Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui D. G. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad V. V. šeima Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. V. V. su vaikais gyvena Socialinio busto fondui priklausančiame dviejų kambarių bute. V. V. supranta abiejų tėvų svarbą vaikų gyvenime, todėl tėvo bendravimui su vaikais kliūčių nedaro. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienas iš pagrindų nustatyti tėvystę, esant ginčui, yra moksliniai įrodymai. Skyrius mano, kad šioje byloje tikslinga būtų paskirti DNR ekspertizę. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo augina ir rūpinasi vaikais, kai tuo metu atsakovas vengia vykdyti konstitucinę tėvo pareigą rūpintis vaikais, t. y. nesprendžia tėvystės nustatymo klausimo, neteikia išlaikymo, nesidomi vaikų poreikiais. Esamais duomenimis vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka vaikų interesus. 2022 m. vasario 2 d. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamečiu G. V. jis išreiškė norą gyventi su mama. G. teigimu, jis pyksta ant tėvo D. G. dėl pastarojo polinkio alkoholiui, nepagarbaus elgesio su mama ir juo. G. norėtų, kad nustačius tėvystę jam būtų palikta esama pavardė – V. G. teigimu, tiek draugai kieme, tiek mokykloje pažįstąjį pagal tokią pavardę, todėl pavardės pakeitimas galėtų sukelti neigiamų išgyvenimu. Pasak G., jam svarbu ir tai, kad jis turėtų vienodą pavardę su mama, dėdėmis, kitais artimaisiais giminaičiais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Zoja Kastėnienė nurodė, kad ieškovė faktiškai patikslino savo reikalavimus ir sutiko su atsakovo siūlymu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atsakovo reabilitacijos laikotarpiu. Atsakovas neginčija savo tėvystės, turėjo šiek tiek abejonių dėl jaunesniojo, didžiuojasi būdamas tėčiu. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir vaikų pavardės nėra. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais ir džiaugiasi, kad ieškovė suprato atsakovo padėtį ir sutiko sumažinti reikalavimus, kol atsakovas bus reabilitacijos klinikoje. Atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo jų nepriteisti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas Audrius Klišauskas palaikė pateiktą išvadą byloje. Nurodė, kad prašoma suma yra minimalaus dydžio, atsakovo ribotos galimybės mokėti išlaikymą vaikams nors tai yra jo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinus posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir atsakovo realias galimybes teikti išlaikymą bei ieškovės sutikimą, mano, kad išlaikymo dydžio sumažinimas tam tikram laikui neprieštarauja vaikų interesams. Ieškovė išlaikydavo vaikus dar su mažesnėmis pajamomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tačiau šio straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas taip pat kiti įrodymai.

Ieškovei V. V. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. V., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti. Pagal šalių paaiškinimus, atsakovas su ieškove turėjo santykių 2010 metais, (duomenys neskelbtini) gimę sūnus G. Vėliau ieškovė ir atsakovas kurį laiką nepalaikė santykių, o 2020 m. pabaigoje kurį laiką kartu gyveno ir palaikė santykius, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. G. yra vaikų G. V. ir M. V. biologinis tėvas su 99,999999% tikimybe. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas ir nustatytas faktines aplinkybes, nustatytina, kad atsakovas D. G. yra vaikų G. V. ir M. V. tėvas, o G. V. ir M. V. yra atsakovo D. G. vaikai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą bei G. V. nuomonę, vaikų pavardės paliekamos nepakeistos, t. y. „V.“.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Šiuo metu nepilnamečiai vaikai G. V. ir M. V. gyvena su savo mama V. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje patvirtino, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaikų interesus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei institucijos išvada, nustatytina nepilnamečių vaikų G. V. ir M. V. nuolatinė gyvenamoji vieta su vaiko mama V. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. CK 3.170 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarp vaikų tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais, atsakovas šiuo metu yra reabilitacijos klinikoje ir turi ribotas galimybes bendrauti su vaikais, bendravimo tvarka su vaikais nenustatytina.

Teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ar pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti ar pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus G. V. ir M. V. iki jų pilnametystės tenka tiek vaikų motinai, tiek ir vaikų tėvui D. G. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Pažymėtina, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų G. V. ir M. V. išlaikymui kas mėnesį kiekvienam po 200 Eur. Atsakovas su prašomo išlaikymo dydžiu sutiko, tik prašė sumažinti išlaikymo dydį jo reabilitacijos laikotarpiu, nes negali dirbti ir neturi pakankamai pajamų. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad atsakovo reabilitacijos laikotarpiu išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių teismo posėdyje išdėstytas pozicijas, į byloje gautus duomenis apie vaikų poreikius ir bylos šalių turtinę padėtį, taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, sprendžia, kad iš atsakovo D. G. vaikų G. V. ir M. V. išlaikymui atsakovo reabilitacijos laikotarpiu, t. y. iki 2023 m. vasario 28 d., priteistinas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės priteistinas po 200 Eur išlaikymas, indeksuojant jį Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas pervestinas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio G. V. išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur, o nepilnamečio M. V. išlaikymo įsiskolinimą 1100 Eur (5,5 mėn. x 200 Eur). Atsakovas prašė sumažinti išlaikymo įsiskolinimą jo reabilitacijos laikotarpiu priteisiant po 100 Eur sumą. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo padėtį, sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimo suma būtų sumažinta atsakovo reabilitacijos laikotarpiu iki 100 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo D. G. reabilitacijos laikotarpį, iš atsakovo D. G. priteistinas nepilnamečio vaiko G. V. išlaikymo įsiskolinimas 6700 Eur (31 mėnuo po 200 Eur, 5 mėnesiai po 100 Eur) ir M. V. išlaikymo įsiskolinimas 550 Eur (5,5 mėnesiai po 100 Eur).

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaiko poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teik ieškovė, tiek atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, žyminis mokestis valstybei iš atsakovo taip pat nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. V. yra D. G. sūnus.

Nustatyti, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. V. yra D. G. sūnus.

Palikti nepakeistas nepilnamečių vaikų G. V. ir M. V. pavardes „V.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir M. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. G. jo nepilnamečiams vaikams G. V. ir M. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), mokamomis nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2023 m. vasario 28 d., ir po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. G. nepilnamečio vaiko G. V. naudai 6700,00 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą, M. V. naudai 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę V. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato ar ją pakeičia teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.