- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-166-518/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. išteisinamasis nuosprendis, J. G. buvo nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 140 MGL dydžio bauda už tai, kad neteisėtu būdu, neturėdamas leidimo, versliškai vertėsi ūkine – komercine veikla, t. y. laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kuri nustato, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: „savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą...“, versliškai ėmėsi ūkinės – komercinės veiklos Kauno mieste – tarpininkavimo pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, t. y. pagal suteiktus įgaliojimus atstovavo fizinius asmenis Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, esančiame L. Sapiegos g. 10, Kaune, ir šios įstaigos filiale, esančiame Giedraičių g. 8, Kaune, dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypų) atkūrimo, po ko atkūrus nuosavybės teises, tarpininkavo parduodant 0,8400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,9600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,3827 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,1717 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,1639 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,9876 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nuteistasis J. G. padavė pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai prašydamas inicijuoti baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo prašymą nuteistasis motyvavo tuo, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas melagingais liudytojų V. I. ir A. G. parodymais, jog neva 2007 m. rugpjūčio 10 d. notaro V. L. biure V. I. perdavė J. G. 650 000 Lt kaip atlygį už atstovavimą parduodant V. I. priklausantį žemės sklypą. Melagingų parodymų davimo faktas paaiškėjo jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iškėlus šiems liudytojams baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų davimo. Be minėtų liudytojų parodymų daugiau nebūtų įrodymų, patvirtinančių BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį – versliškumą, be to, paskutinis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas būtų buvęs padarytas ne 2007 m. rugsėjo 6 d., o 2007 m. kovo 5 d., todėl būtų suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
3. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo J. G. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad V. I. ir A. G. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje nebuvo konstatuotas V. I. ir A. G. duotų parodymų melagingumas, jokių esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose, duotuose jų atžvilgiu išnagrinėtoje byloje ir J. G. atžvilgiu išnagrinėtoje byloje, nenustatyta, todėl jokios naujos faktinės aplinkybės nepaaiškėjo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant J. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir kurios galėtų įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią nuteistas.
4. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimu nuteistasis J. G. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas nutarimą panaikinti.
5. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistojo J. G. skundas atmestas.
6. Nuteistasis J. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
6.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja prokurorą visais atvejais, kai asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba kėsinamasi juos pažeisti, užtikrinti veiksmingą tokių teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir gynimą. Iš to seka, kad prokuroras pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai, o ne formaliai, apsiribojant atsirašinėjimu į pareikštą prašymą, selektyviai atsirenkant argumentus, pateisinančius „nieko nedarymą“ ar netgi dar blogiau – leidžiančius kažkam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra pagrįstas formalia, kartu akivaizdžiai šališka ir aiškiai tendencinga A. G. ir V. I. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų – Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties – interpretacija, todėl šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
6.2. Nuteistasis nesutinka su tuo, kad A. G. ir V. I. parodymai nebuvo melagingi, kad jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose nenustatyta, kad abiejose baudžiamosiose bylose jie nurodė iš esmės tapačias aplinkybes. Skunde teigiama, kad A. G. ir V. I., siekdami, jog J. G. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas, jį melagingai apkalbėjo. Tai patvirtina skunde aptariami J. G. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (toliau – Pirmoji byla) ir liudytojų atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (toliau – Antroji byla) duotų parodymų skirtumai:
- pagal liudytojų parodymus Pirmoje byloje, ateidamas į notaro biurą A. G. kartu su savimi maišelyje atsinešė 650 000 Lt, bet pagal parodymus Antroje byloje, A. G. su savimi pinigų neturėjo, pinigus laikė prie notaro biuro stovėjusiame automobilyje;
- pirmoje byloje liudytojai nurodė, kad į atskirą notaro biure esantį kambariuką V. I. ir A. G. įėjo paraginti notaro, tuo tarpu Antroje byloje, kad paraginti J. G.;
- pirmoje byloje pagal liudytojus į kambariuką notaro biure J. G. nėjo, ten įėjo tik V. I. ir A. G., kur A. G. padavė pinigus V. I., bet Antroje byloje liudytojai jau nurodė, kad visi trys buvo įėję į kambariuką;
- pirmoje byloje liudytojai nurodė, kad į atskirą kambariuką notaro biure įėjo iš notaro biuro patalpų, per lauką eiti nereikėjo, o Antroje byloje jau teigė įėję per lauką, tam reikėjo apeiti pastatą;
- pagal parodymus Pirmoje byloje, V. I. pinigus J. G. perdavė notaro biuro patalpose išėjusi iš kambariuko, pagal parodymus Antroje byloje, pinigai buvo perduoti tame pačiame kambariuke notaro biure.
6.3. Apibendrindamas išdėstytus parodymų skirtumus J. G. konstatuoja, kad liudytojų parodymai abiejose baudžiamosiose bylose skiriasi iš esmės, akivaizdu, kad vieni iš parodymų yra melagingi, tačiau paminėti parodymų skirtumai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime nebuvo aptarti.
6.4. Taip pat skunde nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuria buvo atmestas J. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo. Nuteistojo teigimu, nutartis taip pat pagrįsta formaliais argumentais, pateisinančiais skundo atmetimą, teisėsaugos institucijų neveikimą ir asmens nuteisimą remiantis melagingais liudytojų parodymais. Apygardos teismas nesprendė nagrinėjamo klausimo esmės – ar A. G. ir V. I. duoti parodymai buvo melagingi, t. y. neatitiko tiesos, ir ar tokie parodymai galėjo turėti įtakos procesinio sprendimo, kuris pagrįstas šiais parodymais, teisingumui. Pažymima, kad teismams toleruojant melagingus A. G. ir V. I. parodymus ne mažiau negatyvūs padariniai buvo padaryti ir visai Lietuvos valstybei.
6.5. Nuteistojo nuomone, subjektyvias A. G. ir V. I. intencijas sąmoningai ir tikslingai melagingai apkalbėti J. G. rodo tai, kad priešingu atveju nebūtų dirbtinai sukurti įrodymai, patvirtinantys nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą J. G. veikoje, taip pat nebūtų dirbtinai prailgintas J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpis, taip formaliai išvengiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo.
6.6. J. G. baudžiamojoje byloje duotų liudytojų parodymų melagingumą patvirtina ir tai, kad liudytojų atžvilgiu išnagrinėtoje byloje susipažinę su vaizdo įrašu iš notaro V. L. biuro, kuriame nėra užfiksuota jokio pinigų perdavimo, A. G. ir V. I. sugalvojo naują paaiškinimą, jog pinigai buvo perduoti per 9 min. ir 5 sek., kurias jie visi trys nebuvo notaro biure.
6.7. Skunde teigiama, kad nors Kauno apygardos teismai formaliai nepripažino A. G. ir V. I. kaltais davus melagingus parodymus, bet tai padarė ne dėl to, jog jų parodymai buvo teisingi, o dėl to, kad A. G. ir V. I. esą neveikė tyčia, todėl prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduotas ne BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nereikalaujančiu, kad tam tikras faktas butų konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be to, akivaizdu, kad A. G. ir V. I. parodymų, duotų jų atžvilgiu vėliau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir kurie iš esmės skiriasi nuo J. G. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje duotų parodymų, J. G. atžvilgiu baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas negalėjo žinoti.
6.8. Skunde nesutinkama su tuo, kad J. G. buvo nuteistas remiantis ne tik A. G. ir V. I. parodymais. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendyje pateiktos argumentacijos, teismo išvados padarytos remiantis tik liudytojos V. I. parodymais, liudytojų R. G. K., A. L., V. Č., A. P. ir R. K. parodymai minimi tik nuosprendžio aprašomojoje, bet ne motyvuojamojoje dalyje. Kauno apskrities VMI 2011 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (04)-K3-142 taip pat konstatuotos J. G. palankios aplinkybės, o būtent tai, kad nustatytų aplinkybių nepakanka norint pripažinti pareiškėjo individualios veiklos pajamas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atkuriant fiziniams asmenims pagal jų suteiktus įgaliojimus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir vėliau juos parduodant.
7. Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.
8. Susipažinus su J. G. atžvilgiu išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo J. G. pareiškimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje medžiaga ir išnagrinėjus nuteistojo J. G. skundą, daroma išvada, kad skundžiami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, ko pasėkoje pagrįstai konstatuota, jog J. G. pareiškime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
8.1. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
8.2. Kaip matyti iš nuteistojo J. G. pareiškimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, taip pat paduoto skundo dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, prašymas atnaujinti jo atžvilgiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą yra grindžiamas tuo, jog vėliau liudytojų V. I. ir A. G., kurių parodymais rėmėsi teismai, nagrinėję J. G. baudžiamąją bylą, atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje minėti liudytojai davė iš esmės skirtingus parodymus nuo tų, kuriuos davė J. G. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, ir kuriuos J. G. kategoriškai laiko melagingais.
8.3. Pats nuteistasis J. G. neneigia fakto, jog liudytojai V. I. ir A. G. buvo išteisinti pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nėra duomenų ir apie kitas BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.
8.4. Susipažinus su V. I. ir A. G. parodymais, duotais J. G. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje bei minėtų liudytojų atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, sutiktina su nuteistuoju J. G., kad V. I. ir A. G. parodymai šiose baudžiamosiose bylose dėl tam tikrų aplinkybių nesutampa, tačiau, kaip teisingai buvo pažymėta skundžiamuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje, nėra pagrindo liudytojų V. I. ir A. G. parodymų netikslumų vertinti kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistasis J. G. nepagrįstai teigia, kad atsisakant pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nebuvo tinkamai įvertinti nurodyti liudytojų parodymų skirtumai. Priešingai, darant šią išvadą buvo įvertinta ne tik liudytojų V. I. ir A. G. kiekvieno parodymai atskirai ir kartu, bet ir kitų įrodymų visumos kontekste, tuo tarpu būtent nuteistojo J. G. skunde nepagrįstai akcentuojamos atskiros liudytojų skirtingai nurodytos aplinkybės, nevertinant liudytojų parodymų visumos. V. I. ir A. G. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra, apklausiami liudytojai buvo nuoseklūs dėl esminių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatavimui J. G. veikoje, t . y. pinigų perdavimo J. G. sandorio tvirtinimo pas notarą metu. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad tokios aplinkybės kaip konkreti patalpa (atskirame kambariuke ar išėjus iš atskiro kambariuko) notaro biure, kurioje buvo perduoti pinigai, kaip patenkama į šią patalpą, kas iš sandorio tvirtinimo metu dalyvavusių asmenų ragino užeiti į atskirą kambariuką notaro biure neturi esminės reikšmės nustatant J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir liudytojų parodymų neatitikimai dėl šių aplinkybių nepaneigia J. G. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad dėl pakankamai ilgo praėjusio laiko nuo įvykių šias aplinkybes liudytojai galėjo prisiminti netiksliai, todėl peržiūrėję notaro pateiktą vaizdo įrašą savo parodymus patikslino.
8.5. Kaip jau buvo minėta, V. I. ir A. G. savo parodymus patikslino peržiūrėjus notaro biuro patalpų vaizdo įrašą, kuriame nesimato pinigų perdavimo momento. Tačiau šis vaizdo įrašas, tuo pačiu ir dalies V. I. ir A. G. parodymų neatitikimas jam, buvo žinomas dar baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismui bei buvo įvertintas šio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendyje, taip pat šios aplinkybės buvo žinomos ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui, kas, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nesukliudė priimti apkaltinamojo nuosprendžio J. G. atžvilgiu. Taip pat bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinoma apie nuteistojo J. G. ir liudytojų tarpusavio civilinius ginčus, kurie, anot nuteistojo, rodo liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi.
8.6. Pažymėtina, kad nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Todėl nustačius, kad nuteistojo J. G. nurodyti liudytojų V. I. ir A. G. parodymų netikslumai nepripažintini BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad J. G. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo vertinti, ar kitų J. G. baudžiamojoje byloje surinktų ir nuteistojo skunde minimų įrodymų pakanka konstatuoti J. G. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra išimtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kas ir buvo padaryta baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o teisės taikymo klausimais byla patikrinta dar ir kasacinės instancijos teisme.
9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo J. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.