Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skirstymo operatoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, bausmę atlikęs (išregistruotas iš probacijos tarnybos registro 2024 m. sausio 8 d. pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui), teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Z. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą: o būtent: 2023 m. liepos 18 d. apie 19.50 val. gyvenamojo namo virtuvėje adresu, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną M. Z., o būtent rankomis ne mažiau kaip 3 kartus smūgiavo M. Z. į veidą, taip jai padarydamas minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kaktoje bei veido odos nubrozdinimus, o taip pat suėmęs M. Z. už plaukų ją stūmė, ko pasėkoje M. Z. krito ant žemės.

Šiais veiksmais V. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 19.50 val. grįžo namo girtas ir motina jam pradėjo priekaištauti. Nuėjo į kambarį, tačiau vėliau kažkaip atsidūrė virtuvėje ir mažame kambaryje, kuriame buvo motina, visų aplinkybių tiksliai neprisimena dėl girtumo. Motina jį pradėjo stipriai barti, jis su ja taip pat pradėjo konfliktuoti. Pripažįsta, kad šio konflikto metu motinai sudavė keletą kartų į veidą, viskas buvo taip, kaip nurodė jo motina. Taip pat pripažįsta tai, kad suėmęs motinai už plaukų ją pastūmė. Tokiais savo veiksmais galėjo tiek sukelti motinai fizinį skausmą, tiek ir sutrikdyti jos sveikatą. Visa tai padarė būdamas girtas, todėl visko gerai neatsimena, bet pamena, kad po įvykio atvyko policijos pareigūnai ir jį nuvežė į laikino sulaikymo kamerą. Po to grįžo namo, kalbėjo su motina, ji jam sakė, kad jis ją sumušė. Jei nebūtų buvęs girtas, prieš motiną smurtavęs nebūtų. Įvykių neatsimena tik tada, kaip būna labai girtas. Šiuo atveju dalies įvykių neatsimena. Apie du mėnesius su motina negyvena, gailisi dėl to, ką padarė. Apskritai, jis nėra agresyvus, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai taip pasielgė. Iki tol su motina gyveno aštuonerius metus.

Be paties kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji M. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 18 d. apie 16 val. jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. Z. priėjo prie jos ir paprašė cigarečių. Ji jam cigarečių nedavė, nes pati nerūko, dėl to sūnus labai supyko. V. namuose buvo neblaivus. Ji su V. buvo namų virtuvėje ir kuomet V. pasakė, kad neturi ir neduos jokių cigarečių, jis jai ne mažiau 6 kartus kumščiais trenkė į veidą. Tuomet po suduotų smūgių jis iš karto abiem rankomis sugriebė jai už plaukų ir išstūmė iš virtuvės patalpos į kambarį. Sugriebęs už plaukų sūnus nemažai jų išrovė, dėl to juto stiprų fizinį skausmą. Taip pat juto didelį skausmą, kuomet sūnus jai kumščiais smūgiavo į veidą. V. Z. ją išstūmus iš virtuvės patalpos, ji nukrito ant grindų, krito dešinės pusės šonu ant rankos, ko pasėkoje ranka jai lūžo. Ji liko gulėti ant grindų, o sūnus V. nuėjo atgal į virtuvę. Ji sūnui visiškai nieko nesakė ir jam nematant nubėgo pas kaimynus prašyti pagalbos. Kaimynė, vardu D., iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kaimynė gyvena toje pačioje gatvėje 4 name. Daugiau namuose nieko nebuvo. Policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, o medikai ją išvežė į Kauno klinikas, iš kurių ją pasiėmė ir dabar rūpinasi dukra T. S.. Sūnus visą gyvenimą yra agresyvus, linkęs smurtauti. Nori paaiškinti, kad sūnaus ji bijo, jo elgesys yra neprognozuojamas, su sūnumi gyventi kartu bijo, todėl dabar ja rūpinsis dukra N. Z., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvens ir ji. Nori pasakyti, kad butas (duomenys neskelbtini), kur ją sumušė sūnus, yra socialinis būstas, kuris priklauso savivaldybei, šiuo adresu ji ir sūnus yra registravę savo gyvenamąją vietą. Dėl ko sūnus ją sumušė, ji nežino, ji jo neprovokavo, nieko jam nesakė, sūnus turi psichikos problemų, tačiau pas jokius gydytojus lankęsis nėra, jokių diagnozių nėra.

ROIK duomenyse užfiksuota, kad 2023 m. liepos 18 d. 19.59 val. buvo užregistruotas kreipimasis Bendruoju pagalbos centro telefonu dėl to, kad pas pranešėją atėjo kaimynė, kuri skundėsi, kad prieš 5 min. namuose ją sumušė sūnus. Jos veidas sumuštas, matoma kraujosruva po akimi, išrauti plaukai. Reikalinga greitoji medicinos pagalba, kurios nukentėjusioji su pranešėja lauks (duomenys neskelbtini) g. name Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8).

Iš 2023 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant sofos lovos rastas ir paimtas baltos spalvos plaukų kuokštas, kuris supakuotas į plastikinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prie įėjimo į kambarį, ant grindų rastas ir paimtas baltos spalvos plaukų kuokštas, kuris supakuotas į tą patį plastikinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Z. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame smilkinyje ir kairės akiduobės srityje, kairio žastikaulio apatiniame trečdalyje bei odos nubrozdinimai nosyje, kurie padaryti kietu buku daiktu. Turimais duomenimis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai trimis smūgiais kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku (1 t., b. l. 25-27).

2023 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė R. S., o nukentėjusiajai M. Z. užfiksuoti šie išoriniai sužalojimai: žaizda nosies srityje, kraujosruvos kaktoje ir ties kaire akimi, patinimas rankos plaštakos ir alkūnės srityse. V. Z. 20.43 val. nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. M. Z. nurodė, kad tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kadangi ši jam nedavė cigarečių. Konflikto metu sūnus V. Z. abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė motinai į įvairias kūno vietas, sugriebė už plaukų ir tempė (1 t., b. l. 28-31).

Iš 2023 m. liepos 18 d. 20.43 val. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad V. Z. nustatytas 2,17 promilių neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 48-50).

Iš 2023 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas plaukų kuokštas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Plaukai yra žili, susukti į kuokštą, kraujo ar kitų pėdsakų plaukuose nėra (1 t., b. l. 53-54).

2023 m. spalio 26 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas 2023 m. liepos 18 d. 19.59 val. skambučio Bendruoju pagalbos centro telefonu įrašas. Jame užfiksuota, kaip pranešėja nurodo, jog pas ją atėjo kaimynė, kuri teigė, kad sūnus prieš penkias minutes ją sumušė. Fone girdisi, kaip moteris rusiškai sako: „pobil kak sabaku“ („sumušė kaip šunį“). Įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios pavardė Z.. Moteris rusiškai nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, nukentėjusioji nurodo, kad reikia, taip pat rusiškai nurodo: „kaip taip galima, veidas sumuštas“. Pranešėja nurodo: veidas sumuštas, mėlynė paaky, iš nosies kraujas, plaukų išrauta. Nukentėjusioji nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (2 t., b. l. 74-78).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, nurodė, jog įvykio dieną namuose buvo neblaivus ir tarp jo bei motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, taip pat rankomis tempė ją už plaukų. Šie jo parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, dėl esminių įvykio aplinkybių jie visiškai sutampa. Nukentėjusioji apklausiama nurodė, kad tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kai ši jam atsisakė duoti jo prašomų cigarečių, tuomet V. Z. sudavė jai smūgius abiem rankomis į įvairias kūno vietas, suėmė ją už plaukų ir tempė. Analogiškai aplinkybes nukentėjusioji taip pat nurodė iš karto po įvykio nuėjusi pas kaimynę prašyti pagalbos. Iš skambučio bendrojo pagalbos centro telefonu apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog ji buvo sumušta, jog jai sumuštas veidas. Kaimynė – pranešėja šias aplinkybes taip pat patvirtino, nurodydama, kad nukentėjusiosios plaukai buvo išrauti, jos veidas sumuštas, kraujosruva paakyje, kraujas, bėgantis iš nosies. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje dvejose vietose buvo rasti žilų plaukų kuokštai, o tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina šias pranešėjos bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kadangi jame užfiksuoti iš esmės analogiški kaip ir nurodė pranešėja jai padaryti sužalojimai. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Z. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame smilkinyje ir kairės akiduobės srityje, kairio žastikaulio apatiniame trečdalyje bei odos nubrozdinimai nosyje, kurie padaryti kietu buku daiktu. Turimais duomenimis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai trimis smūgiais kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio vietoje, kurioje pastarosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, gyvena dviese, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu įvykio vietoje galėjo būti pašalinių asmenų, o nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad prieš ją smurtavo būtent jos sūnus V. Z., be kita ko, nurodydama ir kilusio konflikto priežastį, konstatuotina, kad aptarti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog V. Z. 2023 m. liepos 18 d. apie 19.50 val. gyvenamojo namo virtuvėje adresu, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną M. Z., o būtent rankomis ne mažiau 3 kartus smūgiavo M. Z. į veidą, taip jai padarydamas minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kaktoje bei veido odos nubrozdinimus, o taip pat suėmęs M. Z. už plaukų ją stūmė, ko pasėkoje M. Z. krito ant žemės, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą. Kaltinamasis, atlikdamas kelis vienas po kito sekusius smurtinius veiksmus vyresnio amžiaus motinos – nukentėjusiosios atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia, nėra jokių abejonių, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį bei norėjo taip veikti. Nukentėjusiajai suduotų smūgių intensyvumas, lokalizacija, jai nustatyti sužalojimai sudaro pagrindą spręsti, kad jai ne tik buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ji dėl kaltinamojo veiksmų juto ir fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad tokius veiksmus kaltinamasis atliko prieš savo šeimos narį – motiną, su kuria įvykio metu gyveno vienuose namuose, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Dėl bausmės V. Z. skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas V. Z. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. V. Z. anksčiau teistas vieną kartą, paskutiniuoju baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atlikęs, tačiau teistumas jam neišnykęs. Kaip kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga įvertintina ir tai, kad praeityje jam taip pat buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Nors teistumai pagal juos šiuo metu yra išnykę, tačiau tai sudaro pagrindą spręsti, kad smurto panaudojimas ir anksčiau buvo jo neteisėto elgesio modelio dalis. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, kas rodo, kad švelnesnė ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė savo tikslų nepasiekė ir kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad jo elgesiui įtakos turi žalingas alkoholio vartojimas ir iki šiol kaltinamasis nedėjo jokių reikšmingesnių pastangų, kad šio veiksnio įtaką savo elgesiui sumažintų. Jis taip pat baustas administracine tvarka, didžiąją dalį nuobaudų įvykdęs. Tačiau šiuo metu jis yra dirbantis, kaip nurodė teismo posėdžio metu, suprato netinkamo savo elgesio pasekmes, siekia ateityje nusikalstamų veikų nebedaryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. Z. už nesunkaus nusikaltimo padarymą arešto bausmę, kurios dydis, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, egzistuojant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, nustatytinas didesnis už BK 49 straipsnyje numatytą už nusikaltimą galimą skirti arešto minimalaus ir maksimalaus dydžio bausmės vidurkį.

Kaltinamasis savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad prokuroras teisiamojo posėdžio metu siūlė kaltinamajam už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Teismo vertinimu, pagrindo skirti šią griežčiausios rūšies bausmę kaltinamajam nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad net kaltinamajam atsisakius duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei tokiu būdu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažinus, prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė kaltinamajam skirti arešto bausmę. Jokių esminių aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir kurios sudarytų pagrindą kaltinamojo asmenybę ar jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes vertinti kaip sudarančias pagrindą jam skirti laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Šiuo atveju, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas vieną kartą teistas (ankstesni teistumai jam išnykę), ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam nebuvo paskirta arešto bausmė ir šiuo nuosprendžiu ji skiriama pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nukentėjusioji šiuo metu kartu su kaltinamuoju negyvena, civilinio ieškinio byloje nepareiškė, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis nukentėjusiosios atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam vis dar gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, be kita ko, taip sudarant galimybes kaltinamajam tęsti darbinę veiklą, kurią jis vykdo nuo 2024 m. sausio 29 d. Kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, siekiant užtikrinti sklandų jo resocializacijos procesą, jam skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narį, jam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 20 d. 15.57 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 13.37 val. (vieną parą). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, 66 straipsniu, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę.

Kardomoji priemonė – įsipareigojimas gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiosios paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- baltos spalvos plaukų kuokštas, saugomas prie baudžiamosios bylos atskiroje įmautėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

- kompaktinis diskas su skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu įrašu (2 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirta esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, kaltinamajam pakankamai gerai nesuprantant valstybinės lietuvių kalbos, jo finansinė padėtis yra sunki, darbo veiklą jis pradėjo vykdyti tik nuo 2024 m. sausio 29 d., antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Z. sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, V. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad V. Z. intensyvios priežiūros laikotarpiu turi būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus arešto bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaityti V. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 20 d. 15.57 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 13.37 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įsipareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ar nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- baltos spalvos plaukų kuokštą, saugomą atskiroje įmautėje prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kompaktinį diską su skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu įrašu (2 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.