- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- 1-634-119/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02000-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas dviems metams, įpareigojant A. G. per bausmės atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (teistumas išnykęs);
2. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms (teistumas išnykęs);
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 11 d. 15.00 val. iki 2015 m. sausio 12 d. 9.30 val., išdaužęs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durų stiklą, pateko į S. M. priklausančios IĮ (duomenys neskelbtini) vidų, iš kur pagrobė įmonei priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „DELL Inspirion 1525 NB Core 2 Duo T7250“ su laidu-pakrovėju, bendros 300 eurų vertės, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, išdaužė A. B. PĮ (duomenys neskelbtini) įėjimo ir vidinių durų stiklo paketus, išlaužė vidines medines duris ir pateko į vidų, iš kur pagrobė 7 vnt. įkraunamų baterijų elementų, bendros 3 eurų vertės, tokiu būdu jis pagrobė svetimą - S. M. priklausančios IĮ (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės turtą ir A. B. PĮ priklausantį 3 eurų vertės turtą.
Be to, A. G., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 11 d. 15.00 val. iki 2015 m. sausio 12 d. 9.30 val., sudaužė A. B. PĮ, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausančių patalpų įėjimo durų apatinį stiklo paketą, 96 eurų vertės, sudaužė du vidinius plastikinių durų apatinius stiklo paketus, bendros 58 eurų vertės (vienos įėjimo durys į A. B. PĮ (duomenys neskelbtini), kitos - į S. M. IĮ (duomenys neskelbtini)), sugadino vidinių plastikinių durų (įėjimo į S. M. IĮ (duomenys neskelbtini)) rankeną, 91 eurų vertės, sulaužė vidines medines (A. B. PĮ (duomenys neskelbtini)) duris, 174 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, A. B. PĮ 419 eurų vertės turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. paaiškino, kad dėl minėtų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai. To laikotarpio, kada buvo padaryti nusikaltimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, visiškai neprisimena, nes tuomet nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, negali paaiškinti, kaip viskas įvyko. Dabar kartais išgeria, bet stengiasi kuo mažiau gerti. Bandė gydytis, buvo užsikodavęs, bet „išlaiko“ tik pusę metų. Gyvena su tėvais, kurie irgi išgeria. Sutinka atlyginti byloje pareikštus ieškinius. Darbo biržoje jį žadėjo nusiųsti mokytis, po mokslų jį privalo pusės metų laikotarpiui įdarbinti. Neprisimena, kaip išnešė tuos daiktus ir kur juos padėjo.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo A. B. PĮ atstovė A. B. paaiškino, jog ji turi personalinę įmonę ir odontologijos kabinetą, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 12 d., apie 10.30 val., atvyko į darbą ir pastebėjo, kad apgadintos durys – išdaužtas įėjimo durų apatinis stiklas ir patekta į vidų bei į jos stomatologijos kabineto vidų. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso jos įmonei, o IĮ (duomenys neskelbtini) nuomojasi iš jos patalpas tuo adresu, todėl 2015 m. sausio 11 d. – sausio 12 d. įvykio metu, kai buvo apgadintos kelios durys, žala padaryta jos įmonei ir civilinį ieškinį dėl apgadinimo pareiškė ji. Tuo metu buvo apgadintos ketverios durys – sudaužytas įėjimo durų stiklo paketas. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Pareiškė byloje 722 eurų dydžio civilinį ieškinį, tačiau matant kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, gali sutikti, kad ieškinys būtų sumažintas per pusę, t. y. neprašo priteisti neturtinės – 300 eurų dydžio žalos, galutinai prašo tenkinti jos 422 eurų dydžio civilinį ieškinį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad jis dirba S. M. IĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 9 d., apie 16.45 val., jis išėjo iš darbo ir uždarė patalpų duris, o 2015 m. sausio 12 d., apie 9.30 val., atėjo į darbą ir pastebėjo, kad išdaužtas įėjimo į pastatą apatinis durų stiklas, taip pat išdaužtas įėjimo į parduotuvę apatinis durų stiklas ir buvo patekta į vidų. Viduje buvo atidaryta lentyna. Vaizdo stebėjimo kamerų parduotuvėje nėra.
Kaltinamajam A. G. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba S. M. IĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 9 d., apie 16.45 val., jis išėjo iš darbo ir uždarė patalpų duris. Patalpą paliko tvarkingą. 2015 m. sausio 12 d., apie 9.30 val., atėjo ir pastebėjo, kad išdaužtas įėjimo į pastatą apatinis durų stiklas, taip pat išdaužtas įėjimo į parduotuvę apatinis durų stiklas ir buvo patekta į vidų. Viduje atidaryta lentyna. Vaizdo stebėjimo kamerų parduotuvėje nėra (b .l. 18).
Liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji turi personalinę įmonę ir turi odontologijos kabinetą (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 11 d., apie 15 val., ji išeidama iš darbo uždarė patalpų duris ir pridavė signalizaciją. 2015 m. sausio 12 d., apie 10.30 val., atvyko į darbą ir pastebėjo, kad išdaužtas įėjimo durų apatinis stiklas ir patekta į vidų. Patekta į stomatologijos kabineto vidų. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso jos įmonei, o IĮ (duomenys neskelbtini) nuomojasi iš jos patalpas tuo adresu. Todėl 2015 m. sausio 11 – 12 d. įvykio metu, kai buvo apgadintos kelios durys, žala padaryta jos įmonei. Todėl civilinį ieškinį dėl apgadinimo reikš ji. Tuo metu buvo pagadintos 4 durys: sudaužytas įėjimo durų stiklo paketas, sudaužytas stiklo paketas vidinių durų į (duomenys neskelbtini), sudaužytas vidinių durų stiklo paketas įėjimo į odontologijos kabinetą, sulaužyta ir sugadinta vidinių durų rankena į parduotuvę (duomenys neskelbtini), sulaužytos medinės durys į odontologijos kabinetą. Pavogtų iš jos įmonės 7 vnt. elementų bendra vertė 3 eurai, įvertinti kiekvieno vieneto negali, tik bendrai (b. l. 19, 20).
2015 m. sausio 12 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įėjimo durų apatinis stiklo paketas yra išdaužtas, įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) durų apatinis stiklo paketas išdaužtas, įėjimo į Odontologijos kabinetą durų apatinis stiklo paketas išdaužtas, odontologijos kabineto medinės durys sulaužytos. Ant stiklo šukių, rastų prie odontologijos kabineto, aptikta kraujo, ant odontologijos medinių durų apdailos rasta kraujo, odontologijos kabineto viduje ant grindų rasta kraujo. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nuo grindų paimtas avalynės pėdsako fragmentas (b. l. 21-38).
2015 m. liepos 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(1389)-IS1-4606, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, durų apdailos ir stiklo šukės, paimtų apžiūrint įvykio vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 47-48).
2015 m. lapkričio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6367)-IS1-7274, kurioje nurodyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, durų apdailos ir stiklo šukės, paimtų apžiūrint įvykio vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002 proc. (b. l. 57-58).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų.
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. veika, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padaręs pirmiau minėtuose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir paaiškino, jog to laikotarpio, kada buvo padaryti nusikaltimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, visiškai neprisimena, nes tuomet nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, negali paaiškinti, kaip viskas įvyko, neprisimena, kaip išnešė tuos daiktus ir kur juos padėjo. Taigi nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nes neprisimena dėl alkoholio vartojimo, jis savo kaltę pripažino visiškai ir kaltės dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų neneigė. Be to, kaltinamojo A. G. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai. Štai civilinio ieškovo A. B. PĮ atstovė A. B., tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji turi personalinę įmonę ir turi odontologijos kabinetą (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 11 d., apie 15 val., ji išeidama iš darbo uždarė patalpų duris ir pridavė signalizaciją. 2015 m. sausio 12 d., apie 10.30 val., atvyko į darbą ir pastebėjo, kad išdaužtas įėjimo durų apatinis stiklas ir patekta į vidų. Patekta į stomatologijos kabineto vidų. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso jos įmonei, o IĮ (duomenys neskelbtini) nuomojasi iš jos patalpas tuo adresu. Todėl 2015 m. sausio 11 – 12 d. įvykio metu, kai buvo apgadintos kelios durys, žala padaryta jos įmonei. Tuo metu buvo pagadintos 4 durys: sudaužytas įėjimo durų stiklo paketas, sudaužytas stiklo paketas vidinių durų į (duomenys neskelbtini), sudaužytas vidinių durų stiklo paketas įėjimo į odontologijos kabinetą, sulaužyta ir sugadinta vidinių durų rankena į parduotuvę (duomenys neskelbtini), sulaužytos medinės durys į odontologijos kabinetą. Pareiškė byloje 722 eurų dydžio civilinį ieškinį, tačiau matydama kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, gali sutikti, kad ieškinys būtų sumažintas per pusę, t. y. neprašo priteisti neturtinės – 300 eurų dydžio žalos, galutinai prašo tenkinti jos 422 eurų dydžio civilinį ieškinį. Iš 2015 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini), įėjimo durų apatinis stiklo paketas yra išdaužtas, įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) durų apatinis stiklo paketas išdaužtas, įėjimo į Odontologijos kabinetą durų apatinis stiklo paketas išdaužtas, odontologijos kabineto medinės durys sulaužytos. Ant stiklo šukių, rastų prie odontologijos kabineto, aptikta kraujo, ant odontologijos medinių durų apdailos rasta kraujo, odontologijos kabineto viduje ant grindų rasta kraujo. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nuo grindų paimtas avalynės pėdsako fragmentas. Patvirtinus, jog įvykio vietoje rastas ir paimtas kraujas yra tinkamas asmeniui identifikuoti, 2015 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(6367)-IS1-7274, nustatyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, durų apdailos ir stiklo šukės, paimtų apžiūrint įvykio vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) genotipu. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 11 d. 15.00 val. iki 2015 m. sausio 12 d. 9.30 val., išdaužęs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durų stiklą, pateko į S. M. priklausančios IĮ (duomenys neskelbtini) vidų, iš kur pagrobė įmonei priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „DELL Inspirion 1525 NB Core 2 Duo T7250“ su laidu-pakrovėju, bendros 300 eurų vertės, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, išdaužė A. B. PĮ (duomenys neskelbtini) įėjimo ir vidinių durų stiklo paketus, išlaužė vidines medines duris ir pateko į vidų, iš kur pagrobė 7 vnt. įkraunamų baterijų elementų, bendros 3 eurų vertės. Svetimas turtas pagrobtas įsibraunant į patalpas ir tai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto veiką kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą – apibrėžimą, todėl esant pirmiau minėtai pagrobto turto vertei, atsižvelgus į BK 190 straipsnio nuostatas, kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Pirmiau aptartų įrodymų pakanka ir išvadai, jog A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sudaužė A. B. PĮ priklausančių patalpų įėjimo durų apatinį stiklo paketą, 96 eurų vertės, sudaužė du vidinius plastikinių durų apatinius stiklo paketus, bendros 58 eurų vertės (vienos įėjimo durys į A. B. PĮ (duomenys neskelbtini), kitos - į S. M. IĮ (duomenys neskelbtini)), sugadino vidinių plastikinių durų (įėjimo į S. M. IĮ (duomenys neskelbtini)) rankeną, 91 eurų vertės, sulaužė vidines medines (A. B. PĮ (duomenys neskelbtini)) duris, 174 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, A. B. PĮ 419 eurų vertės turtą. Teismo įsitikinimu, kaltinamojo A. G. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kaltinamajame akte kvalifikuota tinkamai. Pažymėtina ir tai, jog A. G. veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Toks teisinis vertinimas atitinka teismų praktiką, kurioje ne kartą išaiškinta, jog nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011).
Dėl A. G. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, vienas iš kurių baudžiamojo įstatymo prasme vertinamas apysunkiu nusikaltimu, kitas – nesunkiu nusikaltimu, veikos baigtos, nukentėjusieji patyrė realią turtinę žalą, kuri nėra atlyginta). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – jauno amžiaus, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 71, 72), administracine tvarka baustas (b. l. 74-76), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 73), nuo 2010 m. sausio 19 d. gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) (b. l. 78), nuo 2009 m. gruodžio 23 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 8 kartus, paskutinį kartą nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas (b. l. 79), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 80), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-393/2015 nurodoma, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A. G. progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, vien dėl alkopriklausos ir psichopatijos skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 82). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. G. už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės yra pakankamos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas S. M. IĮ (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 300 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 8-10), o civilinis ieškovas A. B. PĮ pareiškė civilinį ieškinį 422 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 13-14). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo A. B. PĮ atstovė A. B. nurodė, jog civilinio ieškinio dydį mažina ir prašo priteisti tik 422 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako.
Civilinių ieškovų S. M. IĮ (duomenys neskelbtini) ir A. B. PĮ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.
Civilinis ieškovas S. M. IĮ (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 300 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus dėl patirtos turtinės žalos. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo A. B. PĮ atstovė A. B. palaikė tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 422 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šių civilinių ieškinių neginčijo ir pats kaltinamasis A. G., t. y. juos pripažino. Teismo vertinimu, tokios civilinių ieškovų nurodytos sumos yra protingos ir proporcingos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. G. 57,90 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas, nes gynėjo dalyvavimas teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pripažintas būtinu.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su DNR pavyzdžiu, stiklo šukėmis ir durų apdaila, atiduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 49, 50), sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš A. G. civiliniam ieškovui S. M. IĮ (duomenys neskelbtini) priteisti 300 (tris šimtus) Eur turtinei ir 200 (du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. G. civiliniam ieškovui A. B. PĮ priteisti 422 (keturis šimtus dvidešimt du) Eur turtinei žalai atlyginti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 57,90 Eur išlaidų priteisimo iš A. G.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su DNR pavyzdžiu, stiklo šukėmis ir durų apdaila, atiduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.