Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-29 · Administracinė byla Nr. A-858-1363-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
A-858-1363-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
B. A. J., B. A.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno
Kategorijos
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858–1363/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui B. A. J.,pareiškėjo atstovui advokatui S. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl akto pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Pareiškėjas B. A. J. skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas, KAVA) pakeisti 2009 m. vasario 25 d. išvadą Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), nurodant realią žemės vertės kainą ir žemės buvimo vietą ir pateikti 1.24 ha žemės vertės paskaičiavimą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. balandžio 22 d. išsiuntė prašymą Kauno apskrities viršininkei ir prašė pakeisti 2001 m. gruodžio 28 d. atlyginimo būdą, grąžinant Kauno marių vandens telkinio 1,24 ha arba suteikiant kitą lygiavertį žemės sklypą prie vandens telkinio, nes jam buvo numatyta kompensacija už 1,24 ha. Kauno miesto teritorijoje buvusios žemės (pagal šiuo metu esantį paskirstymą). Atsakovas klausimo sprendimą vilkino nuo 2002 m., todėl pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2008 m. spalio 6 d. sprendimu įpareigojo KAVA per 1 mėnesį pakeisti atlyginimo būdą už 1,24 ha buvusio savininko J. J. žemės. Pareiškėjas prašė pakeisti 2009 m. vasario 25 d. KAVA išvadą, nurodant realią žemės vertės kainą ir atkurti nuosavybę, suteikiant Kauno marių pakrantės Kauno miesto teritorijoje arba kitą tokios pat vertės sklypą prie vandens telkinio Kauno apskrities ribose. Pareiškėjas nurodė, kad Išvada turėjo būti pateikta Kauno miesto, o ne Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, ir Išvadoje neteisingai nurodyta, kad 1,24 ha žemės vertė Kauno miesto teritorijos ribose yra tik 2 031 Lt, nors faktiškai yra keliolika kartų didesnė. Su žemės vertės paskaičiavimu jo nesupažindino. Atsakovo veiksmus jis skundė ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), tačiau norimo rezultato nesulaukė.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 21–23) su skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 23 d. rašte buvo nurodęs kelias seniūnijas, kuriose pageidautų gauti žemę. Kadangi pareiškėjo pasirinktoje Mastaičių kadastrinėje vietovėje suteikti lygiaverčio žemės sklypo nebuvo įmanoma dėl laisvos valstybinės žemės stygiaus, pareiškėjui buvo pasiūlyta perkelti išvadą į kitą jo pasirinktą kadastrinę vietovę – Zapyškio seniūniją. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalyje nėra numatyta, kad galimybė už kaimo gyvenamojoje teritorijoje turėtą žemę gauti nuosavybės neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertė, kai atlyginama už juos perduodant neatlygintinai piliečių nuosavybės žemės, miško sklypus ir vandens telkinius kitoje vietoje, apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Metodika). Rengiant išvada buvo vadovaujamasi Metodika. Skundus dėl žemės sklypų vertės nagrinėja apskrities viršininkas. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Su Išvada pareiškėjas susipažino 2009 m. kovo 23 d., o skundas administraciniam teismui paduotas tik 2009 m. liepos 30 d., todėl praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 39–43) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už buvusio žemės savininko J. J. (duomenys neskelbtini) 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, pareiškėjui B. A. J. parengta Kauno apskrities 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Kadangi Išvada parengta persiuntimui į Kauno rajoną, nenurodant konkrečios seniūnijos, 2009 m. kovo 12 d. raštu Kauno rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjo paprašė nurodyti konkrečią žemės suteikimo kadastrinę vietovę. Vadovaujantis pareiškėjo 2009 m. kovo 23 d. prašymu, minėta išvada persiųsta į Zapyškio seniūniją dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo Zapyškio kadastro vietovės teritorijoje. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė pakeisti Išvadą, nurodant realią žemės vertės kainą ir atstatyti nuosavybę suteikiant Kauno marių pakrantės Kauno miesto teritorijoje, arba suteikti kitą tokios pat vertės sklypą prie vandens telkinio Kauno apskrities ribose. Negavęs teigiamo klausimo išsprendimo jis atsakovo veiksmus skundė Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau 2009 m. liepos 21 d. jo prašymas buvo išnagrinėtas (b. l. 7–9), norimo rezultato pareiškėjas nesulaukė. Pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino Išvadai ginčyti teisme.

Teismas pažymėjo, kad ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pareiškėjo skundžiama atsakovo Išvada yra priimta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas šiuo atveju skundžia viešojo administravimo veiksmą – 2009 m. vasario 25 d. išvada Nr. K-369-5066, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą. Iš skundo turinio ir pareiškėjo pasisakymo posėdžio metu akivaizdu, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Išvadoje nurodyto žemės vertės apskaičiavimo už valstybės išperkamą žemę, laiko kad paskaičiavimas neteisingas, taip pat nurodo, kad žemė randasi miesto teritorijoje, todėl paskaičiavimui turėjo būti taikomas kitoks koeficientas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 02-05-1677 patvirtino teritoriją Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti, nustatė laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plotą, patikslino valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių sąrašus bei planus, nustatė projekto parengimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant žemės reformą kaimo vietovėje, žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu nustatyta eilės tvarka. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu patvirtino pretendentų, pageidaujančių gauti žemę rengiant šį žemės reformos žemėtvarkos projektą ir sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašą, kuris yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 11-J-444-621 pareiškėją B. A. J. informavo, jog jis yra įrašytas į sąrašą lygiaverčiam žemės sklypui nuosavybėn neatlygintinai šioje kadastro vietovėje gauti. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad apie žemės sklypų pasirinkimo laiką pareiškėjas bus informuotas papildomai. Dėl parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo į kitą vietovę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 105 punkte nurodyta, kad apskrities viršininkui priėmus išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ji turi būti persiunčiama į seniūniją, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemę. Pagal Tvarkos 29 punktą, žemėtvarkos skyrius išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn gali persiųsti į kitą seniūniją tik tuo atveju, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie laisvą valstybinę žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamoje seniūnijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos valstybinės žemės. 2009 m. kovo 23 d. rašte pareiškėjas B. A. J. buvo nurodęs kelias seniūnijas, į kurias pageidautų, kad išvada būtų perkelta. Kadangi pareiškėjo pasirinktoje Mastaičių kadastrinėje vietovėje suteikti lygiaverčio sklypo nebuvo įmanoma dėl laisvos valstybinės žemės stygiaus, pareiškėjui buvo pasiūlyta perkelti išvadą į kitą jo pasirinktą kadastrinę vietovę – Zapyškio seniūniją.

Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 11-J-444-621 pareiškėjui išaiškino, pagal kurį Vyriausybės nutarimą buvo apskaičiuota išvadoje nurodyta sklypo vertė. Rašte taip pat nurodyta, kad detalesnės informacijos apie žemės vertės nustatytą pareiškėjas galėtų gauti Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje, esančiame Savanorių pr. 371, Kaune. Įrodymų, kad pareiškėjas dėl žemės sklypo vertės nustatymo būtų kreipęsis į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių, o šis būtų atsisakęs tokią informaciją suteikti, pareiškėjas teismui nepateikė. Bylos medžiaga ir ankstesniu teismo sprendimu nustatyta, kad valstybės išperkamas 1,24 ha žemės sklypas randasi (duomenys neskelbtini). Iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytų būdų galimybė už kaimo gyvenamojoje teritorijoje turėtą žemę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą miesto savivaldybės teritorijoje (Kauno mieste) nenumatyta. Tą patį nurodė ir Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. liepos 21 d. rašte.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog vadovaujantis Metodika Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 12 d. apskaičiavo ginčo valstybės išperkamos žemės vertę pareiškėjui, o Kauno apskrities viršininkas 2009 m. vasario 25 d. priėmė ginčijamą išvadą. Ginčo valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota aukščiau ištirtų teisės aktų pagrindu pagrįstai, teisėtai, ir teisingai, todėl paliktina nepakeista ir nėra pagrindo naikinti Kauno apskrities viršininko Išvadą bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją parengti naują išvadą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundo pagrįstumo, t. y. žemės kainos teisingumą, teismo posėdžio metu neįrodė jokiais jo argumentus patvirtinančiais įrodymais, nepateikė teismui jokių apskaičiavimų, nepateikė kitų įrodymų taikytinų nuosavybės atkūrimo teisių procese.

III.

Pareiškėjas B. A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 45–47) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą patenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės; įpareigoti KAVA per 15 dienų pakeisti Išvadą, nurodant realią žemės vertės kainą ir grąžintinos žemės buvimo vietą, Išvadą pateikti vykdymui Kauno miesto žemėtvarkos skyriui ir pareiškėjui; įpareigoti KAVA pateikti teisingą 1,24 ha žemės vertės paskaičiavimą pagal Metodiką, įvertinant, kad grąžintina žemė (sklypai Nr. 91, 76 ir iš dalies 92) yra Kauno miesto teritorijoje (Kauno marių regioniniame parke) ir per 1 mėnesį suteikti lygiavertį žemės sklypą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, jog valstybės išperkamas žemės sklypas nėra minimas 1,24 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš byloje pateiktų duomenų. KAVA neteisėtai 1,24 ha žemės plotą žemės sklype Nr. 91 neteisėtai įvertino 2 031 Lt, t. y. 16,38 Lt už arą. Pateikti visi įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) esanti žemė pretendentams grąžinta natūra. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies žemės sklypo Nr. 76 buvusiame Rudmenos kaime, kurio plotas 2,57 ha, šiuo metu užlieto Kauno marių vandeniu ir dalies žemės sklypo Nr. 92, kurio plotas 2,28 ha, kuris patenka į Kauno marių regioninį parką. Teismas netinkamai įvertino Metodikos taikymą bei neištyrė visų reikšmingų byloje pateiktų įrodymų. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 50–52) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Byloje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą per 15 dienų pakeisti Išvadą, nurodant realią žemės vertės kainą ir grąžintinos žemės buvimo vietą, Išvadą pateikti vykdymui Kauno miesto žemėtvarkos skyriui ir pareiškėjui; įpareigoti atsakovą pateikti teisingą 1,24 ha žemės vertės paskaičiavimą pagal Metodiką, įvertinant, kad grąžintina žemė (sklypai Nr. 91, 76 ir iš dalies 92) yra Kauno miesto teritorijoje (Kauno marių regioniniame parke) ir per 1 mėnesį suteikti lygiavertį žemės sklypą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dalykas yra pareiškėjui atkurtinos nuosavybės (buvusio savininko J. J. (duomenys neskelbtini) 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai) atkūrimo būdas ir tvarka. Pareiškėjas ginčija jam atkurtinos nuosavybės vertę, grąžintinos žemės buvimo vietą. Šiose ribose apeliacinės instancijos teismas tirs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymas, Tvarka bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Žemės įvertinimo metodika ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atlyginimas už valstybės išperkamą turtą turi būti lygiavertis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1102/2005).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjui B. A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš kurių 0,45 ha žemės gražinant natūra, o už 1,24 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais. Iš byloje esančio Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo matyti, kad atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigotas pakeisti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl B. A. J. atlyginimo būdo už valstybės išperkamą 1,24 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2009 m. vasario 25 d. priėmė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, nustatančioje, kad B. A. J. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,24 ha žemės, kurios vertė 2 031 Lt (b. l. 24). Šioje Išvadoje pažymėta, kad ji persiunčiama į Kauno apskritį, Kauno rajoną. Pastebėtina, kad prie Išvadoje esančio prierašo, kad „Su išvada susipažinau, su ja sutinku ir pageidauju gauti žemės, miško sklypą Kauno apskrityje, Kauno rajone. Išvadą pateiksiu asmeniškai“ nėra piliečio arba jo įgalioto asmens parašo.

Iš byloje esančio Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo matyti, kad 1,24 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. buv. 91) įvertintas 2 031 Lt (b. l. 26). Iš atsakovo atsiliepimų į pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą (b. l. 21-23, 50-52) matyti, kad atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjui atkurtinos žemės vertę, atsižvelgė į vidutinį žemės ūkio naudmenų našumo balą ir pataisos koeficientus nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 1.7 punkte.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atkurtinos žemės vertė turėjo būti paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio žemės plano (b. l. 15) ir mano, kad šis planas įrodo, kad pareiškėjui atkurtinos nuosavybės žemės sklypas įeina į Kauno marių regioninio parko ribas Kauno miesto teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirta Kauno miesto teritorijai. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikia Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d., 2005 m. liepos 7 d. ir 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymus „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir nurodo, kad asmenims, kuriems taip pat buvo pripažintos atkurtinos žemės nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 91, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybė buvo atstatyta Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus ir žemės vertė buvo apskaičiuota skirtingai, nei pareiškėjui atkurtinos nuosavybės vertė.

Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjui atkurtina nuosavybė buvo kaimo vietovėje. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad bylos medžiaga ir ankstesniu teismo sprendimu nustatyta, kad valstybės išperkamas 1,24 ha žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-43). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ši žemės sklypo vieta – tai iki nacionalizacijos buvusi sklypo vieta, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atkurtinos nuosavybės buvimo vietos po nacionalizacijos Atkūrimo įstatymo prasme. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio žemės sklypo plano, kuris gali turėti įtakos nagrinėjamam ginčui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šias aplinkybes būtina įvertinti, kadangi jos gali turėti įtakos pareiškėjui B. A. J. atkurtinos nuosavybės vertei, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo, nes būtina rinkti naujus įrodymus nustatant teisingą ir pagrįstą pareiškėjui atkurtinos nuosavybės vertę. Bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priklausomai nuo žemės priskirtinumo kaimo ar miesto vietovei, taikytinos skirtingos metodikos. Remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (2008 m. rugsėjo 3 d. redakcija) 2.1.4 punkte įtvirtinta, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma, kai apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus). To paties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nustatyta, kad apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje bei apskaičiuojant naudojamų ir nerekultivuotų karjerų, sąvartynų žemės, statiniais užimtos kitos paskirties žemės ir vandens užlietos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas, vandens telkiniai kitoje vietoje taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje, taikytina ne Žemės įvertinimo metodika, o Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika; tokios metodikos taikymo būtinybę patvirtina minėto Vyriausybės nutarimo ir juo patvirtintų metodikų normų analizė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1102/2005).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas