- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 1-2604-720/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. R., R. R.
- Nukentėjusysis
- J. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
- 2011 09 29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 30 parų arešto, bausmę atlikęs;
- 2012 03 16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
- 2012 10 25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmės subendrinta su 2012 03 16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarymu,
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji E. R. ir R. R. 2013 m. birželio 1 d., apie 21.00 val., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į svetimą J. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, sugadindami durų staktą, pasikėsino pagrobti svetimą bute esantį nukentėjusiosios J. S. ir jos dukters L. B. turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi juos pamatė bute buvusi L. B..
Be to, kaltinamieji E. R. ir R. R. 2013 m. birželio 1 d., apie 21 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepataisomai sugadino svetimą nukentėjusiajai J. S. priklausantį turtą – durų staktą, dėl kurios sugadinimo reikėjo pakeisti duris, tokiu būdu padarydami nuektnėjusiajai J. S. 1 500,00 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tiksliai datos neatsimena, galimai kaltinime nurodytu laiku, apie 21 val. jis su savo tėčiu išėjo iš savo namų į „Maksimą“ apsipirkti. Tą vakarę išgėręs nebuvo. Eidami pro L. B. namus, pamatė ją rūkančią balkone, antrame namo aukšte. Tėvas jam pasakė, jog eis pas L. pasišnekėti, kadangi buvo susipykę, o jis tuo tarpu nuėjo pas draugę nupirkti pigesnių cigarečių. Grįžęs iš draugės, maždaug po 10-15 minučių, nuėjo prie L. B. namo laiptinės, kadangi ten tarėsi susitikti su tėvu. R. R. prie laiptinės nebuvo ir jis užlipo į antrą aukštą iki L. buto bei pamatė, kad jo tėvas tvarkė pastarosios buto duris, matė, kaip jis plaktuku kalė durų staktą. Tarpusavyje tėvas ir L. nekalbėjo, jis su pastarąja tik pasisveikino. Jam paklausus, kas atsitiko, tėvas jam pasakė, kad jis stipriau patraukė duris ir jos išlūžo. Po kelių minučių atvyko L. tėvai, tuo metu jis ir L. stovėjo laiptinėje, buto durys buvo praviros, į kambarį jis užėję nebuvo. L. mama liepė jiems abiems eiti iš čia, o jos tėvas nusileido į apačią paskui juos ir sakė: „palaukit, einam pasišnekėti“. Jis su savo tėvu nesustojo ir ėjo toliau, bijojo, kad jie neturėtų problemų dėl išlaužtų durų, kadangi L. tėvas sakė, jog kvies policiją. Kol L. tėvas ėjo jiems iš paskos, nieko jam nedarė, tiesiog ėjo į priekį. Jo tėvas su savimi turėjo tuščią žalią „Maksimos“ maišelį, kurį paliko pas L.. Taip pat parodė, jog jo tėvas su L. draugavo apie pusę metų.
Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. birželio 1 d., apie 21 val. su savo sūnumi E. R. ėjo iš namų į „Maksimą“ apsipirkti. Tuo metu buvo išgėręs vieną butelį alaus, tačiau nebuvo apgirtęs. Einant pro L. B. namus, pamatė ją rūkančią balkone ir pasakė sūnui, kad eis su ja pasikalbėti, kodėl taip staigiai nutrūko jų santykiai, kadangi prieš tai jie kurį laiką draugavo. Nuėjęs prie antrame namo aukšte esančio L. B. buto, kelis kartus skambino skambučiu, bet skambutis labai silpnai girdėjosi ir L.durų neatidarė. Tuomet jis stipriai patraukė minėtas duris ir nuo truktelėjimo išlūžo durų stakta. Nurodė, jog tai senos faneruotos rusiškos durys, spyna taip pat sena ir rusiška, yra tas duris ir anksčiau tvarkęs. Atidaręs duris, pamatė koridoriuje su chalatu stovinčią L., jis šios paklausė, kodėl ji neatsiliepia į telefono skambučius, L. atrodė pasimetusi, tačiau su juo bendravo geranoriškai. Jis paprašė La., kad atneštų atsuktuvą, plaktuką, kadangi norėjo sutvarkyti išlaužtas duris. Jis atsuktuvu prisuko staktos plokštelę, lygino ją plaktuku, patikrino, ar rakinasi durys. Jam būnant tarpduryje ir tvarkant staktą, atėjo jo sūnus Edvinas, kuriam paaiškino, kas atsitiko, L. tuo metu stovėjo buto koridoriuje. Netrukus atvažiavo L. tėvai, kurių iki to laiko nebuvo matęs, ir L. mama liepė jam ir jos sūnui nešdintis iš čia. Jie nieko nesakę išėjo, bet juos pradėjo vytis L. tėvas ir sakė „palaukit, išsiaiškinsime, pasikalbėsime“. Jie nesustojo ir ėjo toliau, minėtas vyras dar 10-15 metrų paėjo iš paskos, sakydamas, jog kvies policiją. Teigė, jog duris sulaužė netyčia, neturėjo tikslo apvogti L. buto. Eidamas pas L., turėjo „Maksimos“ maišelį, kuris liko jos bute. Apie jokį laužtuvą jis nieko nežino, akmens į Lauros mamos sutuoktinį jis nemetė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino, o R. R. savo kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2013 m. birželio 1 d., apie 21 val., jai paskambino jos dukra L. B., kuri buvo labai išsigandusi, ir pasakė, jog pas ją į butą kažkas laužiasi bei paprašė iškviesti policiją. Ji su vyru greitai atvažiavo pas dukrą, užbėgo į antrą aukštą ir buto koridoriuje pamatė du vyrus – kaltinamuosius, kuriuos matė pirmą kartą, bei išvarė juos iš minėto buto. Jos dukra tuo metu taip pat buvo bute, stovėjo kambario tarpduryje. Matėsi, kad buto durys buvo išlaužtos, tačiau kaltinamieji sakė, jog ne jie tai padarė. Jos vyras kartu su kaltinamaisiais išėjo į lauką ir juos sekė, norėjo su kaltinamaisiais išsiaiškinti situaciją, bandė prisiskambinti policijai. Kaltinamieji, išgirdę, kad jos vyras paskambino policijai, pradėjo bėgti. Dukra buvo labai išsigandusi, sakė, kad pažįsta kaltinamuosius, jie abu yra buvę jos bute anksčiau, skambinėja telefonu, į duris, bet ji nenori su jais bendrauti. Kaltinamiesiems išėjus iš jai priklausančio bute, jame liko pastariesiems priklausantis „Maksimos“ maišelis ir laužtuvas, kurie buvo numesti ant lovos. Dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų ji patyrė 1 500 litų turtinę žalą, kadangi teko keisti duris, civilinį ieškinį šiai sumai palaiko.
Liudytoja L. B. parodė, kad 2013 m. birželio 1 d. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos motinai J. S.. Būdama minėtame bute, išgirdo durų skambutį, pažiūrėjusi pro akutę nieko nematė, tuomet grįžo į savo kambarį ir išgirdo durų laužimo garsą – medžio traškėjimą. Ji paskambino mamai ir pasakė, kad kažkas laužiasi į butą ir paprašė iškviesti policiją. Ji įtarė, jog į butą laužiasi kaltinamieji. Ji šiuos pažinojo, jie paryčiais skambindavo jai telefonu, į buto duris, tačiau su kaltinamaisiais nebendravo. Ji buvo koridoriuje, kai abu kaltinamieji įėjo į jos butą. Kaltinamieji jai sakė, kad žinojo, jog ji namuose ir todėl taip padarė, klausė, kodėl ji nebendrauja, neatsakinėja į telefono skambučius. R. prašė jos atsuktuvo ir plaktuko, kad galėtų sutaisyti duris. Ji kaltinamajam davė minėtus įrankius, tačiau sutaisyti staktos nepavyko. Greitai atvažiavo jos tėvai, o tuo metu kaltinamieji buvo bute ir bandė sutaisyti duris. Jos mama pradėjo rėkti „lauk iš buto“ ir kaltinamieji išėjo, ji tuo metu buvo kambaryje. Tėvai išėjo paskui kaltinamuosius į laiptinę, apie ką jie kalbėjosi, ji nežino. Tėvai iškvietė policiją ir kaltinamieji pasišalino. Su savimi vienas iš kaltinamųjų, kuris nepamena, buvo atsinešęs „Maksimos“ maišelį ir laužtuvą. Šį laužtuvą ji pamatė kiek vėliau, numestą ant lovos. Mano, kad kaltinamieji turėjo tikslą apvogti butą, kadangi pamatė, jog nėra jos automobilio prie namų, o durų, paskambinus skambučiu, ji neatidarė, todėl kaltinamieji pagalvojo, kad jos nėra namuose. Vienas iš kaltinamųjų, įėjęs į butą, paklausė, kur jos automobilis bei kodėl uždaryti langai. Taip pat parodė, jog artimiau nebuvo pažįstama nei su vienu iš kaltinamųjų, taip pat niekada nerūkė. Po įvykio R. jai skambino, o E. jai parašė žinutę, kad nori susitarti ir kad ji atsiimtų pareiškimą iš policijos, siūlė susitikti ir sumokėti, kiek reikės.
Liudytojas Vilmantas K. S. parodė, kad 2013 m. birželio 1 d. vakare, jo žmonai paskambino jos dukra L. ir pasakė: „atvažiuokit, laužia duris“. Iki Lauros namų yra apie 6 km kelio, todėl greitai atvažiavo. Žmona pirma nuėjo į L. butą, jis pastatė automobilį. Atėjęs į butą pamatė, kad durys buvo atidarytos ir sulaužytos, kaltinamieji bei jo žmona buvo prieškambaryje, tarp jų vyko barnis. Žmonai klausiant, kodėl kaltinamieji laužiasi į jai priklausantį butą, šie teisinosi, jog yra L. draugai ir atėjo į svečius. Kaltinamieji bandė pasišalinti, jis ėjo kartu su jais, klausė, kodėl sulaužytos durys, kaltinamieji teigė, jog tą padarė ne jie. Jis norėjo iškviesti policiją ir išsiaiškinti situaciją, tačiau kaltinamieji nelaukė, jis bandė juos sustabdyti lauke. Jiems einant tolyn, jis kalbėjo su policija, ir vyresnysis, praeidamas po asfalto krūvą, griebė gabalą asfalto ir metė į jį, kad neitų paskui juos, tačiau jis spėjo pasitraukti. Ką kaltinamieji jam sakė, neatsimena, tačiau jo atžvilgiu buvo vartojami keiksmažodžiai, kad jis dingtų ir pastarųjų nesektų. Jis pats nematė, tačiau žino, kad bute buvo rastas „Maksimos“ maišelis ir laužtuvas.
Liudytoja K. I. parodė, kad tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. K. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iki 2011 m. ji gyveno (duomenys neskelbtini), kur namo kieme susipažino su L. B.. Prieš jai susipažįstant su Laura, ji pažinojo E. ir R. R., kurie gyveno (duomenys neskelbtini). Ji su R. yra draugavusi, tačiau kartu negyveno. Tuomet ji su abejais Ra. supažindino ir Laurą, jie visi kartu leisdavo laiką. L. nei su E., nei su R. nėra draugavusi. Nuo 2011 m. ji išsikraustė iš savo buto į Vilkiją, nuo tada ji su kaltinamaisiais artimai nebendrauja, su Laura taip pat artimai nebendrauja, tik susiskambina telefonu pasiteirauti, kaip sekasi. 2013 m. birželio 1 d. vakare jai paskambino L. ir pasakė, kad E. ir R. R. išlaužė jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Kiek jai yra žinoma, L. su kaltinamaisiais nebendrauja nuo tada, kai ji (liudytoja) išsikraustė į Vilkiją (1 t., b.l. 17). Teismo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino.
2013 m. birželio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados specialistės L. I. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2013 m. birželio 1 d. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), dukros pažįstami sugadino buto duris, nori jas išlaužti ir pabėgti. Nuvykus minėtu adresu, namuose rasta L. B., įvykio vieta nufotografuota. Iš pateiktų nuotraukų matyti sugadinta buto durų stakta (1 t., b.l. 5-6).
2013 m. birželio 13 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja L. B. pateikė metalinį laužtuvą ir „Maxima“ plastikinį krepšį (1 t., b.l. 18).
2013 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas plastikinis krepšys „Maxima“. Krepšys nesuplyšęs, truputį pasiglamžęs (1 t., b.l. 19-23).
2013 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas pilkos spalvos metalinis laužtuvas (1 t., b.l. 24-26).
2013 m. liepos 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-891 patvirtina, kad ant tirti pateikto metalinio laužtuvų rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti neišryškėjo (1 t., b.l. 30).
2013 m. liepos 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji J. S. pateikė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (1 t., b.l. 31, 32).
2013 m. liepos 3 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas, iš kurio matyti, jog J. S. už lauko duris sumokėjo 1 500 Lt (1 t., b.l. 33-35).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl ne nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių.
Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
Nors kaltinamieji E. R. ir R. R. neigė savo kaltę dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibraunant į butą, teismas jų parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja. Kaltinamasis R. R. parodė, kad į L. butą nuėjo vienas, kol jo sūnus Edvinas ėjo pirkti cigarečių, tačiau šią aplinkybę paneigia nuoseklūs liudytojos parodymai, kad ji, išgirdusi durų laužimo garsą, ėjo link buto durų ir koridoriuje pamatė stovinčius abu kaltinamuosius. Tą patvirtino ir liudytoja K. I., kuri parodė, kad Laura, įvykio dieną jai paskambinusi telefonu, pasakė, kad abu kaltinamieji įsilaužė į jos namus.
Tiek liudytoja L. B., tiek nukentėjusioji J. S. parodė, kad kaltinamiesiems išėjus iš buto, ant L. B. lovos buvo rastas „Maksimos“ krepšys ir laužtuvas, kurio iki tol minėtame bute tikrai nebuvo ir nei nukentėjusioji, nei liudytoja šio įrankio niekada neturėjo. Aplinkybę, jog kaltinamieji nukentėjusios J. S. buto duris išlaužė panaudodami laužtuvą, o ne jas stipriau patraukdami, patvirtina ir prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados specialistės L. I. tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos (1 t., b.l. 6), kuriose užfiksuotos buto, kuriame gyvena L. B., durys. Iš pateiktų nuotraukų yra aiškiai matyti laužymo žymės prie durų staktos, kurios galėjo būti padarytos panaudojus minėtą įrankį – laužtuvą. Be to, liudytoja L. B. nurodė, jog girdėjo durų laužimo garsą, tai yra medžio traškėjimą. Nepagrįstas ir kaltinamojo R. R. argumentas, kad nurodyto buto durys yra labai senos, fanerinės ir rusiškos, dėl ko jas stipriau patraukus, durų stakta išlūžo, kadangi nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad tai yra medinės tvirtos durys ir todėl nėra pagrindo manyti, kad jas vieną kartą stipriai truktelėjus, kaip teigė kaltinamasis R. R., galėtų išlūžti durų stakta ir būtent ties spyna.
Tai, kad kaltinamieji į nukentėjusiosios J. S. butą įsibrovė turėdami tikslą jį apvogti, patvirtina ir aplinkybė, kad jie prieš tai įsitikino, jog prie namo nėra L. B. automobilio, be to, telefonu liudytoja neatsiliepė, paskambinus į duris skambučiu, jų neatidarė, taigi kaltinamieji turėjo pagrindą manyti, jog L. B. namuose nėra. Liudytoja nurodė, kad patekę į butą kaltinamieji atrodė pasimetę ir paklausė, kur yra jos automobilis ir kodėl uždaryti langai. Kaltinamieji savo neteisėtą patekimą į butą motyvavo tuo, kad esą R. R. norėjo pakalbėti su L. B. dėl nutrūkusių santykių, nors jokių artimų santykiu tarp jų nebuvo, o atvykusiems L. B. tėvams jie teigė, kad tiesiog atėjo į svečius pas Laurą. Liudytoja L. B. parodė, kad po įvykio kaltinamieji bandė su ja susisiekti, parašė SMS žinutę prašydami atsiimti pareiškimą iš policijos bei siūlydami sumokėti jos nurodytą pinigų sumą. Liudytoja L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, kuriuos patvirtina apklaustų liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamųjų R. R. ir E. R., nukentėjusiosios J. S., liudytojų L. B., Vidmanto K. S. ir K. I. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji E. R. ir R. R. 2013 m. birželio 1 d., apie 21.00 val. veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į svetimą J. S. priklausantį butą, esantį Pramonės per. 45 – 43, Kaune, ir, sugadindami durų staktą, pasikėsino pagrobti svetimą bute esantį nukentėjusiosios J. S. ir jos dukters L. B. turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi juos pastebėjo L. B.. Be to, kaltinamieji E. R. ir R. R. 2013 m. birželio 1 d., apie 21 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, bandydami įsibrauti į butą, esantį Pramonės pr. 45-43, Kaune, nepataisomai sugadino svetimą, nukentėjusiajai J. S. priklausantį turtą – durų staktą, dėl kurios sugadinimo nukentėjusioji turėjo pakeisti durys, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai J. S.
1 500,00 Lt turtinę žalą.
Kaltinamųjų E. R. ir R. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 litų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Kadangi nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, tai yra svetimo turto sugadinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamųjų neginčijamas, todėl visiškai tenkintinas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Abiejų kaltinamųjų R. R. ir E. R. atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe BK 60 str. 1 d. 1 p.), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamieji E. R. R. R. padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas kaltinamajam E. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę ir lengvinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimų darymas tapo kaltinamojo gyvenimo būdu, todėl kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – realus terminuotas laisvės atėmimas.
Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos netaikytinos..
Skirdamas kaltinamajam R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, bedarbis, baustas administracine tvarka, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – areštas ir laisvės apribojimas.
Kaltinamiesiems E. R. ir R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, dokumentų paėmimai ir įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – teismui perduotas paketai su „Maksimos“ maišeliu ir su laužtuvu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); byloje esantis prekių (paslaugų) pirkimo kvitas (1 t., b.l. 32, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai J. S. (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 187 str. 1 d. – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d. ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie 2012 m. spalio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laivės atėmimo bausmės iš dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 (tris) metus laisvės atėmimo.
Paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. sulaikymo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 50 (penkiasdešimt) parų arešto;
- pagal BK 187 str. 1 d. – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d. ir 4 d. bei 65 str. 1 d. 2 p. c) pp, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Paskirti arešto bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. R. sulaikymo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų E. R. ir R. R. solidariai 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios J. S. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketus su „Maksimos“ maišeliu ir su laužtuvu - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, byloje esantį prekių (paslaugų) pirkimo kvitą - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai J. S..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.