymų vertinimo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. K. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji elgdamasi įžūliai iš chuliganiškų paskatų, tyčia stumdė ir vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. R. į veidą, padarydama nosies kaulų lūžį ir kraujosruvas dešinės akies vokuose, tuo sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str., nustačius aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta prieš visuomeninę tvarką, elementarias moralės ir elgesio normas, todėl ji kvalifikuotina kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų, tai yra pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sveikatos sutrikdymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.<...>. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2011).
Pagal šio straipsnio 2 d. 8 p. veika kvalifikuojama nustačius aplinkybę, kad nesunkus sužalojimas buvo padarytas viešoje vietoje ir iš chuliganiškų paskatų, t.y. šioje byloje nustatyta, kad viešoje vietoje – naktiniame klube (duomenys neskelbtini) - kaltinamoji sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai D. R. į veidą, kas, kaip matyti pagal specialisto pateiktą išvadą Nr. G2948/13(02), sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamoji K. K. smūgį nukentėjusiajai sudavė dėl menkaverčių priežasčių (nes kažkas kaltinamąją stumdė), neturėdama tam jokio reikalo bei visiškai nepažinodama D. R., pademonstruodama savo niekinamą požiūrį į nukentėjusiąją, taigi iš chuliganiškų paskatų. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų virš paminėtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įrodyta, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji įvykio metu, prieš šiuo konkrečiu atveju padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeidė viešąją tvarką, t.y. prikibo prie nukentėjusiosios ją stumdydama bare (duomenys neskelbtini), tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Būtent dėl tokių kaltinamosios veiksmų, nors nukentėjusioji iš esmės neprovokavo konflikto, kaltinamoji K. K. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai dėl menkaverčių priežasčių (nes, kaip minėta, kažkas kaltinamąją stumdė), ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta D. R. sveikata. Kaltinamosuis veiksmai viešoje vietoje – Kauno naktiniame klube (duomenys neskelbtini) kur nuolatos lankosi žmonės, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą, savo pranašumą, papiktindama klube esančius žmones, kaltinamoji K. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų virš paminėtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos padarymą įrodyta, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji K. K. nesunkiai sutrikdydama sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeisdamas viešąją tvarką toje pačioje vietoje bei tuo pačiu laiku, t. y. vienu metu ir ta pačia veika padarė kelis nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamosios K. K. veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., sutaptis (ideali veikų sutaptis), nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai bei įrodytos virš aptartų įrodymų visuma.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. K., jos gynėja bei kaltinamosios tėvas R. K. prašė šioje byloje taikyti laidavimą ir K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją perduodant kaltinamosios tėvui R. K..
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Pirmoji iš sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad K. K. administracine tvarka nebausta (b.b.l. 56), neteista (b.b.l. 55), nusikalto pirmą kartą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, jog gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Taip pat buvo išaiškinta, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Dėl paiminėtos teismų praktikos bei atsižvelgiant į konkrečias baudžiamosios bylos aplinkybes, t.y. dvi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. K. atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo nustatytos ir kitos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, t.y. K. K. prisipažino kalta ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą bei pažadėjo nebenusikalsti naujai. K. K. priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruota (b.b.l. 63, 65, 67). Teisme apklaustas kaltinamosios tėvas R. K. dukrą apibūdino kaip reaguojančią į jo pastabas dėl elgesio, mano, kad jis dukrai daro teigiamą poveikį, kad ji naujai nebenusikalstų. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad K. K. nėra asocialus asmuo, nėra linkusi nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad K. K. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisme posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamosios tėvo R. K. rašytinis prašymas perduoti kaltininkę jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad duktė jo klauso, jam kaip tėvui yra geras vaikas, jo pokalbiai su dukra jai daro teigiamą įtaką. Jis pats nėra teistas. Sutinka laiduoti už savo dukrą ir tiki, kad ji daugiau nenusikals, dukra padarė išvadas. Taigi, teismo manymu, R. K. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. K. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamosios ir jos gynėjos bei kaltinamosios tėvo prašymas atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Prokuroras tam neprieštaravo. Esant R. K. prašymui, bei atsižvelgiant į byloje esantį civilinį ieškinį bei šeimos gaunamas pajamas, kaltinamoji K. K. perduotina pagal laidavimą be užstato vieneriems metams jo atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje civilinio ieškinio tenkinimas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinė nutartis Nr. 2K-296/2012).
Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį 4000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.b.l. 16). Ieškinys iš dalies pagrįstas pridedamais dokumentais (b.b.l. 16-24). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovė sutiko sumažinti ieškinį ir galutinį ieškinį reiškė 5000Lt neturtinei žalai ir 362,54Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog šiuo metu nukentėjusiajai dar nėra atlikta nosies korekcijos operacija, o dėl patirto lūžio D. R. patyrė didelius išgyvenimus, kadangi tenka dažnai važinėti į susitikimus ir reprezentacijas, o nukentėjusios darbe yra itin svarbi išvaizda.
Byloje yra 2014-04-29 K. K. rašytinis įsipareigojimas dėl žalos atlyginimo D. R., pinigus pervedant į nukentėjusios nurodytą sąskaitą banke. (b.l.52).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nukentėjusiajai D. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamosios K. K. tiesioginių neteisėtų veiksmų. Dėl šių veiksmų nukentėjusioji patyrė nuostolių, tai yra iš D. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio bei pateiktų įrodymų matyti, jog reikalaujamą 362,54Lt litų turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, degalams, kadangi reikėjo važiuoti į gydymo įstaigą (b.l.16-22).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškinio dydis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kaltinamoji ir civilinė atsakovė dėl turtinės žalos dydžio šioje dalyje neprieštaravo, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimas priteisti jai iš kaltinamosios 362,54 litų turtinei žalai atlyginti yra tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., CK 6.263 str. 2 d.).
Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-81/2013).
Nagrinėjamoje byloje laikytina įrodyta, kad kaltinamoji K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Byloje įrodymų visuma nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios K. K. veiksmų nukentėjusiajai D. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra konstatuotas nosies kaulų lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose. Šios pasekmės D. R. fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą daryti išvadai, jog ji dėl kaltinamosios K. K. neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji dirba su ES finansuojamais projektais pagal autorines sutartis, darbo reikalais negalėjo išvykti į pirmąjį svarbų projekto susitikimą. Jos darbe labai svarbi išvaizda, nes tenka važinėti į susitikimus darbo reikalais. Nukentėjusioji nurodė, jog projekto vadovui turėjo aiškintis, kodėl negalėjo dalyvauti video konferencijoje, o pasiaiškinimai: „Man sulaužyta nosis“, kelia didelius darbdavio įtarimus ja, kaip galėjo tai įvykti ir kelia abejones dėl jos kaip žmogaus profesinių gebėjimų. Taip pat nukentėjusioji nurodė, jog planuoja daryti nosies korekcinę plastinę operaciją bei pateikė tokių operacijas internetines nuorodas. Iki šiol paminėtos operacijos nėra atlikusi (b.l.16).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai, konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl kaltininkės įvykdytų nusikalstamų veikų, kad turėjo gydytis, tačiau nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. R. nepateikė teismui įrodymų, jog dėl sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai ar, kaip nurodoma ieškinyje, būtų būtina dėl to atlikti nosies korekcinę plastinę operaciją. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. civiliniame ieškinyje pateiktos nuorodos į internetines svetaines dėl plastinės nosies operacijos (16 b.l.) teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad D. R. pageidaujamą gydymą reikia atlikti būtent dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų ir, šis gydymas reikalingas nusikalstamų veikų padarinių šalinimui. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nukentėjusioji D. R. dėl įvykio patyrė emocinę depresiją ir dėl to būtų kreipusis į psichologus, ar realiai buvo pabloginta jos darbinė reputacija.
Pagal susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis nustatomas netgi iki 10 000 litų, tačiau tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.
Atsižvelgiant į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. R. padarytos turtinės žalos dydį, į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad jai nebuvo reikalingas ilgalaikis stacionarus gydymas, nebuvo padaryta ilgalaikių, negrįžtamų pakitimų, o taip pat į kaltinamosios kaltės formą, į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirbanti ir neturtinti savarankiškų pajamų net pragyvenimui, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nors nusikalstamos veikos metu žala buvo padaryta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės sveikatai, t.y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neilgą laiko tarpą, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, taip pat atsižvelgiant į kitas nurodytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimas priteisti jai iš kaltinamosios D. R. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti yra mažintinas iki 2500 litų.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
K. K., gim. 1992-07-11, nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. K., gim. 1969-05-05, gyvenantį adresu: Baltų pr. 57-18, Kaunas, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusios D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš K. K. 362,54LT (105 EUR) patirtai turtinei žalai ir 2500LT (724 EUR) neturtinei žalai atlyginti.
Įpareigoti K. K. per vienerius metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. R. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
K. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti laiduotojui R. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo.
Išaiškinti K. K., kad jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu K. K., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.