- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1849-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01167-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. D. M., A. F.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1451-217/2013 pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. D. M. ir A. F. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) Kauno m., palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra – pareiškėja A. B. (b.l. 1-2). Nurodė, kad pareiškėjos tėvams A. M. ir E. D. M. nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalinus santuokinį turtą, A. M. tinkamai neįregistravo savo daiktinių teisių į jam nuosavybės teise priklausančio ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi minėtame name, savo lėšomis minėtą namą suremontavo, sutvarkė aplinką, po tėvo mirties naudojasi jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais. Neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, negali iki galo susitvarkyti visų dokumentų, o Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė paaiškino, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji palikimą priėmė pradėjusi tėvui priklausantį turtą faktiškai valdyti. Po A. M. mirties iki šiol palikimo niekas nėra priėmęs. Jos sesuo A. F. po tėvo mirties palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė ir pretenzijų į tėvui priklausančio turto dalį nereiškia, o kitų paveldėtojų nėra. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties būtina tam, kad galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir galėtų ateityje tinkamai disponuoti iki mirties A. M. nuosavybės teise priklausiusiu turtu.
Suinteresuoti asmenys E. D. M. ir A. F. su pareiškimu sutiko (b.l. 21-22).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B. priėmė palikimą, likusį po tėvo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) Kauno m., mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti; nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (b.l. 27-28). Teismas nustatė, kad po A. M. mirties liko palikimas – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinerinių)- šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono 4-ame notaro biure yra pradėta po A. M. mirties likusio turto paveldėjimo byla Nr. 413/94, tačiau įpėdiniai, turintys teisę priimti palikimą per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą palikimo nepriėmė. Teismas pažymėjo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, bei, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu, todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Atsižvelgęs į šias įstatymo nuostatas bei nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu apeliantė D. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 30-31). Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, materialiųjų teisių ir pareigų, Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. M. yra ir apeliantės tėvas. Pareiškėjai šis faktas buvo žinomas, tačiau ji, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis bei galimai siekdama užvaldyti jų tėvui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, apeliantės dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu neįtraukė. Teismas neįvykdė pareigos nustatyti visus suinteresuotus asmenis šioje byloje. Be to, išnagrinėtoje byloje nėra duomenų apie tai, kad A. M. testamentu jam mirties dieną priklausiusį nekilnojamą turtą yra palikęs apeliantei. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepatikrino duomenų apie A. M. paliktus testamentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą pareiškėja A. B. bei suinteresuoti asmenys E. D. M. ir A. F. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 43-45). Nurodė, kad po santuokos su E. D. M. nutraukimo A. M. girtavo, vedė asocialų gyvenimo būdą, gyveno su tokį pat gyvenimo būdą vedančiomis moterimis. Būdamas gyvas, A. M. niekada nėra sakęs, kad turi kitų vaikų, be to apeliantė neprisidėjo prie A. M. priklausančio turto valdymo ir išsaugojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantės D. R. apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
CPK 266 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra laikomi tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtoje teisės normoje yra konkrečiai nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tie atvejai, kai yra nusprendžiama dėl materialiųjų teisių ir pareigų tų asmenų, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti į bylą, t.y. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne bet kokio teismo sprendimo, kuris galimai yra susijęs su asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisėmis ar pareigomis, priėmimas, bet tik tie atvejai, kai teismo sprendimu yra nuspręsta ir pasisakyta dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.).
Byloje nustatyta, kad teismas patenkino pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B. priėmė palikimą, likusį po tėvo A. M. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti (b.l. 27-28). Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavusios E. D. M. (buvusi A. M. sutuoktinė ir pareiškėjos motina) ir A. F. (pareiškėjos sesuo) išreiškė sutikimą su šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu (b.l. 22-23). Neįtrauktas į bylą asmuo D. R. teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu nuspręsta ir dėl apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė gimimo liudijimo (b.l. 34), testamento (b.l. 36) kopijas, kas leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. birželio 4 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su apeliantės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, todėl apeliantė turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaip minėta, pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. CK 5.2 nustatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Apeliantės pateikti dokumentai turi esminės reikšmės klausimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja A. B. priėmė palikimą, likusį po tėvo A. M. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti, nustatymo išsprendimui, nes nustačius esant galiojantį palikėjo testamentą, apskritai būtų negalimas jame nurodyto turto pavelėjimas pagal įstatymą.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – D. R. teisių ir pareigų ir priimtas teismo sprendimas apeliantės materialiosioms teisėms ir pareigoms turi tiesioginės reikšmės, todėl nustačius tokį procesinės teisės normų pažeidimą yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir jį išspręs teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.