Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-472-873/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
1-472-873/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
R. Č., V. Š.
Advokatai
Tatjana Benetė, Kazimira Kanišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-472-873/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00115-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,kaltinamojo R. Č. gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,kaltinamojo V. Š. gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei,kaltinamajam R. Č.,kaltinamajam V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47 ¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1999 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 42 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme pagal 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 47 ¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 3) 2001 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams konfiskuojant turtą, vadovaujantis BK 43 str., bausmė subendrinta su bausme pagal 1999 m. birželio 15 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams su turto konfiskavimu; 2003 m. birželio 11 d. nutartimi veika pagal 2001 m. kovo 12 d. nuosprendį perkvalifikuota pagal 178 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 4) 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ( 3 epizodai) - laisvės atėmimu 4 metams konfiskuojant turto už 140 Lt; ; 5) 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme pagal 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu už 140 Lt; 6) 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme pagal 2005 m. kovo 10 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui; 7) 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - bauda 10 MGL (1300 Lt); 8) 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 9) 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams; 2012 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2012 m. kovo 23 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; 10) 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendį, 2012 m. liepos 19 d. nutartį, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje 2 dalyje, padarymu,

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. bauda 2250 Lt su ¼ turto konfiskavimu; 2) 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams su ¼ turto konfiskavimu; 3) 1999 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 2 d., 241 str. 1 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu; bausmė subendrinta su bausme pagal 1999 m. sausio 12 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams su ¼ turto konfiskavimu; 4) 2003 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. areštu 48 paroms; 50 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; 5) 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metas, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 6) 2004 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 7) 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - areštu 90 parų; 8) 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 9) 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 10) 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., bausmes subendrinus su bausme, paskirta 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu - laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 11) 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. sausio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, prasukus vairuotojo durų spynelę, įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą J. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Savanorių pr. 178 D, Vilniuje, nuėmė plastmasinę užvedimo spynelės ir kontaktinės grupės laidų apdailą, išlaužė ir išėmė užvedimo spynelę, ištraukė kontaktinės grupės užvedimo laidus, nupjovė laidų izoliaciją, juos sujungė, užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė J. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) 600 litų vertės.

V. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Lubinų g. 11, Vilniuje, iš pažįstamo R. Č. įsigijo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės, registruotą J. J. vardu, kurį R. Č. perdavė jam tokiu būdu abipusiu susitarimu sugrąžindamas pinigine išraiška tiksliai nenustatyto dydžio skolą (iki 200 Lt) už pagalbą parduodant metalą, žinodamas, kad automobilis R. Č. nuosavybės teise nepriklauso, o yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra R. Č. pavogtas V. Š. tiksliai nežinomomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad V. Š. jį apkalba, jog iš jo nupirko tą automobilį už kažkokią skolą. Iš tikrųjų, V. Š. jį patį apvogė, iš garažo pavogė numerius, nuo R. Č. automobilio nusuko ir prie vogto automobilio prisuko numerius. „Volkswagen Golf“ R. Č. yra matytas, jis klausė V. Š., iš kur gavo, šis sakė, kad iš brolio. Brolis, neva, į užsienį išvažiavęs, raktelio nerado. Laidai kabojo, jais užvedė automobilį. R. Č. galvojo, kad automobilis vogtas, bet V. Š. pasakė nebijoti, turi dokumentus. R. Č. tą automobilį matė, jam paskambino V. Š., paklausė, ar gali užsukti į svečius. R. Č. gyvena name su S. Š. ir jos tėvais. V. Š. atvažiavo, atsivežė išgerti alaus. S. Š. turėjo jį matyti, langai išeina tiesiai į gatvę. Tai buvo 2012 m. sausio mėn., į vakarą. V. Š. automobilį „Volkswagen Golf“ pastatė netoli namo, paklausus, iš kur, jis pasakė, kad tai jo brolio. Dureles V. Š. tik uždarė, jokio rakto pas jį R. Č. nematė, pultelio tikrai nebuvo. Kai baigėsi alus, nusprendė važiuoti iki Naujosios Vilnios, ten yra naktinė parduotuvė. Jie nuvažiavo, R. Č. buvo prie vairo, nes V. Š. buvo labai girtas. R. Č. žinojo, kaip užvesti su laidais. Ant automobilio numeriai buvo. Automobilį užvedė dviese su V. Š.. Nuvažiavę iki Naujosios Vilnios, nusipirko alaus. V. Š. pasiūlė važiuoti pas T. iš Naujosios Vilnios. Jie bendravo su T., susiginčijo. Atgal grįžo tuo pačiu automobiliu. Atsarginis ratas jau buvo uždėtas. Grįžus namo R. Č. išgėrė, nuėjo miegoti. V. Š. paryčiais apsivogė, pavogė daiktus, R. Č. pasigedo raktų, atsuktuvų. V. Š. išėjo į lauką per garažą, pavogė raktus, domkratą, numerius, pakrovėją. Atsikėlęs R. Č. V. Š. jau nerado, nei automobilio, nei V. Š., nei daiktų. R. Č. pastebėjo, kad nėra daiktų tik vakare. Numerių iš viso nebuvo pastebėjęs, tik po to sužinojo, kad jie buvo uždėti ant vogto automobilio. R. Č. automobilis buvo dingęs, jis buvo parsivežęs dokumentus ir numerius, automobilį pardavė detalėmis čigonams ar tai gruzinams. Automobilio R. Č. neišregistravo, nes ir taip buvo problemų. R. Č. dirbo Norvegijoje, buvo automobilis truputį sugedęs, jis paprašė S. Š. su tėvu nutempti į taisyklą. Ten dirbo R. Č. pažįstamas, jis mirė, automobilis dingo. Po to per serviso darbininkus tas automobilis atsirado. Tą „Ford“ R. Č. pardavė. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus R. Č. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu, 2012 m. balandžio 6 d., parodė (t. 1, b. l. 84-85), kad maždaug 2012 m. sausio mėn., tikslios datos neatsimena, pas jį į svečius atvažiavo draugas V. Š. su VW markės automobiliu, paprašė pagalbos, nes sprogo automobilio padanga, - R. Č. parodė, kad jis tikrai nepadėjo V. Š. uždėti to rato, nes kitaip būtų tikrai prisiminęs. Pagarsinus parodymus, kai R. Č. parodė, jog kartu su V. nuvažiavo į Naująją Vilnią, kur gyvena T., ją atsivežė pas R. Č. į namus, kartu sėdėjo ir gėrė, vėliau R. Č. nuėjo miegoti; kitą dieną prabudęs namuose V. ir T. nerado, - R. Č. parodė, kad T. į jo namus nevežė, nes ten buvo jo žmona, nežino, kodėl taip aiškino, kad atsikėlęs neberado V. ir T. Pagarsinus parodymus, kai R. Č. parodė, kad 2011 metais, kai jis buvo išvykęs į Norvegiją, jo draugė S. Š. nuvarė automobilį „Ford Escort“ taisyti į servisą; kai R. Č. grįžo iš Norvegijos, nuvažiavo atiimti automobilio, meistrai negrąžino, sakė, kad nieko apie automobilį nežino; kur yra R. Č. automobilis, jis nežino, jo dokumentus, rodos, turi namuose; valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuo automobilio buvo nuimti, laikomi namuose, garaže, kad jie dingo, R. Č. sužinojo tik dabar, galvojo, kad jie yra garaže; kaip jie atsirado ant įtarime nurodyto automobilio, nežino, mano, kad juos galėjo paimti jo draugas V., kadangi garažas yra nerakinamas, - R. Č. paaiškino, kad jo automobilis atsirado 2011 m. gale, tą automobilį R. Č. iš karto pardavė, gal dvi dienas pavažinėjo. Papildomai, išklausęs liudytojos E. P., tyrėjos, R. Č. parodė, kad jam buvo užduodami labai gudrūs klausimai, klausinėjo apie jo dingusį automobilį, jis nenorėjo nieko pasakoti dėl dingusio automobilio. R. Č. nepasirašinėjo protokolo, atsisakė tai daryti, sakė, kad lieka prie savo parodymų, visuose lapuose tai parašyta. Tyrėja rašo, kad automobilis stovėjo kieme, V. Š. numerius nuėmė, numeriai iš tikrųjų buvo garaže. Buvo viskas daroma specialiai, kad būtų neaiškumų. Protokolo R. Č. neskaitė, aplinkybės jame užfiksuotos netiksliai. Papildomai R. Č. parodė, kad jis yra keitęs numerius, tai trunka neilgai, dažniausiai ant senų automobilių būna varžtai. Trunka 10-15 min., reikia 10 numerio veržliarakčio. Numerius R. Č. laikė ant lentynos garaže. Dingo pakrovėjas, raktas, numeris. Numeriai R. Č. buvo reikalingi, kai čigonams jis pardavė automobilį, gavosi konfliktas, nes jie nenorėjo mokėti, todėl nedavė jiems numerių, kol nesumokės. Nesumokėjo, išardė dalimis, išvežė į užsienį. Automobilis atsirado po 3-4 mėnesių nuo pareiškimo padavimo. Paskambino serviso darbuotojo, kuris mirė, šeimos nariai, R. Č. nuvažiavo, pasiėmė automobilį, nuvarė jį tiesiai čigonams, namo nevarė. Kai pas čigonus atvarė automobilį, nusiėmė numerius ir pasiėmė dokumentą. Pas čigonus automobilį varė, nes buvo pareiškimas dėl automobilio parašytas, nenorėjo turėti problemų su policija. Numerį R. Č. nuėmė su savo įrankiais, pas jį automobilyje visada yra įrankiai, pas čigonus ar gruzinus servise. Namo R. Č. grįžo su tais numeriais autobusu. Iš pradžių R. Č. numerių nepasigedo. Lukiškėse jį pradėjo apklausinėti, jis išsigando. Papildomai R. Č. parodė, kad V. Š. yra pasakęs, jog už metalą buvo gauta 130 Lt, kaip gali duoti už 200 Lt automobilį. Nežinia, kaip R. Č. galėtų vogti automobilį, rizikuoti, važiuoti per visą mestą, po to namuose laikyti, tai yra absurdas. R. Č. buvo susipainiojęs parodymuose, nes nenorėjo pasakyti numerių atsiradimo priežasties, nenorėjo, kad šeima sužinotų, kad atsirado dingęs automobilis, nes kai jis atsirado, jį pardavė savo tikslams. Jeigu su V. Š. būtų konfliktavę, V. Š. nebūtų pas jį važiavęs. R. Č. buvo paleistas iš suėmimo, jam paskirtas namų areštas. Automobilis, dėl kurio R. Č. gavo 2 metus laisvės atėmimo, buvo „Opel Astra“.

Kaltinamasis V. Š. kaltę iš esmės pripažino. Duodamas parodymus kaltinamasis parodė, kad nurodytą dieną jis užėjo pas R. Č., jis pasakė, kad nusipirko automobilį, „Volkswgen Golf“. Tai buvo vakare, 17-18 val., R. Č. pasitiko V. Š., išėję į kiemą matė stovintį „Volkswagen Golf“, priekinis ratas atsarginis uždėtas. R. Č. pasakė, kad turi metalo laužo, paklausė, ar V. Š. nenori padėti priduoti, sakė, kad gerai sumokės. Automobilis neužsivedė, pakrovė akumuliatorių. Atsisėdęs keleivio vietoje V. Š. matė, kad spynelė sulaužyta, pasakė, kad sulaužė spyną. Nuvažiavo į Naująją Vilnią, ten paėmė alaus, atvažiavo pas R. Č., išgėrė. Paskui V. Š. sužinojo apie vogtą automobilį, sakė buvo Trakuose, pavogė. Tą automobilį V. Š. paėmė į namus, į Šalčininkų rajoną, važiuodamas prie Grigaičių pradūrė du ratus, paliko automobilį. R. Č. paskambino, sakė, kad V. Š. nuimtų valstybinius numerius, bet jis buvo jau autobuse. Viskas vyko 2012 m. sausio pabaigoje. V. Š. atvažiavo pas R. Č. autobusu, su juo susipažino Lukiškių tardymo izoliatoriuje. R. Č. pasitiko, pakeliui pasakė, kad pirko automobilį. Užėję pas R. Č. išgėrė alaus, pradžioje apie automobilį net nešnekėjo. Išėjus į lauką parūkyti, V. Š. pamatė, kad stovi „Volkswagen Golf“. Nuvažiavo į metalo supirktuvę, važiavo dviese, R. Č. vairavo. Automobilis buvo užvedamas laidais. R. Č. pasakė, kad sulaužė ratą. Jis pasakė, kad pirko automobilį, paskui V. Š. sužinojo, kad automobilis vogtas. Kada pridavė metalą, atvažiavo, tada R. Č. pasakė, kad vogtas. Jie sugrįžo į R. Č. namus, V. Š. dar pabuvo, išgėrė alaus. R. Č. pasakė, kad automobilį V. Š. gali pasiimti. V. Š. pasakė, kad jam automobilis reikalingas tik namo parvažiuoti. R. Č. davė automobilį, nes jis pridavė metalą. V. Š. pasakė, kad ir jam reikia pinigų, R. Č. pasakė imti „Golfą“, važiuoti, priduos metalui. V. Š. paėmė, nuvažiavo. Paskui R. Č. paskambino, pasakė, kad V. Š. nuimtų numerius, tuo metu V. Š. jau važiavo autobusu. Kokie buvo numeriai ant automobilio, tokie ir liko, prie V. Š. jų niekas nekeitė. V. Š. pradūrė du ratus keleivio pusėje. Stovėjo autokranas, automobilio valytuvai neveikė, todėl V. Š. nepamatė. R. Č. jam skambino, kai V. Š. jau buvo autobuse. Kai V. Š. atvyko pas R. Č., prie jo namo buvo tik vienas automobilis. Pas R. Č. V. Š. atvažiavo vakare, pas jį pernakvojo, ryte nuvažiavę pridavė metalą, dar išgėrė alaus, namo V. Š. išvažiavo 16-17 val. Automobilį R. Č. V. Š. ne pardavė, o atidavė, nes jam padėjo priduoti metalą, jis pasakė, kad jei nuvažiuos su juo, turės pinigų, pinigus turėjo pasidalinti per pusę, turėjo duoti 180-200 Lt. R. Č. sakė ir tai, kad įsigijo automobilį už skolas. R. Č. sakė, kad ant vogto automobilio uždėjo savo valstybinius numerius, nes buvo pasibaigusi vogto automobilio techninė apžiūra, paskui R. Č. pasakė, kad V. Š. nuimtų numerius. V. Š. jokių to automobilio dokumentų neėmė, tiesiog sėdo prie vairo. Papildomai V. Š. parodė, kad jis nėra buvęs R. Č. garaže, kur jis yra, nežino. 2012 m. V. Š. atvažiavo pas R. Č., išgėrė alaus, padėjo jam nuvežti metalą, kai važiavo namo, R. Č. davė automobilį, po to skambino, kad nuimti numerius, o V. Š. tuo metu jau važiavo namo. R. Č. „numetė ragelį“, pasakė, kad pagaus V. Š.. Automobilio R. Č. grąžinti V. Š. neturėjo. Kiek kainuoja toks automobilis, jis nežino, gal 400 Lt, R. Č. davė automobilį, kad V. Š. padėjo parduoti metalą. Už metalą jie gavo virš 100 Lt. Kad automobilis vogtas, V. Š. suprato, kai jam paskambino ir pasakė, kad reikia numerį nuimti. Atsakydamas į klausimus, V. Š. parodė, kad R. Č. jam pasakė, jog automobilis vogtas, tuo metu, kai jie pridavinėjo metalą. Kad V. Š. pradeda disponuoti vogtu daiktu, jam buvo žinoma. Iš karto V. Š. pagalvojo, kad automobilį galima būtų priduoti į metalo supirktuvę, bet vogto automobilio niekas nepaimtų. Automobilis V. Š. buvo duotas už skolą. Pats automobilio numerių V. Š. nėra keitęs. Papildomai V. Š. paaiškino, kad jis tik pavažiavo tuo automobiliu, jo neįgijo. Automobilis V. Š. buvo atiduotas už skolą, kad padėjo priduoti metalą, todėl R. Č. jam buvo skolingas. Ten buvo daugiau nei 200 Lt. R. Č. pasakė, kad turi duoti V. Š. 100 Lt, vietoje jų atidavė automobilį. 2011 m. gruodžio mėn. R. Č. gyveno porą savaičių pas V. Š., po to jam išdaužė langus dėl jo kaltės. R. Č. buvo paleistas iš suėmimo, gyveno pas V. Š..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. parodymai patvirtinti jo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis (t.1, b. l. 25-29), kai jis parodė namą, esantį adresu Lubinų g. 11, Vilniuje, paaiškino, kad būtent čia R. Č. jam parodė vogtą „VW Golf“ automobilį, kurį vėliau jam pardavė; metalo laužo supirktuvę, esančią adresu Pramonės g. 97, Vilniuje, paaiškino, kad būtent į šią supirktuvę kartu su R. Č. vogtu „VW Golf“ automobiliu vežė priduoti metalą; posūkį, kelio ženklą su užrašu Pavilnės g., paaiškino, kad būtent už šio posūkio paliko vogtą „VW Golf“ automobilį, vietą kelkraštyje, Džiaugsmo g., Vilniuje, už posūkio į Pavilnės g., paaiškino, kad būtent šioje vietoje paliko vogtą „VW Golf“ automobilį ( t.1, b. l. 25-29).

Kaltinamųjų R. Č. ir V. Š. 2013 m. rugsėjo 30 d. akistatos protokolo duomenimis, jis liko prie savo parodymų ( t.1, b. l. 30-31).

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios J. J. draugas. J. J. paprašė paruošti automobilį techninei apžiūrai, kadangi jo draugas dirba servise, esančiame Savanorių prospekte. Automobilį „Volkswagen Golf“ ten paliko, atėjo pasiimti, bet jo nebebuvo, parašė pareiškimą. Automobilis „Volkswagen Golf“ buvo važiuojantis, su valstybiniais numeriais, tik nebuvo techninės apžiūros. Automobiliu nuvažiavo prie serviso „Rolinda“, jis buvo paliktas lauke, aikštelėje. Ten automobilis buvo apie mėnesį. A. Š. pats remontavo automobilį, reikėjo padažyti, kur buvo parūdiję, dar variklį truputį patvarkė, sureguliavo kurą, nedegė lemputės. Nuėjęs paimti automobilio, A. Š. jo nerado. Paskambinę policijai sužinojo, kad automobilis stovi aikštelėje Minsko pl. Buvo ten nuvažiavę, automobilis „išdraskytas“, sėdynės išguldytos, spynelės išlaužytos, bagažinės spynelės išlaužytos. Buvo trys spynelės, visos skirtingais raktais rakinamos. Automobilyje rastos ne jiems priklausančios pirštinės, dar kažkokios smulkmenos. Automobilyje jokių dokumentų nebuvo palikta. Automobilis, kai buvo nuvarytas, buvo su valstybiniais numeriais.

Liudytojas D. D. paaiškino, kad automobilis stovėjo prie jo darbo, (duomenys neskelbtini). Jį atvarė D. D. pažįstamas A. Š., jis lauke laikė automobilį, ruošė techninei apžiūrai, Automobilį jis remontavo mėnesį, gal daugiau. Vieną dieną A. Š. atėjo ir pamatė, kad jo automobilio vietoje stovi kitas, jis pagalvojo, kad tai jie pajuokavo, perstūmė, užėjo pas juos. Kaip automobilis dingo, D. D. nematė, automobilio raktelių pas jį nebuvo.

Liudytoja E. P., tyrėja, paaiškino, kad ji apklausė R. Č., jis pats davė parodymus. Šį asmenį buvo sunku apklausinėti, jis „mėtėsi“, dabar jis sako, kad atsisakė pasirašyti protokolą, o susipažino ir pasirašė iš tikrųjų. Advokatas apklausos metu buvo, apklausa buvo pataisos namuose, ten viskas fiksuojama.

Liudytoja S. Š. parodė, kad ji su R. Č. gyvena faktinėje santuokoje. R. Č., kai išėjo iš įkalinimo įstaigos, supažindino su V. Š.. Būdavo, kad jis su drauge atvažiuodavo pas juos. Draugės vardas S., dar jis būdavo su T., V. Š. buvo atvažiavęs su automobiliu „Volkswagen Golf“. R. Č. su V. atėjo namo, išgėrė ir išvažiavo, sakė, kad važiuoja iki parduotuvės ir atgal. Kaip S. Š. suprato, jie grįžo tuo automobiliu. V. Š. pernakvojo, ryte jie pasigedo daiktų. Dingo R. Č. numeriai, instrumentai, kambaryje dingo cigaretės, kitokios smulkmenos. Į policiją nesikreipė. Kai R. Č. gal po mėnesio paprašė S. Š. nueiti pažiūrėti numerių, ji nerado. Ji klausė tėvų, kur numeriai, tėvai atsakė, kad nežino. Kam tų numerių reikėjo, nežino, R. Č. paprašė juos surasti. Kodėl valstybiniai numeriai buvo laikomi garaže, S. Š. nežino. R. Č. automobilis buvo nuvežtas į taisyklą, mirė serviso šeimininkas, R. Č. pasigedo automobilio. Į taisyklą automobilį vežė S. Š. su tėvu, Č. tuo metu buvo Norvegijoje. Jie nuėmė numerius, nežino, kodėl. Nežino, kas tuos numerius nuėmė, tėvas buvo pagėręs. Jie buvo nuimti, kas ir kodėl valstybinius numerius nuėmė ir padėjo į garažą, S. Š. nežino. R. Č. buvo Norvegijoje, numeriai buvo garaže. Kas pavogė automobilį, nuo kurio buvo numeriai, S. Š. nežino, bet jis neatsirado. R. Č. kreipėsi į policiją. Kad automobilis buvo parduotas, atsiradęs, S. Š. nežinojo. V. Š. ne vieną kartą buvo su mašinomis atvažiavęs. S. Š. buvo pro langą išlindusi, tai buvo „Volkswagen Golf“ tamsios spalvos, kokie buvo valstybiniai numeriai, nežino. Ryte V. Š. iš karto išvažiavo, išeiti galima ne pro duris, pro garažą. Durys atsidaro tik su raktu, o garažas taip atsidaro. V. Š. automobilį pastatė prie vartų.

Liudytojas O. Š. paaiškino, kad su broliu V. Š. jis bendrauja retai. Su broliu bendrauja mažai, nežino, ar jis turėjo automobilį, teisių jis neturi. O. Š. turi automobilį „Volkswagen Passat“, savo automobilio broliui neduodavo. Brolis teisų neturi. Apie automobilį „Volkswagen Golf“ O. Š. nieko nežinoma.

J. J. protokolo-pareiškimo duomenimis, ji 2012 m. sausio 24 d. kreipėsi dėl to, kad nuo 2011 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2012 m. sausio 23 d., 10.50 val., iš Savanorių pr. 178 A, Vilniuje, pagrobtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m. laidos. Minėtą automobilį kelių policijos patrulis rado Džiaugsmo g. Vilniuje, su išardyta užvedimo spynele ir kitais valstybiniais numeriais: (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė 600 Lt ( t.1, b. l. 8).

VĮ „Regitra“ duomenimis, J. J. vardu iki 2012-01-25 buvo registruota transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įsigijimo data- 2008-04-14, 2012-01-25 transporto priemonė išregistruota, baigus jos eksploataciją ( t. 1, b. 10).

VĮ „Regitra“ duomenimis, R. Č. vardu registruotas automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo data – 2006-03-10 ( t.1, b. l. 41).

Apžiūros 2012-01-24 protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta, kurioje stovėjo automobilis „VW Golf“ - nesaugoma teritorija, Savanorių pr. 178 D, Vilniuje, apie 254 m atstumu nuo serviso „Rolinda“ ( t. 1, b. l. 12-13).

Apžiūros 2012-01-24 protokolo duomenimis, apžiūrėjus automobilį „VW Golf“, nustatyta, kad ant šio automobilio yra valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Dešinysis priekinis ratas yra be oro, kairėje pusėje, priekyje, yra uždėtas atsarginis ratas. Bagažinės spynelė yra išimta, jos šerdelė guli bagažinėje. Kairės pusės durelių spynelė yra su išoriniais pažeidimais, nesirakina. Dešinės pusės durelės- be pažeidimų. Užvedimo spynelės apdaila yra nuimta, užvedimo spynelės nėra, ištraukti užvedimo laidai su nupjauta izoliacija. Vairo užraktas neveikia. Kairės pusės durelių dėtuvėje guli pora medžiaginių pirštinių. Ant priekinio kairio kilimėlio guli žiebtuvėlis. Dėtuvėje prie pavarų svirties guli žiebtuvėlis. Galinės sėdynės atlošas yra atlenktas, galinė palangė guli bagažinėje ( t. 1, b. l. 14-23).

Tarnybinio 2012-01-25 pranešimo duomenimis, automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei ( t.1, b. l. 30).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2012-01-12 akto Nr. 40 duomenimis, transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta iš Džiaugsmo g. į aikštelę Minsko pl. ( t.1, b. l. 38).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulio A. V. tarnybinio 2012-01-12 pranešimo duomenimis, apie 11.05 val. iš VPK OVS buvo gautas nurodymas nuvykti į Džiaugsmo g. dėl automobilio, kuris trukdo eismui. Džiaugsmo g. rado „VW Golf“ su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui „Ford“. Automobilis buvo atrakintas, nuleistais dešinės pusės ratais, kairėje pusėje uždėtas atsarginis ratas, užvedimo spynelė išardyta. Automobilis stovėjo kampu į važiuojamąją dalį užtvėręs visą juostą prieš pat važiuojamosios dalies vingį, todėl kiti automobiliai privalėjo jį lenkti išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą, Stovintis automobilis trukdė eismui, todėl jis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę ( t.1, b. l. 39).

J. J. 2012-01-25 paaiškinimo duomenimis, ji 2012 m. sausio 23 d. sužinojo, kad dingo jos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis 2011 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo nuvarytas į automobilių servisą, adresu Savanorių pr. 178 D, nes reikėjo atlikti techninę apžiūrą. A. Š. šį automobilį turėdamas laiko pats patvarkydavo. A. Š. 2012 m. sausio 23 d. nuvykęs į servisą automobilio neberado. Paskambinus buvo sužinota, kad automobilis buvo paliktas ant pėsčiųjų perėjos Džiaugsmo gatvėje su išardyta spynele, dvi padangos nuleistos, automobilis yra saugojimo aikštelėje Minsko pl. ( t. 1, b. l. 42).

J. J. apklausos protokolo, pagarsinto BPK 276 str. 4 d., tvarka duomenimis, pasibaigus automobilio „VW Golf“ techninei apžiūrai, juo nesinaudojo. 2011 m. gruodžio mėn. ji paprašė savo draugo A. Š. suremontuoti automobilį, atlikti techninę apžiūrą. A. Š. pastatė automobilį prie serviso Savanorių pr., turėdamas laiko, nuvažiuodavo ir jį paremontuodavo. A. Š. paskutinį kartą buvo prie automobilio 2012-01-09, baigė remontuoti, automobilis buvo važiuojantis. A. Š. 2012-01-23 išvažiavo paimti automobilio, tačiau apie 10.50 val. paskambino ir pasakė, kad automobilis dingo. Automobilio vertė 600 Lt ( t.1, b. l. 43-44).

Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-01415-11 duomenimis, R. Č. kreipėsi 2011-04-01 pareiškimu į Vilniaus miesto 3 PK dėl to, kad 2011-02-30 jis susitarė su auto serviso direktoriumi, kad jis sutaisys mašiną, davė detalėms kitą mašiną „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-04-01 atvykęs atsiimti automobilį sužinojo, kad įmonės direktorius yra miręs, o mašina nesutaisyta, nors buvo sumokėti pinigai, 300 Lt, o kito automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, o šitos įmonės darbuotojai nieko nežino. Mašinas paliko serviso viršininkui J., kuris dabar yra miręs, servisas yra Zarasų 5 ( t. 3, b. l.37).

Pranešimo bendrosios pagalbos informacijos centre duomenimis, R. Č. 2011-04-01, 13.53 val., kreipėsi dėl to, kad prieš 1 mėnesį auto servise buvusiame konservų fabrike paliko 2 automobilius, „Ford“ (duomenys neskelbtini) ir „Ford“ (duomenys neskelbtini), buvo užmokėti pinigai už darbą, atėjus atsiimti automobilio, serviso darbuotojai kur dingo automobilis ir kodėl neatlikti darbai paaiškinti negali. Pranešėjas policijos laukia vietoje ( t. 3, b. l. 36).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS tyrėjo J. V. tarnybinio 2011-04-01 pranešimo duomenimis, dirbant pagal medžiagą buvo nustatyta, kad R. Č. prieš pusantro mėnesio susitarė su įmonės „GTJ“ direktoriumi J. B., kad šis sutvarkys R. Č. „Ford Escort“ automobilio variklį. R. Č. automobilį nuvarė į „GTJ“ auto servisą adresu Vilniuje, Zarasų g. 5, ten paliko ir išvažiavo į Norvegiją. Po 15 d. direktorius paskambino R. Č. ir pasakė, kad tvarkyti variklio netikslinga, reikia pirkti naują, tada R. Č. pasakė, kad jo žmona atvarys į servisą kitą „Ford Escort“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio perkels variklį į kitą. Pasak R. Č., žmona automobilį pristatė į servisą. Grįžęs iš Norvegijos R. Č. sužinojo, kad J. B. yra miręs, tada nuvyko į servisą, ten stovėjo jo pirmas atvarytas „Ford Escort“ automobilis, o kito „Ford Escort“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekur nerado. Kiek žinoma, įmonė „GTJ“ arti bankroto ( t. 3, b. l. 38).

R. Č. 2011-05-03 apklausos liudytoju protokolo medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-01415-11 duomenimis, balandžio mėnesio pradžioje jis grįžo iš Norvegijos, kitą dieną po atvykimo nuvyko į auto servisą, kur jam padavė tik raudono „Ford Escort“ raktelius ir šį automobilį jis pasiėmė. Nuo balto „Ford Escort“ raktų nebuvo. Dėl automobilio tvarkymo R. Č. tarėsi su serviso viršininku vardu J. Jie susitarė tik žodžiais, kad jis pabandys sutvarkyti raudono automobilio variklį. Paliekant mašiną, davė jam 300 Lt, jokio orderio neėmė, jokių dokumentų apie priėmimą netvarkė. Po to R. Č. išvyko į užsienį. Būnant Norvegijoje, jam skambino ir pasakė, kad variklio nesutaisė ir reikia keisti variklį. Po pokalbio R. Č. paskambino savo sugyventinei ir paprašė nuvaryti „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jo sugyventinė taip ir padarė. J. jam skambino už 3-4 dienų, kai R. Č. atvyko į Norvegiją. O kitą dieną po jo skambučių, jis dar kartą perskambino ir pasakė, kad automobilis ( antras) jau pas jį, ir jis sutvarkys viską. Gali būti toks variantas, kad automobilis galėjo būti nuvežtas į metalo laužo supirktuvę, nes būnant Norvegijoje R. Č. skambino padėjėjas, kuris ragino pasiimti iš teritorijos savo mašinas (ar mašiną, tiksliai neprisimena), o jei nepasiimtų, žadėjo nuvežti į metalo laužą. Apie J. mirtį R. Č. sužinojo tik grįžęs į Lietuvą, nuvykus į servisą ( t. 3, b. l. 68-69).

Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-01415-11 duomenimis, 2011-05-10 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šiuo atveju nepakanka objektyvių duomenų, kad automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš vis buvo serviso teritorijoje ( t. 3, b. l. 33-34).

Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS viršininko L. G. 2013-12-31 rašto Nr. 10-5-S-8262 duomenimis, patikrinus policijos informacijos sistemoje ieškomų transporto priemonių registre, automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška neskelbta ( t. 3, b. l. 23).

Svetimo turto, automobilio, pagrobimas

Kaltinamieji R. Č. ir V. Š. davė prieštaringus parodymus apie bylos aplinkybes. Kaltinamasis R. Č. nurodė, jog automobiliu „VW Golf“ atvažiavo V. Š., sakė, kad gavo jį iš savo brolio, pernakvojęs pas R. Č., ryte iš jo namų pasišalino per garažą, pavogė R. Č. priklausančius daiktus, tame tarpe, valstybinius numerius nuo jo automobilio, kuriuos jis laikė garaže. Kaltinamasis V. Š. parodė, kad automobilį „VW Golf“ jis pamatė atvažiavęs pas R. Č., automobilio užvedimo spynelė buvo išlaužta. Šiuo automobiliu jis kartu su R. Č. važiavo priduoti metalo, vėliau, už skolą – vietoj pinigų už pagalbą priduodant metalą – šį automobilį jam atidavė R. Č..

Teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, remiasi jais ir tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Teismas, vertindamas kaltinamojo R. Č. parodymus, atkreipia dėmesį į jų nenuoseklumą.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2012 m. balandžio 6 d. apklausos metu, R. Č. parodė, kad kur yra jo automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežino, jo dokumentus, rodos, turi namuose. Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuo automobilio buvo nuimti ir laikomi namuose, garaže, kad jie dingo, jis nieko nežinojo, sužinojo tik dabar, galvojo, kad jie yra garaže ( t. 1, b. l. 85).

2013 m. lapkričio 7 d. apklausos metu R. Č. parodė, jog nori patikslinti, kad V. Š. nuo jam priklausančio automobilio „Ford Escort“, kuris stovėjo namų kieme, (duomenys neskelbtini), nusuko valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), jis tik pastebėjo vėliau. Savo automobilį be valstybinių numerių vėliau pardavė čigonams ( t. 1, b. l. 94).

Teisiamajame posėdyje R. Č. paaiškino, kad jo automobilis atsirado 2011 m. gale, tą automobilį jis iš karto pardavė, gal dvi dienas pavažinėjo. Numeriai R. Č. buvo reikalingi, kai čigonams jis pardavė automobilį, gavosi konfliktas, nes jie nenorėjo mokėti, todėl nedavė jiems numerių, kol nesumokės. Automobilis atsirado po 3-4 mėnesių nuo pareiškimo padavimo. Paskambino serviso darbuotojo, kuris mirė, šeimos nariai, R. Č. nuvažiavo, pasiėmė automobilį, nuvarė jį tiesiai čigonams, namo nevarė. Kai pas čigonus atvarė automobilį, nusiėmė numerius ir pasiėmė dokumentą. Pas čigonus automobilį varė, nes buvo pareiškimas dėl automobilio parašytas, nenorėjo turėti problemų su policija. Numerį R. Č. nuėmė su savo įrankiais pas čigonus ar gruzinus servise, pas jį automobilyje visada yra įrankiai. Namo R. Č. grįžo su tais numeriais autobusu. Po to, kai pas jį buvo atvykęs V. Š., atsikėlęs R. Č. V. Š. jau nerado, nei automobilio, nei V. Š., nei daiktų. R. Č. pastebėjo, kad nėra daiktų tik vakare. Numerių iš viso nebuvo pastebėjęs, tik po to sužinojo, kad jie buvo uždėti ant vogto automobilio.

Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-01415-11 duomenimis, R. Č. 2011-04-01 pareiškime Vilniaus miesto 3 PK nurodė, jog jis 2011-02-30 jis susitarė su auto serviso direktoriumi, kad jis sutaisys mašiną, davė detalėms kitą mašiną, „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju šios medžiagos tyrimo metu, 2011-05-03, jis parodė, jog gali būti toks variantas, kad automobilis galėjo būti nuvežtas į metalo laužo supirktuvę, nes būnant Norvegijoje R. Č. skambino padėjėjas, kuris ragino pasiimti iš teritorijos savo mašinas (ar mašiną, tiksliai neprisimena), o jei nepasiimtų, žadėjo nuvežti į metalo laužą.

Teismas vertina, kad R. Č. parodymai ne tik nebuvo nuoseklūs, bet ir nesutampa su liudytojos S. Š. parodymais.

Teisme R. Č. parodė, kad jo automobilis „Ford“ atsirado po 3-4 mėnesių nuo pareiškimo padavimo. R. Č. nuvažiavo, pasiėmė automobilį, nuvarė jį tiesiai čigonams, namo nevarė. Kai pas čigonus atvarė automobilį, nusiėmė numerius ir pasiėmė dokumentą. Numerį R. Č. nuėmė su savo įrankiais, pas jį automobilyje visada yra įrankiai, pas čigonus ar gruzinus servise.

Teisme liudytoja S. Š. parodė, kad R. Č. automobilis buvo nuvežtas į taisyklą, mirė serviso šeimininkas, R. Č. pasigedo automobilio. Į taisyklą automobilį vežė S. Š. su tėvu, Č. tuo metu buvo Norvegijoje. Jie nuėmė numerius, nežino, kodėl. Nežino, kas tuos numerius nuėmė, tėvas buvo pagėręs. Jie buvo nuimti, kas ir kodėl valstybinius numerius nuėmė ir padėjo į garažą, S. Š. nežino. R. Č. buvo Norvegijoje, numeriai buvo garaže. Kas pavogė automobilį, nuo kurio buvo numeriai, S. Š. nežino, bet jis neatsirado.

Teismas vertina, kad, objektyviai, ant vogto automobilio „VW Golf“, palikto gatvėje su nuleistomis padangomis, buvo rasti valstybiniai numeriai nuo R. Č. priklausančio automobilio „Ford Escort“, dėl kurio dingimo jis buvo parašęs pareiškimą į policiją 2011 m. balandžio 1 d.

Teismas daro išvadą, kad R. Č. keitė parodymus atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilio vagystės nustatytas aplinkybes: pirmosios apklausos įtariamuoju metu jis teigė, jog kur yra jo automobilis „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežino, jo dokumentus, rodos, turi namuose, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuo automobilio buvo nuimti ir laikomi namuose, garaže, kad jie dingo, jis nieko nežinojo, sužinojo tik dabar, galvojo, kad jie yra garaže. Papildomai apklaustas įtariamuoju ir teisme jis jau parodė, kad dingęs automobilis buvo atsiradęs, jis pats, prieš parduodamas, nuėmė nuo jo valstybinius numerius, pasidėjo garaže, vėliau pastebėjo, kad jie dingo. Tai yra, kaltinamasis keitė parodymus dėl savo automobilio valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), kurie, akivaizdu, buvo pas kaltinamąjį, atsiradimo pas jį ir, jo parodymais, dingimo aplinkybių.

Kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( 2013 m. rugsėjo 16 d. apklausa, t.1, b. l. 17-18), tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jis pamatė automobilį „VW Golf“ jau su išlaužta užvedimo spynele, jis buvo užvedamas laidais, šiuo automobiliu jis kartu su R. Č. važiavo priduoti metalo, vėliau, už pagalbą, šį automobilį jam atidavė R. Č.. Nepamatęs kliūties, V. Š. pradūrė automobilio padangas, paliko jį gatvėje, paskambinęs R. Č. prašė nuimti nuo automobilio valstybinius numerius, tačiau V. Š. jau buvo autobuse.

Teismas vertina, kad V. Š. parodymus apie tai, jog R. Č. jam sakė, kad ant vogto automobilio uždėjo savo valstybinius numerius, nes buvo pasibaigusi vogto automobilio techninė apžiūra, patvirtina tiek nukentėjusiosios J. J. pareiškimo, tiek liudytojo A. Š. parodymai. Teismas daro išvadą, kad R. Č., kreipęsis dėl automobilio vagystės, pasilikęs sau šio automobilio valstybinius numerius, žinodamas, kad šio automobilio paieška nėra paskelbta, taip pat žinodamas, kad vogto automobilio techninė apžiūra yra pasibaigusi, turėjo galimybę ir priežastį pakeisti šio automobilio valstybinius numerius į savo. Taip pat, teismas vertina, kad R. Č. parodymai apie tai, jog V. Š., neva, pavogė jo valstybinius numerius, yra nelogiški. Visų pirma, V. Š. negalėjo žinoti, kad R. Č. turi valstybinius numerius, negalėjo žinoti, kur jis juos laiko, negalėjo žinoti, nuo kokio automobilio, kam priklausančio, šie valstybiniai numeriai yra (ar šis automobilis taip pat nėra vogtas, tai yra, ar nėra paskelbta paieška pagal šiuos numerius). Taip pat, pasikeisti dvejus valstybinius numerius reikia tiek laiko, tiek įrankių, o rastame paliktame automobilyje jokių įrankių nebuvo (apžiūros protokolo duomenys).

Teismas vertina, kad pagrindo netikėti kaltinamojo V. Š. parodymais nėra, kadangi šis kaltinamasis ne tik davė nuoseklius parodymus, bet ir patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu, jo parodymai atitinka nukentėjusiosios J. J. pareiškimo, liudytojo A. Š. apklausos duomenis, automobilio apžiūros protokolo duomenis.

Atskirai aptartini liudytojos S. Š. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad ar su kokiu nors automobiliu V. buvo atvažiavęs pas juos, ji nežino, niekada nematė, kad jis būtų atvykęs su automobiliu ( t. 1, b. l. 56-57). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje ši liudytoja paaiškino, kad V. Š. ne vieną kartą buvo su mašinomis atvažiavęs, S. Š. buvo pro langą išlindusi, matė „Volkswagen Golf“ tamsios spalvos, tai yra, liudytoja patvirtino kaltinamojo R. Č. parodymus. Teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, atsižvelgia į jų nenuoseklumą, taip pat į aplinkybę, jog ši liudytoja yra faktinė kaltinamojo R. Č. sutuoktinė, todėl jos parodymus gali iškreipti noras palengvinti jo teisinę padėtį. Teismas taip pat daro išvadą, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2012 m. balandžio mėnesį, jokio automobilio pas V. Š. teigė nemačiusi, tuo tarpu apklausta po įvyko praėjus dvejiems metams, jau atsiminė ne tik automobilio buvimą, bet net nurodė jo markę, spalvą, aplinkybes, jokios išskirtinės reikšmės šiai liudytojai neturinčias, todėl abejotina, galėjusias įsiminti. Teismas vertina, kad liudytoja S. Š., būdama faktinė R. Č. sutuoktinė, jam atliekant bausmę turėjo galimybę susisiekti su kaltinamuoju, jos parodymus galėjo iškreipti informacija, gauta iš kaltinamojo, todėl, duodama parodymus, ji gali nuoširdžiai klysti. Teismas daro išvadą, kad liudytojos S. Š. parodymai yra nepatikimi, jais nesiremia.

Objektyviai, automobilis „VW Golf“ buvo rastas ne toje vietoje, kur jis buvo paliktas, jo užvedimo spynelė, bagažinės spynelė buvo išlaužtos. Minėtas aplinkybes, nustatytas įvykio vietos apžiūros protokolo, automobilio apžiūros protokolo, liudytojo A. Š. parodymais, teismas vertina patvirtinančiomis aplinkybę, jog automobilis buvo pagrobtas. Objektyviai, automobilis buvo rastas nevažiuojantis, su pradurtomis padangomis, ant jo buvo uždėti R. Č. priklausiusio automobilio valstybiniai numeriai. Remdamasis kaltinamojo V. Š. parodymais, kuriais, aukščiau išdėstytais motyvais, teismas neturi pagrindo netikėti, apie tai, jog kaltinamasis R. Č. parodė, jog tai jis pagrobė šį automobilį, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. Č. kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, įrodymų pakanka. Kaltinamasis R. Č. pagrobė svetimą turtą – automobilį, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas

Kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog automobilį „VW Golf“ jis gavo iš R. Č., nurodė, jog šis automobilis jam buvo duotas už pagalbą priduodant metalą. Kaltinamasis parodė, jog R. Č. jam sakė, kad automobilį jis pavogė, automobilio spynelė buvo išlaužta, automobilį užvedė laidais. Važiuodamas automobiliu, V. Š. pradūrė jo padangas, automobilį paliko, vėliau jam skambino R. Č., sakė nuimti valstybinius numerius, tačiau to padaryti V. Š. jau negalėjo, nes buvo autobuse.

Teismas vertina, kad šie kaltinamojo parodymai atitinka tiek automobilio apžiūros protokolo, tiek V. Š. parodymų patikrinimo protokolo duomenis, tiek transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto duomenis, liudytojo A. Š. parodymus, jais netikėti nėra pagrindo.

Teismas vertina, kad V. Š. parodymų keitimas nebuvo žymus – po to, kai jis susipažino su pakeistu kaltinimu, kaltinamasis parodė, jog jis tik pavažiavo tuo automobiliu, jo neįgijo. Tačiau, to paties kaltinamojo parodymais, automobilio R. Č. grąžinti V. Š. neturėjo, kad V. Š. pradeda disponuoti vogtu daiktu, jam buvo žinoma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012 pasisakyta, kad įgijimas yra bet kokio formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Šioje pačioje nutartyje pabrėžta, kad A.A.V. nepateikė jokių iš nenustatytų asmenų automobilio įgijimą patvirtinančių dokumentų, tai vėl suponuoja pagrindą abejoti teisėto turto įgijimą.

Šios bylos duomenimis, nukentėjusiosios J. J. pareiškimu, liudytojų A. Š., D. D. parodymais, nustatyta, kad nukentėjusiosios J. J. turtas, automobilis „VW Golf“, buvo pagrobtas. Nukentėjusiosios nurodytas jai padarytas žalos dydis – 600 Lt, teismo vertinimu, nėra per didelis, atitinka protingumo kriterijų ir toko turto rinkos kainas. Teismo motyvai dėl šio turto įgijimo aplinkybių, tai yra, kad nurodytą vogtą automobilį kaltinamasis V. Š. gavo iš R. Č., išdėstyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis - kaltė - reiškiasi tiesiogine tyčia. kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kitos asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2013).

Kaltinamojo V. Š. parodymais, jam kitas kaltinamasis, R. Č., pats pasakė, kad automobilis yra vogtas. Aplinkybę, kad automobilis nėra gautas teisėtu būdu, kaltinamasis V. Š. turėjo ir galėjo suvokti ir iš to, kad raktelių nuo automobilio nebuvo, spynelė buvo išlaužta, jis buvo užvedamas laidais. Teismas vertina, kad abejonių dėl to, ar kaltinamasis V. Š. žinojo, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, byloje nėra. Ta aplinkybė, jog šiam kaltinamajam nebuvo žinomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, šios išvados nekeičia.

Kaltinamasis V. Š. nurodė pagrindą, kuriuo jam buvo perduotas automobilis – atsilyginant už pagalbą priduodant metalą, tai yra, už skolą. Kaltinamasis V. Š. sumą, kurią jam turėjo atlyginti R. Č., nurodė apytiksliai – iki 200 Lt. Teismas vertina, kad tokie parodymai yra logiški, kadangi kaltinamajam V. Š. buvo perduota ne pinigų suma, o daiktas, tai yra, kaltinamųjų susitarimas dėl atlygio sumos nebuvo tikslus. Kaip aukščiau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta pagrobto turto verte.

Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis V. Š. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą: automobilis jam buvo perduotas negrąžintinai, atsilyginant už skolą, pats kaltinamasis V. Š. nulėmė tolesnį šio turto likimą, palikdamas jį gatvėje. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog turto įgijimo sandoris nebuvo įformintas rašytine forma, neįregistruotas įgaliotos institucijos, nekeičia išvados dėl turo neteisėto įgijimo, kadangi teisėti sandoriai su nusikalstamu būdu gautu turtu iš esmės nėra galimi ( pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenimis eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-3/2014).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. Š. kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką, įrodymų pakanka. Kaltinamasis V. Š. įgijo turtą, gautą nusikalstamu būdu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d. Iš kaltinamojo šalintinos konkrečios nusikalstamo turto gavimo aplinkybės, kadangi, bylos duomenimis, kaltinamajam jos nebuvo žinomos, taip pat tikslintinas skolos už pagalbą dydis, kadangi jos piniginė išraiška nebuvo visiškai tiksli, įtakos veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo atsakomybei tai neturi.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą, kadangi esmines kaltinimo aplinkybes kaltinamasis pripažino, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Č., atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis teistas (t. 1., b. l. 103-115), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 194-197), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( t. 1, b. l. 201, 202) nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t.1, b. l. 203). Nusikalstamą veiką R. Č. padarė būdamas teistu, teistumui neišnykus, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis yra 10 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tai yra, linkęs daryti nusikalstamas veikas, taip pat į nedidelę pagrobto turto vertę, kas vertintina aplinkybe, mažinančia veikos pavojingumą.

R. Č. teistas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, bausmės neatlikęs. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su basume, paskirta 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą.

R. Č. 2013 m. sausio 13 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams nuo 2014 m. sausio 13 d. ( t. 3 b. l. 89-90, 96-97), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis teistas ( t. 2, b. l. 55-69), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 157-159), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2010-01-22 iki 2010-01-25, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 2, b. l. 162), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė ( t. 2, b. l. 163) nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 2, b. l. 164). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2013-10-17 išvados Nr. 90TPK-90/2013 duomenimis, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam pagrindo nėra ( t. 2, b. l. 166).

Nusikalstamą veiką V. Š. padarė būdamas teistu, teistumui neišnykus, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis yra 10 kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tai yra, linkęs daryti nusikalstamas veikas, taip pat į atsakomybę lengvinančia aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. Š. teistas 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės neatlikęs. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą.

V. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam kardomoji priemonė nepaskirta, neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 vnt., vokas, žiebtuvėlis, 2 vnt., pirštinės, bagažinės durelių spynelės šerdelė, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą ( t. 1, b. l. 28, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 10 d.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę R. Č. įskaityti kardomajame kalinime-suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. kovo 10 d., taip pat bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – suėmimą, R. Č. palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 7 ( septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 10 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmę V. Š. įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), 2 vnt., voką, žiebtuvėlį, 2 vnt., pirštines, bagažinės durelių spynelės šerdelę, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą ( t. 1, b. l. 28, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Medžiagą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-01415-11 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė