- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2-358-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03927-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- H. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- K. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovo H. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui K. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. Ž. prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovo naudai materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt nuo 2014-03-15 iki gimnazijos pabaigimo (b.l. 2-4).
Ieškinyje nurodė, kad yra atsakovo R. Ž. ir šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios K. S. sūnus. Tėvų santuoka buvo nutraukta 2006-05-25. 2006-04-24 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo R. Ž. ieškovo naudai buvo priteistas 200 Lt dydžio materialinis išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Šį teismo sprendimą atsakovas vykdė priverstine tvarka (per antstolį). 2014-03-15 ieškovas tapo pilnamečiu, todėl materialinio išlaikymo iš atsakovo R. Ž. nebegauna. Paaiškino, jog mokosi pagal vidurinio ugdymo programą Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje IV a klasėje. Mokslai sekasi neblogai (praeitų mokslo metų vidurkis buvo 7 balai), todėl kiekvienais metais buvo keliamas į aukštesnę klasę. Baigęs gimnaziją, ketina studijuoti aukštojoje mokykloje (t.y. Vilniaus Gedimino technikos universitete), be to, valstybės finansuojamoje vietoje, todėl jam yra itin svarbu gerai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams. Nors jau yra pilnametis, tačiau savarankiškai užsidirbti lėšų, būtinų pragyvenimui ir mokymuisi galimybės neturi - tai yra aiškiai nesuderinama su jo tiesiogine veikla, t.y. mokymusi siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Kadangi pamokos gimnazijoje vyksta kiekvieną dieną (jų trukmė nuo 8.00 val. iki 15.00 val.), o grįžęs iš mokyklos maždaug iki 19 vai. ruošia namų darbus, galimybės dirbti šiomis valandomis neturi. Galimybė dirbti vakarais, t.y. nuo 19 val. taip pat nėra reali, kadangi tai gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams. Dėl šios priežasties ieškovo materialiniu aprūpinimu rūpinasi jo motina K. S. ir močiutė A. B.. Tačiau nei viena jų paremti jį jo poreikius atitinkančia suma dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės. K. S. dėl jai nustatyto riboto darbingumo (jai nustatytas 60 proc. nedarbingumas) šiuo metu nedirba. Nors ji yra registruota darbo biržoje ir aktyviai ieško darbo, tačiau dėl sveikatos būklės iki šiol jai įsidarbinti nepavyko. Dėl šios priežasties motinos pajamas per mėnesį sudaro 491 Lt dydžio neįgalumo pensija ir 114,85 Lt dydžio socialinė pašalpa. Be to, motina iš kitos santuokos augina dar vieną nepilnametį vaiką - dukrą Laurą A. S.. Močiutė A. B. yra senatvės pensininkė, jos pajamas sudaro maždaug 900 Lt dydžio pensija. Atsakovas R. Ž. ieškovui tapus pilnamečiu, gera valia jo neremia, jo būtinais poreikiais nesirūpina, skirti lėšų išlaikymui atsisako, tokiu būdu, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, bei tai, kad tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.), šis klausimas spręstinas teismine tvarka. Išlaidos, susijusios su ieškovo mokymusi, papildomais užsiėmimais, maitinimusi, aprangos, higienos prekių įsigijimu, laisvalaikio leidimu, o taip pat ir išlaidos būstui per mėnesį sudaro apie 800 - 850 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš atsakovo R. Ž. ieškovo būtinų poreikių patenkinimui priteistinas išlaikymas po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jis baigs gimnaziją.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Ž. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 33-36). Nurodė, kad protingų galimybių gauti pajamoms išnaudojimas gali būti realizuojamas ne tik mokymo įstaigų, valstybės ar privačių institucijų teikiamų besimokantiems asmenims finansinių kompensacijų, paskolų ar pašalpų (mokslui ir pragyvenimui) gavimu, bet ir įsidarbinimu. Vidurinį išsilavinimą, esant pilnamečiu ir dirbant, garima įgyti tęsiant mokslą vakariniame mokslo įstaigos skyriuje. Nėra pateikta duomenų, kad ieškovas kada nors kreipėsi į darbo biržą ir buvo ten registruotas kaip ieškantis trumpalaikio darbo tinkamo moksleiviui. Nėra pateikta duomenų ar ieškovas kreipėsi, ar prašė ir kodėl iki šiol negavo piniginės socialinės paramos, kuri ieškovui gali būti suteikta remiantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu.Tai, kad ieškovas nėra stropus mokinys patvirtina su ieškiniu pateikta Juodšilių „Šilo“ gimnazijos 2014-11-04 pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas nemažai praleidžia pamokų ir 2013-2014 mokslo metais praleido net 324 pamokas. Nors pažymoje nurodoma, kad yra pateisintų praleistų pamokų, tačiau yra ir nepateisintų. Juodšilių „Šilo“ gimnazijos 2014-11-04 pažymoje nurodoma, kad ieškovas dažnai serga, skundžiasi širdies skausmais, aukštu kraujospūdžiu, tačiau ieškinyje ieškovas visiškai nesiremia šiomis aplinkybėmis, motyvuodamas materialinės paramos būtinumą. Mano, kad ieškovas neišnaudojo visų realių galimybių savarankiškai gauti pajamas, yra nepažangus mokinys, nesiekia būti pažangiu, todėl šiuo atveju priverstinis išlaikymo ieškovui priteisimas reikštų akivaizdų prieštaravimą Lietuvos A. T. suformuotai teismų praktikai.
Remiantis UAB „Oksvida“ 2014-12-02 pažyma Nr.2 atsakovo mėnesio pajamas sudaro iš darbo santykių gaunamos lėšos, kurių suma atskaičius mokesčius yra apie 1242,05 litus. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos 2014-12-04 pažyma Nr.S-122 patvirtina, kad atsakovas pastoviai savaitgaliais lanko ir rūpinasi savo garbaus amžiaus motina E. D. ir močiute B. J.. Dažnai jo uždirbtų mėnesio pajamų neužtenka ir jis būna priverstas skolintis pinigų arba apmokėti paslaugas bei komunalinius mokesčius vėluodamas ir su delspinigiais. Kilnojamo turto neturi. Materialinio išlaikymo ieškovui, kuris nors ir yra jo sūnus, teikti šiuo metu aš neturi finansinių galimybių.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike (b.l. 51-52) nurodė, kad atsakovas aiškiai painioja paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių ir tokių pat pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose instituto LAT suformuotą teisinį reguliavimą, ir tokiu būdu ieškovui, kaip besimokančiam vidurinėje mokykloje moksleiviui, taiko aukštojo mokslo siekiantiems pilnamečiams asmenims, pretenduojančių į tėvų paramą, standartą. Atsakovo R. Ž. argumentai apie tai, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių lėšas savo išlaikymui užsidirbti pats yra atmestini. LAT civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009 nurodė, jog „...nors pažangaus mokinio sąvokos expressis verbis švietimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta, tačiau įvertinant tai, kad mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, yra keliamas į aukštesnę klasę (Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 18 punktas), o mokiniui, turinčiam nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, neišlaikytą gimtosios, valstybinės ar užsienio kalbos įskaitą, atitinkamo individualaus ugdymo plano dalyko brandos egzamino laikyti neleidžiama (Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391, 18 punktas), kasacinis teismas pažymi, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas“. Reali situacija yra ta, jog atsakovas niekada nesidomėjo ieškovu, nesistengė užmegzti ir palaikyti tėvo ir sūnaus ryšio, t.y. niekada neskambino, neieškojo, laiškų nerašė, atvykęs aplankyti taip pat nebuvo. Be to, net ir gavęs ieškinį, kuriame buvo nurodyta ieškovo poreikių apimtis, atsakovas su ieškovu nesusisiekė ir šiuo klausimu kalbėtis net nebandė.
Teismo posėdžio metu ieškovas H. Ž. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad liko mokytis maždaug iki vasaros pradžios. Pragyvenimui tie pinigai reikalingi. Mamos pinigų labai nepakanka. Močiutė dabar irgi prisideda prie jo išlaikymo, tačiau pačiai močiutei reikia padėti. Maistui, aprangai, transportai, internetas, telefonas, vaistai – tai jo poreikiai. Tėvas jokio išlaikymo neteikia suėjus pilnametystei. Iki pilnametystės teikė pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymą. Su tėvu nebendrauja, nuo pirmos klasės nėra matęs, kelis kartus tik paskambino. Jam nustatyta hipertenzija, gulėjo ligoninėje dvi savaites prieš kelis metus. Vartoja vaistus, pavadinimo neatsimena. Pamokas praleisdavo dėl ligos. Kelias praleido, nes reikėjo pasilikti namuose ir prižiūrėti močiutę. Šio pusmečio pažymių vidurkis buvo apie 7. Ruošiasi po mokyklos studijuoti T. D. ruošiasi egzaminams, mokinasi savarankiškai, bent 2-3 val. reikia pasiruošimui. Jis pats bandė ieškoti darbo. Bandė įsidarbinti pardavėju savaitgaliais, bet nepriėmė. Į darbo biržą nesikreipė. Prašė socialinės pašalpos, bet buvo atsisakyta. Jam buvo teikiamas nemokamas maitinimas mokykloje. Tačiau to skiriamo maisto neužtenka, dar reikia papildomų lėšų maistui. Šiuo metu gyvena su mama ir močiute močiutei priklausančiame bute. 200 lt išlaidos patiriamos apšildymui, jas už jį apmoka močiutė.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė adv. J. Urbaitytė nurodė, kad formuluoja prašymą, kad būtų priteistas išlaikymas, kol baigs gimnaziją, bet ne vėliau kaip 24 metų. Mano, kad mokymosi rezultatai nėra patys prasčiausi, todėl tai įvyks anksčiau. Nagrinėjamu atveju kalbama apie asmenį, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, o ne aukštojoje mokykloje. Tokiam asmeniui pagal LAT praktiką nereikia įrodyti, kad asmuo išnaudojo visas galimybes dirbti ir užsidirbti savarankiškai pajamų savo išlaikymui. Norėdamas sąžiningai ir pažangai mokytis asmuo negali kartu ir dirbti, todėl teikiamas prioritetas būtent mokymuisi. Palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus.
Atsakovas R. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį tenkinti iš dalies – priteisiant 200 Lt. Nurodė, kad jo materialinė padėtis taip pat sunki. Turi neįgalią motiną, su kuria dar ir močiutė gyvena. Pilnamečiui žmogui 400 Lt negali skirti. Ieškovas su juo nenori bendrauti. Supranta, kad ieškovas turi teisę reikalauti išlaikymo. Panevėžyje sudėtinga surasti geriau apmokamą darbą. Niekas jam netrukdė teikti ir toliau po 200 Lt išlaikymą, tačiau jam netinka tai, kad suma pervedama į trečiojo asmens sąskaitą. Sūnui tapus pilnamečiu bandė susisiekti ir susitarti, tačiau nepavyko. O bet kur pervesti pinigų nenorėjo. Jei būtų žinojęs, kur pervesti, būtų kažkokį išlaikymą teikęs. Jei tieks išlaikymą sūnui, negalės lankyti ir prižiūrėti savo močiutės. Jo močiutės ir motinos pajamos yra po apie 250 eurų. Prioritetas savo motinai ir močiutei, o ne sūnui, nes jis nenori bendrauti. Jam tenka dažnai skolintis, neužtenka atlyginimo. Jis dirba Panevėžio rajone. Jau treti metai iš tokio atlyginimo gyvena. Nėra galimybės susirasti antro darbo. Gavęs ieškinį bandė susisiekti su ieškovu ir tartis, tačiau sūnus nesutiko taikiais. Tuo metu būtų sutikęs mokėti ir 300 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas adv. p. R. Kazilevičius nurodė, kad atsakovas turi sūnų bet ir tėvus, kuriems taip pat turi teikti paramą. Reikia įvertinti išlaikymo būtinumą. Pateiktos būsimos gal ir neįvyksiančios aplinkybės, kaip stojimas į universitetą. Mano, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių pagerint savo materialinei padėčiai, turi šias galimybes ir tai gali. Reikia įvertinti ir sąžiningą bei pažangų mokymąsi. Šiuo atveju ieškovas virš 300 pamokų praleido dėl ligos, dalis iš jų nepateisinamos. Mano, kad nėra įrodyta, jog ieškovas pažangus, jokių duomenų nėra.
Tretysis asmuo K. S. nurodė, kad palaiko ieškovo pusę. Atsakovas siūlė tik 200 Lt, bet tai labai mažai. Jos pajamos invalidumo pensija 141 Eur ir 33 Eur vaiko pašalpa. Mama padeda, bet jai pačiai reikia vaistams. Po Haroldo gimtadienio atsakovui buvo nusiuntę būtent Haroldo banko sąskaitą, tačiau jokių mokėjimų ieškovas neatliko. Atsakovas vaiku nesidomi, nesirūpina, neskambina. Dažnai su vaiku važinėja į poliklinikas, buvo laikotarpis kai ji pati nevaikščiojo, tada sūnus jai padėdavo. Malkos šiemet kainavo 1200 Lt, tai vis iš pensijos po 50 Lt atideda. Mamos pensija 900 Lt. Dabar ji negali dirbti, gali tekti operuotis.
Šalies argumentai
L. E. B. D. nurodė, kad atsakovas yra jos sūnus, jis atvažiuoja per mėnesį kelis kartus jai padėti, malkų prinešti, valgyt pasidaryti. Su ja dar gyvena jos motina, atsakovo močiutė 87 metų. Ji gyvena Rokiškio rajone, apie 90 km nuo Panevėžio. Jos pajamos 200 Eur pensija, jos mamos dar mažesnė. Rolandas padeda maisto ir vaistų nupirkdamas, savo pinigų prideda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Lietuvos Respublikos CK 3.192¹ straipsnyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Todėl tam, kad pilnamečiam vaikui galėtų būti priteista parama iš abiejų tėvų, ar vieno iš tėvų, turi būti šių sąlygų visuma: vaikas mokosi vidurinės mokyklos ar kitos mokymosi įstaigos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Byloje nustatyta, kad atsakovas R. Ž. ir trečiasis asmuo K. S. yra ieškovo H. Ž., gim. 1996-03-15, tėvai. K. S. yra išsituokę (b.l. 15). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-04-24, išnagrinėjęs K. S. (buv. pavardė Žalgevičienė) ieškinį R. Ž. dėl santuokos nutraukimo taip pat nusprendė priteisti iš atsakovo R. Ž. nepilnamečiui sūnui H. Ž. mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2005-10-11 iki vaiko pilnametystės (b.l. 9-10). Ieškovui H. Ž. sulaukus pilnametystės atsakovas nutraukė priteisto išlaikymo teikimą. Todėl nustačius, kad ieškovui būtina parama, ieškovo tėvai, turėdami galimybę, privalo ją teikti (CK 3.194 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas mokosi Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje IVa klasėje (b.l. 7-8; 12-13). Ieškovas gimnazijos vertinamas teigiamai, III gimnazijinę klasę jis baigė gerai – vidurkis 7, ieškovas pamokose visada dėmesingas, atlieka klasės ir namų užduotis, drausminių nuobaudų neturi, tačiau yra praleidęs nemažai pamokų (dauguma dėl pateisinamų priežasčių) (b.l. 16).
Teismui akivaizdu, kad pamokos gimnazijoje vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškovui yra labai sudėtinga susirasti darbą, o ir darbas šiuo atveju yra nesuderinamas su jo tiesiogine veikla, t.y. mokymusi siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovas mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą ir ruošdamasis brandos egzaminams neturi galimybės dirbti ir pats save išlaikyti.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad LR K. T. spręsdamas dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 įstatymo Nr. DC-2571 redakcija) konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, „..jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat toki vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194slraipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje L R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; Teismų praktika 31, LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-516/2011). „Net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o neišlaikymo prievolės egzistavimui (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civ. byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006).
Ieškovo teigimu jį išlaiko kartu gyvenančios motina K. S. ir močiutė, tačiau ne jo poreikius atitinkančia suma. Ieškovo motinos K. S. pajamas sudaro 491,18 Lt pensija ir 114,85 Lt socialinė pašalpa, jai nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis iki 2016-01-29, ji neturi jokio nekilnojamojo turto (b.l. 17-20). Akivaizdu, kad viena motina teikti tinkamo išlaikymo ieškovui negali, todėl darytina išvada, kad ieškovui parama yra būtina.
Atsakovas dirba UAB „Oksvida“, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1550 Lt (b.l. 27-28, 37). Atsakovas yra sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, tačiau savo vardu nekilnojamojo turto dar neįregistravęs (b.l. 30-31), jo vardu yra registruotų transporto priemonių (b.l. 32). Atsakovas teigė, kad išleidžia kas mėnesį 170 Lt kurui kelionėms į darbą ir namo (darbas Panevėžio rajone), dar 220 Lt kurui vykstant savaitgaliais iš Panevėžio į Kamajus ir atgal, apie 50 Lt automobilio išlaikymui, apie 100 Lt teikia materialinę paramą motinai ir močiutei, apie 450 Lt išleidžia maistui ir vaistams, apie 35 Lt higienos priemonėms, apie 120 Lt rūbams ir avalynei, apie 100 Lt telefono ryšio, interneto ir televizijos mokesčiams, apie 200 Lt gyvenamojo buto išlaikymui. Teismas pastebi, kad atsakovas nurodo kiekvieną mėnesį išleidžiantis daugiau nei gaunantis darbo pajamų,todėl atsakovo pajamų bendra suma vertintina kritiškai. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau jis turi galimybę teikti paramą ieškovui didesne apimtimi negu ieškovo motina be didesnės žalos esamoje situacijoje ir savo artimiems,kadangi atsakovas objektyviai neįrodė realių savo išlaidų.
Sprendžiant dėl paramos dydžio būtina laikytis vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo paramą po 400 Lt, mokamų kiekvieną mėnesį nuo 2014‑03-15 iki gimnazijos baigimo dienos. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad jo išlaikymui reikalinga 860 Lt suma. Šią sumą ieškovas grindžia poreikių paskaičiavimo lentele (b.l. 5). Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, darytina išvada, kad ieškovo, kuris yra pilnametis, mokosi gimnazijoje, ruošiasi brandos egzaminams, išlaikymo išlaidos nėra mažesnės nei jo nurodyta 860 Lt reikalingo išlaikymo suma.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas R. Ž. materialiai prisideda prie savo motinos ir močiutės išlaikymo,tačiau kokia realia suma objektyviai nustatyti negalima.Jo motinos ir močiutės materialinės galimybės sudėjus jų pajamas yra didesnės už ieškovo motinos ir močiutės pajamas. Įvertinęs duomenis apie abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi didesnes pajamas už ieškovo motinos pajamas,todėl akivaizdu,kad jis turi didesnes galimybes teikti didesnę paramą ieškovui(CPK 177,185str.).Teismas vertina kritiškai atsakovo poziciją tuo aspektu,kad šis norėtų,kad jo sūnus išnaudotų visas galimybes dirbti net keisdamas mokymąsi gimnazijoje į mokymąsi vakarinėje mokykloje(atsiliepimo antras lapas ,antra pastraipa),o pats savo ruožtu nededa realių pastangų dirbti geriau apmokamą darbą.
Atsižvelgdamas į paramos reikalingo pilnamečio asmens poreikius, į aplinkybę, jog pilnametis vaikas siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, į atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, į dabartinę ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį Lietuvos Respublikoje, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįsta priteisti iš atsakovo 115,84 Eur (atitinka 399,97 Lt) dydžio mėnesinę paramą ieškovui nuo ieškovo pilnametystės iki gimnazijos baigimo, ir tai atitiks protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus (CK 1.5 str., 3.192¹ str., 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 192,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 41,70 Eur žyminio mokesčio (apskaičiuotas pagal patenkintus reikalavimus) (CPK 79, 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) paramą sūnui H. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,84 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 84 ct) nuo 2014 m. kovo 15 d. (2014-03-15) iki H. Ž. mokysis gimnazijoje, bet ne ilgiau iki H. Ž. sukaks dvidešimt ketveri metai.
Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41,70 Eur (keturiasdešimt vienas euras 70 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 192,42 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt du eurai 42 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.