- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- eA-188-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01328-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VSDFV Sodra prie SADM
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (iki reorganizavimo – Šiaulių skyrius) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius, atsakovas) 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. VPE_SPIE-21060 „Dėl atsisakymo skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją J. U.“ (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. (18.2E)I-3725 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-21060“ dėl sprendimo patvirtinimo ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos automobilio įsigijimui tenkinti.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnyje bei Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-668 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatyta galimybė šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, gauti kompensaciją už nusipirktą ar pritaikytą transporto priemonę. Vienam vaikui transporto priemonės kompensacija buvo išmokėta 2019 metais. Atsakovo nuomone, tokia kompensacija priklauso tik vienam iš tėvų ir tik vienam vaikui. Toks teisės aktų traktavimas yra neteisingas, todėl tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo ginčas dėl Tvarkos aprašo aiškinimo. Pagal Tvarkos aprašo 30 punkto normą atsakovas nurodo, kad „Teisę į pakartotinę kompensaciją šeimos, auginančios neįgalų vaiką, įgyja po 6 metų. Tokiu atveju kompensacija išmokama terminą skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl kompensacijos skyrimo dienos“, t. y., kad kompensacija skiriama teisės subjektui „šeimai“, o ne „vaikui“, todėl jei šeima turi du ar daugiau vaikų, kuriems gali būti skirta kompensacija, ji vis tiek skiriama tik vieną kartą. Toks aiškinimas yra neteisingas. Jeigu kompensacijos gavimo subjektas būtų šeima, auginanti neįgalų vaiką (kaip pasakyta Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje – „šeimoms (...), auginančioms namuose neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų“), tai pareiškėjos šeima išvis neturėtų gauti kompensacijos nė vienam vaikui, nes pareiškėjos šeima yra ne „šeima, auginanti neįgalų vaiką“, o „šeima, auginanti neįgalius vaikus“, t. y. aiškinant formaliai, pareiškėjos šeima neatitinka Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje nustatyto kriterijaus, tačiau atsakovas taip formaliai šios normos 2019 metais nevertino ir vienam vaikui kompensaciją išmokėjo. Kita vertus, tas pats formalus teisės normų aiškinimas reikalauja kompensaciją išmokėti ir antram vaikui, nes Tvarkos aprašo 30 punktas, kuriuo vadovaujasi atsakovas, draudžia kompensaciją mokėti „šeimai, auginančiai vaiką“ (Teisę į pakartotinę kompensaciją šeimos, auginančios neįgalų vaiką, įgyja po 6 metų. Tokiu atveju kompensacija išmokama terminą skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl kompensacijos skyrimo dienos), t. y. tokiai šeimai, kuri augina vaiką, o ne vaikus. Pareiškėjos šeima yra ne šeima, auginanti neįgalų vaiką, o šeima, auginanti neįgalius vaikus, todėl ta pačia ydinga logika vadovaujantis, pareiškėjai negali būti pritaikytas Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytas apribojimas. Pareiškėjos šeimoje auga du neįgalūs vaikai. Vaikai yra skirtingo amžiaus ir skirtingos lyties; jiems teikiama skirtinga pagalba, skirtingas jų užimtumas; skirtingi jų pomėgiai ir socializacijos būdai. Todėl ir kompensaciją už automobilį nustatančio teisės akto tikslas yra pasiekiamas akcentuojant kompensacijos išmokėjimą vaiko poreikiams, o ne šeimai. Aiškinant priešingai, kad net augant šeimoje neįgaliems vaikams skiriama tik viena kompensacija, neišvengiamai kyla diskriminacijos aspektas. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teisės normas aiškina netinkamai, o pareiškėjos prašymas skirti automobilio įsigijimo kompensaciją yra pagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius (iki reorganizavimo – Šiaulių skyrius) pareiškėjos skundą prašė atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu ir Tvarkos aprašo 30 punktu, buvo išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl kompensacijos skyrimo ir priimtas ginčijamas Sprendimas neskirti pareiškėjai kompensacijos, nes VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu jau buvo skirta kompensacija pareiškėjos šeimai, kaip auginančiai neįgalų vaiką. Kompensacija buvo skirta šeimos nariui – sutuoktiniui N. U.. Pakartotinės kompensacijos neskyrimo pareiškėjai motyvas – nuo VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo nebuvo praėję 6 metai – privaloma sąlyga šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, kreiptis dėl pakartotinės kompensacijos. VSDFV, išnagrinėjusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjos 2021 m. gegužės 6 d. skundą, kuriuo ji nesutiko su Sprendimu ir VSDFV prašė jį panaikinti, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, 2021 m. birželio 2 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Teisė gauti kompensaciją šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, atsirado įsigaliojus Transporto lengvatų įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. X-1612, 2008 m. liepos 1 d. Atsakovas išanalizavo įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2456 (jame siūlytos nuostatos įtvirtintos Įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatyme) lydimajame dokumente – Aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Aiškinamasis rašte nurodyta, kad kompensacija skiriama šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, o ne pačiam neįgaliam vaikui. Sistemiškai ir logiškai aiškinant Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, gali būti suprantama, kad kompensacija skiriama šeimoms, nepriklausomai nuo jos auginamų neįgalių vaikų skaičiaus. Pareiškėja sąvoką „šeima, auginanti neįgalų vaiką“ aiškina remdamasi lingvistiniu aiškinimo metodu. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad Konstitucija, taip pat ir žemesnės galios teisės aktai, negali būti aiškinami vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Teisės aktų aiškinimui privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, įstatymų leidėjo ketinimų, lyginamąjį ir kt.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-856 buvo skirta kompensacija lengvojo automobilio įsigijimui, jo techninio pritaikymo išlaidoms, pareiškėjos šeimai, kaip auginančiai neįgalų vaiką K. U., kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (kompensacija skirta šeimos nariui – sutuoktiniui N. U.). Pareiškėja 2021 m. balandžio 12 d. VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymą skirti kompensaciją šeimai, auginančiai neįgalų vaiką F. O. U.. VSDFV Šiaulių skyrius 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu nusprendė neskirti J. U. lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką F. O. U., nes nėra tenkinami Įstatymo 7 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyti reikalavimai, t. y. nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skyrimo dienos nepraėjo 6 metai (VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas dėl kompensacijos skyrimo tos pačios šeimos, auginančios neįgalų vaiką K. U., nariui N. U. buvo priimtas 2019 m. lapkričio 7 d.). VSDFV, ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi J. U. skundą, 2021 m. birželio 2 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką K. U., VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu jau yra skirta kompensacija. Šiuo metu nėra suėjęs 6 metų terminas pakartotinei kompensacijai mokėti pareiškėjos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, todėl skirti kompensaciją nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsniu ir Tvarkos aprašo 30 punktu, teisėtai ir pagrįstai neskyrė kompensacijos.
8. Teismas apžvelgė Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, Tvarkos aprašo 1, 30 punktuose ir 2.2 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (projekto Nr. X-1612) nurodyta, kad šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vieną kartą per 6 metus gauti tikslinės kompensacijas lengvųjų automobilių įsigijimui ir jų techniniam pritaikymui. Nurodyta, kad neįgalūs vaikai dėl sunkios negalios negali naudotis visuomeninio transporto teikiamomis paslaugomis, todėl lengvatos, t. y. vieną kartą per 6 metus suteikti teisę gauti lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, taikymas šioms šeimoms suteiktų galimybę tėvams nuvežti savo neįgalius vaikus į gydymo, socialinių paslaugų, ugdymo ir kitas įstaigas. Šios teisės į kompensaciją jau eilę metų prašo neįgaliųjų asociacijos ir neįgalių vaikų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvai. Šis įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
9. Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai įsitikinusi, jog atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą netinkamai taikė Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, nes Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje imperatyviai nurodoma, kad kompensacija skiriama šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį), o ne pačiam neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui). Šeima turi teisę bent vieną kartą per 6 metus gauti minėtą kompensaciją, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį ir jei šeima atitinka vieną iš šių kriterijų, t. y. augina neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokia kompensacija skiriama šeimoms, nepriklausomai nuo jos auginamų neįgalių vaikų skaičiaus, ji skiriama, jei šeima atitinka vieną iš nurodytų kriterijų (Įstatymo 7 str. 3 d.).
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsniu ir Tvarkos aprašo 30 puntu, neskyrė pareiškėjai kompensacijos. Atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto VSDFV rašto bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos automobilio įsigijimui tenkinti.
III.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.
12. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kaip turi būti aiškinamos Įstatymo 7 straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatos. Pareiškėjos vertinimu, abu jos šeimoje auginami neįgalūs vaikai turi teisę į aptariamą kompensaciją. Kitoks ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo aiškinimas, t. y. valstybės pagalbą nukreipiant į šeimą, o ne į vaiką, reikštų diskriminaciją santuokos pagrindu: negaunama tai, kas skirta teisės aktais, dėl to, kad gyvenama santuokoje, kartu auginant vaikus. Ištuokos ir vaikų pasidalijimo atveju kompensacija būtų skirta. Pareiškėja akcentuoja, kad paprastas, teleologinis ir lingvistinis teisės normos aiškinimas turėtų būti palankus pareiškėjai. Jeigu kompensacijos gavimo subjektas būtų šeima, auginanti neįgalų vaiką, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje, tai pareiškėjos šeima neturėtų gauti kompensacijos nei vienam vaikui, nes jos šeima yra ne „šeima, auginanti neįgalų vaiką“ , o „šeima, auginanti neįgalius vaikus“. Vadovaujantis atsakovo formaliu aiškinimu, pareiškėjos šeima neatitinka Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje nustatyto kriterijaus. Tačiau VSDFV specialistai formaliai šios normos 2019 metais netaikė ir vienam vaikui kompensaciją išmokėjo. Pareiškėjos šeimai negali būti taikomas Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytas apribojimas. Pareiškėja pažymi, kad Aiškinamajame rašte aiškiais žodžiais nenurodyta, kaip įstatymo leidėjas įsivaizduoja situaciją, kai šeimoje auga daugiau nei vienas vaikas, tenkinantis kriterijus kompensacijai gauti, ir abu tėvai turi vairuotojo pažymėjimus. Teismo cituojami Aiškinamojo rašto argumentai nedraudžia ir neriboja teisės gauti kompensaciją kiekvienam vaikui. Aktualu tai, kad esant skirtingų lyčių ir skirtingo amžiaus vaikams, jiems reikalingas ir skirtingas aktyvumas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius (iki reorganizavimo – Šiaulių skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei išvadoms ir pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog Konstitucija, taip pat ir žemesnės galios teisės aktai, negali būti aiškinami vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Teisės aktų aiškinimui privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, įstatymų leidėjo ketinimų, lyginamąjį ir kt. Atsakovas analizavo įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą Aiškinamajame rašte. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog siūlymas Įstatymo projektu suteikti teisę šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, vieną kartą per 6 metus gauti kompensaciją, teikiamas įvertinus tai, kad neįgalūs vaikai dėl sunkios negalios negali naudotis visuomeninio transporto teikiamomis paslaugomis, todėl lengvatos, t. y. vieną kartą per 6 metus suteikti teisę gauti kompensaciją, taikymas šioms šeimoms suteiktų galimybę tėvams nuvežti savo neįgalius vaikus į gydymo, socialinių paslaugų, ugdymo ir kitas įstaigas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad šios teisės į kompensaciją jau eilę metų prašo neįgaliųjų asociacijos ir neįgalių vaikų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvai. Nepriėmus įstatymo projekto, šeimos, auginančios neįgalų vaiką, negalės patenkinti būtinojo transporto paslaugų poreikio. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad šis Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad kompensacija skiriama šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, o ne pačiam neįgaliam vaikui. Sistemiškai ir logiškai aiškinant Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, prieinama prie išvados, kad kompensacija skiriama šeimoms, nepriklausomai nuo joje auginamų neįgalių vaikų skaičiaus.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, vertina, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai. Apeliaciniame skunde nenurodyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo atsisakyti skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pareiškėjai J. U. teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjos prašymą dėl minėtos kompensacijos skyrimo, pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą aptariama kompensacija vieną kartą per 6 metus yra skiriama šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką, o ne pačiam neįgaliam vaikui, t. y. kompensacija skiriama šeimoms, nepriklausomai nuo joje auginamų neįgalių vaikų skaičiaus. Pareiškėjos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką K. U., VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu jau buvo skirta kompensacija. Šiuo metu nėra suėjęs 6 metų terminas pakartotinei kompensacijai pareiškėjos šeimai, todėl skirti kompensaciją nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, skundžiamas VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės pagalba kompensacijos forma turi būti skiriama vaikui, o ne šeimai. Kadangi pareiškėjos šeimoje auginami du neįgalūs vaikai, o kompensacija 2019 metais buvo skirta jos sutuoktiniui N. U. už šeimoje auginamą neįgalų vaiką K. U., todėl pareiškėjos 2021 m. balandžio 12 d. prašymas skirti kompensaciją šeimai, auginančiai neįgalų vaiką F. O. U., turėjo būti tenkinamas. Kitoks ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo aiškinimas reikštų diskriminaciją.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių: VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-856 buvo skirta kompensacija lengvojo automobilio įsigijimui, jo techninio pritaikymo išlaidoms, pareiškėjos šeimai, kaip auginančiai neįgalų vaiką K. U., kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (kompensacija skirta šeimos nariui – sutuoktiniui N. U.). 2021 m. balandžio 12 d. pareiškėja VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymą skirti kompensaciją kaip šeimai, auginančiai neįgalų vaiką F. O. U.. VSDFV Šiaulių skyrius 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu nusprendė neskirti J. U. lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką F. O. U., nes nėra tenkinami Įstatymo 7 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyti reikalavimai, t. y. nuo paskutinio sprendimo dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skyrimo dienos nepraėjo 6 metai (VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas dėl kompensacijos skyrimo tos pačios šeimos, auginančios neįgalų vaiką K. U., nariui N. U. buvo priimtas 2019 m. lapkričio 7 d.).
22. Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsniu ir Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-668.
23. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeima (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) (toliau – šeima) turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 64 BSI dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį ir jei šeima atitinka vieną iš šių kriterijų: 1) augina neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia; 2) augina neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
24. Pagal Tvarkos aprašo 2.2 papunktį šeimoms (artimiesiems giminaičiams; įtėviams; vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjams (rūpintojams); sutuoktiniams arba neįregistravusiems santuokos ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims), auginančioms namuose neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (toliau – neįgalus vaikas), jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį (toliau – šeimos, auginančios neįgalų vaiką). Šeimos turi teisę gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis (jei vietoj specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
25. Tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad teisę į pakartotinę kompensaciją šeimos, auginančios neįgalų vaiką, įgyja po 6 metų. Tokiu atveju kompensacija išmokama terminą skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl kompensacijos skyrimo priėmimo dienos.
26. Atskleidžiant Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies teisės normos turinį tikslu nustatyti tai, kokią konkrečiai valią įstatymo leidėjas išreiškė minėtoje normoje, svarbu taikyti sisteminį metodą analizuojant, be kita ko, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas. Pagal šį įstatymą vienas iš pagrindinių neįgaliųjų socialinės integracijos principų yra skirtingų poreikių tenkinimo – neįgalieji sudaro labai įvairialypę visuomenės grupę, todėl, teikiant paramą, atsižvelgiama į skirtingus neįgaliųjų poreikius (3 str.); Neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos priemonėmis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir išmokų skyrimas ir mokėjimas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimas ir mokėjimas, ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas (5 str.); Specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai: lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos (20¹ str. 1 d. 3 p.); Neįgaliųjų specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse; Specialieji poreikiai tenkinami šiose neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (24 str. 1 ir 2 d.); Specialieji poreikiai tenkinami techninės pagalbos priemonėmis (25 straipsnis), finansinės pagalbos priemonėmis (26 straipsnis) ir teikiant socialines paslaugas (27 straipsnis). Minėto įstatymo 26 straipsnyje nustatytos šios finansinės pagalbos priemonių neįgaliesiems rūšys: socialinė piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos (1 dalis); tikslinės kompensacijos ir išmokos skiriamos siekiant neįgaliesiems kompensuoti specialiųjų poreikių tenkinimo išlaidas (3 dalis). Taigi Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija yra viena iš finansinės pagalbos priemonių, įtvirtintų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 26 straipsnyje.
27. Sistemiškai įvertinus Transporto lengvatų įstatyme ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nėra teisinių argumentų teigti, jog įstatymų leidėjas Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai išreiškė valią, jog lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija yra skiriama šeimai, neatsižvelgiant į joje auginamų neįgalių vaikų (įvaikių, globotinių, rūpintinių) skaičių. Aiškinant priešingai, susidarytų teisinė situacija, kai būtų pažeisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtinti skirtingų poreikių tenkinimo, lygių galimybių principai, būtų paneigtas finansinės pagalbos priemonės tikslingumas, būtų apribota asmens teisės į socialinę paramą apimtis.
28. Pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
29. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. VPE_SPIE-21060 „Dėl atsisakymo skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją J. U.“ ir VSDFV 2021 m. birželio 2 d. raštas Nr. (18.2E)I-3725 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-21060“ panaikinami ir atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius (VSDFV Šiaulių skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas) įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. balandžio 12 d. VSDFV Šiaulių skyriui pateiktą prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos J. U. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. VPE_SPIE-21060 „Dėl atsisakymo skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją J. U.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. (18.2E)I-3725 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-21060“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. U. prašymą skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
Nutartis neskundžiama.