Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-39-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
AN2-39-337/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00711-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
  • 21.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-39-337/2019
Proceso Nr. 4-08-3-00711-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo K. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. P. skirta 70 Eur bauda už tai, jog 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelio juostoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, R. P. savavališkai, neteisėtai, o būtent neturint vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nugenėjo pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas 20 liepų (skersmuo 21; 22; 25; 5 vnt. – 28; 5 vnt. – 31; 4 vnt. – 35; 2 vnt. – 38; 49 cm), tai yra sužalojo saugotinus medžius bei pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 9 punktą „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>. leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ...>“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-17 nutarimu teismas nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., teiseną R. P. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

2019-01-13 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą minimoje administracinio nusižengimo byloje – R. P. pripažinti kaltu padarius (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Skunde nurodoma, jog teismo teiginys, kad R. P. turėjo leidimą genėti medžius iš turinčio teisę jį išduoti žmogaus, tačiau jis nebuvo teisės aktuose nustatytos formos, akivaizdžiai prieštarauja saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką reglamentuojančioms teisės normoms. Toliau cituojamos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9, 13 punktų nuostatos. Teigiama, jog minimo Aprašo 9 punkte aiškiai nustatyta, kad saugotinų medžių genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotiniems medžiams genėti, tuo tarpu 13 p. nurodyta tokio leidimo išdavimo tvarka. Pažymima, kad, priešingai nei numatyta aptariamame Apraše, nagrinėjamoje situacijoje želdinius apžiūrėjo ir jų būklę įvertino ne želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, o Juodupės girininkas R. A. ir pats R. P., t. y. medžių būklę vertino tam įgaliojimų neturintys asmenys. Toliau teigiama, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu R. P. pats patvirtino, jog jis suprato ir žinojo, jog nėra išduotas vietos savivaldybės leidimas saugotiniems medžiams genėti, tačiau vis vien pradėjo medžių genėjimą. Tikinama, kad R. P. administracinį nusižengimą padarė tyčia ir tokia jo kaltės forma buvo įrodyta ne teismo tvarka nagrinėjant bylą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal (duomenys neskelbtini)str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, tinkamai neįvertinęs aktualiuose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo.

Išnagrinėjęs skundžiamą nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., teiseną R. P. atžvilgiu, įvertino visus byloje surinktus duomenis bei jais nustatytas aplinkybes. Institucija savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, t. y. jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Analizuojant minimą straipsnio dispoziciją matyti, kad asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tuo atveju, jei jis neteisėtai naikino, žalojo ar persodino ne miškų ūkio paskirties žemėje augančius saugotinus medžius ir krūmus. Nors nagrinėjamoje situacijoje pripažįstama, kad R. P. prieš genint medžius neturėjo oficialaus, rašytinio leidimo, išduoto Apraše numatyto subjekto, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad R. P. atliko priešingus teisei veiksmus, nurodytus jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, t. y. kad R. P. be nustatyta tvarka išduoto leidimo netaisyklingai nugenėjo ir sužalojo medžius pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A., kuris Juodupės girininkijoje dirba girininku, nurodė, kad jis kartu su Juodupės seniūnu V. A. nuvyko apžiūrėti norimų genėti medžių ir pamatė, kad jau ankščiau genint medžius buvo padaryta daug klaidų. Medžiai buvo genėti kiekvienas atskirai, nupjautos jų viršūnės, atsiradę puviniai, dalis šakų sudžiūvę, todėl buvo priimtas sprendimas apgenėti medžius. (duomenys neskelbtini) seniūnas V. A. patvirtino aplinkybę, kad minimi medžiai iki juos genint R. P. buvo labai pažeisti. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas J. S., paantrindamas minėtų liudytojų parodymams, pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad medžiai genėti buvo seniai, o juos begenint buvo padaryta daug klaidų. Aptariamą aplinkybę patvirtina ir byloje esančios minimų medžių fotonuotraukos prieš genėjimą ir po jo, taip pat (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-15 vykusio bendruomenės narių susirinkimo protokolas Nr. 3, kuriame nurodyta, kad aptariami medžiai buvo ,,nemokšiškai“ apgenėti daugiau nei prieš 25 metus, bei 2018-10-05 Želdinių apžiūros ir vertinimo aktas (13 – 20, 12 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog specialūs leidimai reikalingi ne tik šalikelėse augančių medžių kirtimui, bet ir genėjimai. Be to, pažymėtina, kad aptariamų medžių genėjimo procese dalyvavo ir už leidimų išdavimą atsakingas asmuo, t. y. Juodupės seniūnas, tačiau, kaip teigia R. P., tarp judviejų jokios kalbos apie oficialaus leidimo genėti medžiams išdavimą nebuvo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) seniūnas V. A. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pats inicijavo minimų medžių genėjimo darbus. Iš pradžių kreipėsi į(duomenys neskelbtini), kadangi medžiai augo kelio zonoje, dėl prašymo genėti medžius pateikimo, nesulaukęs jokio atsako žodine forma susitarė su(duomenys neskelbtini) seniūnaičiu, t. y. R. P., kad jis imtųsi iniciatyvos tvarkyti kaimo aplinką, taigi ir genėti aptariamus medžius.

Skunde nurodoma, kad minimus želdinius apžiūrėjo ir jų būklę prieš genėjimą įvertino ne želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, o Juodupės girininkas R. A. ir pats R. P.. Pažymima, kad medžių būklę vertino neturintys tam įgaliojimų asmenys. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog minimi asmenys nėra oficialiai atsakingi už medžių būklės įvertinimą, tačiau pažymėtina, jog aptariamo Aprašo 13.2. punkte numatyta, jog savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą, o esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo ar sukviečiama prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką ir teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ir (ar) Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros pareigūnas <...>; Iš to seka, kad tik tokiu atveju, kuomet yra aiškių abejonių dėl pateiktame prašyme nurodytų medžių būklės bei trūksta svarių argumentų dėl būtinybės kirsti ar genėti medžius vykdoma aukščiau aprašyta procedūra. Šiuo konkrečiu atveju, iš byloje esančių duomenų spręstina, kad dėl būtinumo genėti aptariamus medžius abejonių nekilo. Šią aplinkybę patvirtino P. P. bei (duomenys neskelbtini) seniūnas V. A., kuris nurodė, kad apgenėtų medžių šakos trukdė eismui, o kai kurios lietė net elektros laidus. Liudytojai P. K. ir J. B. pažymėjo, kad prieš genėjimą aptariamų medžių šakos kėlė realų pavojų žmonėms. Lukštų kaimo bendruomenės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-15 vykusio bendruomenės narių susirinkimo protokole Nr. 3 nurodyta, jog(duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje auga apgenėti medžiai, atrodo pasibaisėtinai, o važiuojant iš šalutinių gatvių neįmanoma matyti pagrindine gatve važiuojančio transporto.

Skunde taip pat teigiama, kad remiantis Aprašo 13.5.4. punktu leidimo išdavimą dėl želdinių šalinimo ir genėjimo galėjo inicijuoti pats Juodupės seniūnas, kadangi prašymą dėl želdinių šalinimo ar genėjimo turi teisę paduoti ne tik želdynų ar želdinių savininkas, bet ir kitas fizinis ar juridinis asmuo. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pakartotinai pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo posėdžio metu Juodupės seniūnas V. A. nurodė, jog prieš genint medžius jis kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurie ir privalo medžius prižiūrėti, tačiau iš jos negavo jokio atsakymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žodiniai prašymai genėti medžius buvo išsakyti ne tik pavienių asmenų, tačiau taip pat ir iš Lukšių kaimo bendruomenės, kurios nariai padėjo atlikti medžių genėjimo darbus bei jiems atlikti parūpino priemones. Atliekant darbus dalyvavo ir Juodupės seniūnas V. A., kuris atliekamiems darbams davė ne teisės aktų numatytos formos, t. y. rašytinį, o žodinį leidimą. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo nutarime padarytoms išvadoms, jog ne pačios procedūros laikytinos teisiniu gėriu, o šiomis procedūromis saugoma aplinka. Baudimas R. P. už atliktus veiksmus neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei būtų formalus veikimas skatinantis visuomenės nepasitikėjimą teisine sistema ir formuojantis jai formalaus teisingumo valstybėje regimybę, tokiu būdu būtų paneigiama teismo sprendimo paskirtis – užtikrinti teisingumą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-17 nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas