Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (69, 74 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (3 b. l.).

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas L. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021-01-11 iki 2021-03-11 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose neveikia ventiliacija, vėdinama per langus, drėgna ir tamsu, neužtikrinamas patalpos apšvietimas dėl nepagrįstai įrengtų grotų, dirbtinio apšvietimo lempos be gaubtų, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, sienos pasidengusios pelėsiu.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (neteko galios 2020-12-22), 14 punktas numatė, kad Tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1.), dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3.).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.). Taigi pareiškėjo teiginys, kad grotos ant langų įrengtos nepagrįstai neatitinka tikrovės, nes grotų įrengimą reglamentuoja nurodyti teisės aktai.

Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų didinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, be to, esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Pareiškėjo laikymo kameros jo laikymo laikotarpiu dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams nebuvo tikrinamos, nes nebuvo gauta jokių jose laikomų asmenų skundų.

Atsakovė į bylą pateikė 2021 m. balandžio 23 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61-1215 (20 b. l.), kurioje nurodyta, kad L. K. laikotarpiu nuo 2021-01-11 iki 2021-03-11 į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais dėl laikymo sąlygų nesikreipė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad dėl higienos normas neatitinkančių sąlygų jis pats būtų kreipęsis į visuomenės sveikatos centrą, kitas valstybės institucijas ar organizacijas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų patalpų vėdinimą, apšvietimą, temperatūrą. Pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje ir kokiu laikotarpiu buvo tamsu ar netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama ventiliacija, per žema temperatūra, pelėsis, skundžiasi abstrakčiai, neginčija atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių dėl gyvenamųjų kamerų vėdinimo per langus, dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas sienele ir užuolaida vietoje durų, ne kartą naudojantis tualetu pareigūnai atidarydavo duris ir matydavo jį tualete, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose nuo 2020 m. gruodžio 22 d. reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės, reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvaras iki lubų taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos esamos, o Šiaulių TI ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitalinis remontas negalimi. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (14-15 b. l.) taip pat matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 15 pagaminta iš PDF plokštės, o kameroje Nr. 43 – mūrinė, sienelių aukštis – 2,02 m kameroje Nr. 15 ir 2,28 m kameroje Nr. 43. Į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (26-26 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinį mazgą kameroje Nr. 15 atitvertas durimis, o kameroje Nr. 43 pakabinta užuolaida, kuri visiškai uždengia įėjimą į sanitarinį mazgą. Nors sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nėra įrengti kaip kabinos ir nėra atitverti pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau šis reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2020 m. gruodžio 22 d., o pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021-01-11 iki 2021-03-01, taigi atsakovo galimybės taip greitai sutvarkyti visų kamerų sanitarinius mazgus buvo ribotos laiko atžvilgiu. Pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinių mazgų atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad pareigūnai galėjo jį matyti besinaudojant tualetu, tačiau ši aplinkybė paneigta į bylą pateiktais dokumentais, iš kurių matosi, kad sanitarinių mazgų zonos atitvertos aukštomis sienelėmis ir durimis (kameroje Nr. 15) bei užuolaida (kameroje Nr. 43), o tai pakankamai užtikrino pareiškėjo privatumą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020).

Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 43 buvo laikoma ir po 5 asmenis, todėl laikytina, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikosi Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad laikino sulaikymo kamerose, esančiose rėžiminio korpuso rūsyje ir administracinio pastato rūsyje, tualetai buvo atitverti tik dalinai, be jokios kabinos ir užuolaidos.

Atsakovė nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas stora, nepermatoma polietilenine užuolaida, taip pat asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Atsakovė į bylą pateikė ir trumpalaikio laikymo kameros Nr. LSP (TLK) - 4 fotonuotraukas (28 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitarinis mazgas nuo likusio patalpos ploto atitvertas plokšte, o įėjimas – užuolaida. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos trumpalaikio laikymo kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiškėjas į šią patalpą buvo patalpintas tik vieną kartą, atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad būnant laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas sienele ir užuolaida, be to, atsakovė nurodė, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo dviaukštės lovos, užlipti į antrą aukštą nebuvo kopėtėlių, o tai sukeldavo didelių nepatogumų.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės lovų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų, taigi pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, lankyti renginius, dirbti ir pan. Atsakovė į bylą pateikė 2021-04-23 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61-1215 (20 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį - skaityklą pagal kiekvieną savaitę direktoriaus tvirtinamą grafiką; suimtieji ir nuteistieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą jose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose; L. K. buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (22-25 b. l.), be to, pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti gryname ore (29-35 b. l.). Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad į dušą ir atgal tekdavo eiti per lauką ir grįžti į šaltas kameras. Šį pareiškėjo teiginį paneigė atsakovė, nurodydama, kad asmenys sanitariniam švarinimui vedami pro stoginę, kuri atitverta metaline sienele, apsaugančia nuo vėjo ir kritulių. Be to, Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušų įrengimo nereglamentuoja.