Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1267-513/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2A-1267-513/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Klaipėdos
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1267-513/2012Teisėjas Raimondas Dilys Procesinio sprendimo kategorijos:44.2.4.1; 121.18; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai, AB (KLASCO), dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7271,03 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2011-02-07 apie 19 val. pastatė jam priklausantį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo teritorijoje adresu Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. 2011-02-08 pučiant stipriam vėjui buvo nuplėštas nuo atsakovui priklausančio garažo stogo bituminė danga su derva, kuri užkrito ant atsakovo automobilio ir jį apgadino, dėl ko ieškovui buvo padaryta 7271,03 Lt žala. Dėl apgadinimo informavo atsakovą, kreipėsi į terminalo direktorių, kuris pažadėjo atlyginti žalą ir pripažino jog bituminė danga yra nuo jų teritorijoje esančio garažo, nurodė įvertinti automobiliui padarytą žalą, tačiau balandžio mėnesį prasidėjo nesutarimai ir žala neatlyginta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-13 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pastatų, statinių savininkas atsako be kaltės, todėl atsakovas, kaip pastatų savininkas, turėtų atlyginti ieškovui padarytą žalą, jei ieškovas įrodytų, kad įvykdytos kitos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Teismas iš bylos medžiagos, šalių, liudytojo parodymų nustatė, kad ieškovo transporto priemonė stovėjo aikštelėje, kuri nepriklauso atsakovui, tačiau yra prie atsakovo veiklos teritorijos, kurioje statinių, įrengimų, transporto priemonių ir kitos įrangos turi bei krovinių pervežimo, krovimo, laikymo veiklą vykdo ir kitos įmonės. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų, kokia yra nurodytų atsakovo naudojamų statinių stogų danga bei kokia ji buvo konkrečiai ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2011-02-07 iki 2011-02-09. Bylos įrodymai paneigia ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, kad ieškovo nurodoma stogo bituminės dalis galėjo nuplyšti nuo atsakovui priklausančio statinio (garažo) stogo ir audros paveikta sugadinti atsakovui priklausantį automobilį nurodytu būdu ir padaryti nurodytus sugadinimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl atsiradusių ieškovo įrodinėjamų pasekmių – automobilio sugadinimo (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovas teismo prašo sujungti ieškovo R. B. ir R. A. apeliacinius skundus ir juos nagrinėti kartu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas neturi galimybės pateikti įrodymų, kokia buvo atsakovui priklausančių garažo stogo danga. Atsakovas sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, garažų stogų neapžiūrėjo, apžiūros aktų nesustatė. Iš pateiktų registro duomenų bazės matyti, jog visi garažai esantys įvykio vietoje priklauso atsakovui. Byloje nėra duomenų, jog analogiška danga būtų dengti statinių stogai priklausantys kitiems savininkams. Liudytojai, ieškovo automobilio vertinimo ataskaita, patvirtina jog automobilis buvo apgadintas būtent bitumine danga. Ieškovas teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog būtent nuo atsakovo priklausančio garažo stogo, pučiant stipriam vėjui buvo nuplėšta bituminė stogo danga, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis. Ieškovas prašo sujungti civilines bylas Nr. 2-302-328/2012 ir Nr. 2-1110-676/2012 ir šiose bylose apeliacinius skundus nagrinėti kartu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo teiginiai apie atsakovo sąmoningą siekimą išvengti atsakomybės nesurašant stogų apžiūros aktų yra nepagrįsti. Pats ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų ir teismui nepateikė arba sąmoningai vengė pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų, kokiu konkrečiu daiktu buvo padaryta žala automobiliui. Ieškovas remiasi liudytojo G. L. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai neįrodo, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas nuo KLASCO priklausančio garažo stogo atplyšusia stogo dangos dalimi. Ieškovo prašymas sujungti ieškovo R. B. ir R. A. apeliacinius skundus yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašymas sujungti civilines bylas Nr. 2-302-328/2012 ir Nr. 2-1110-676/2012, yra nepagrįstas. CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Nurodyto straipsnio nuostatos taikytinos neišnagrinėtoms, pirmąja instancija nagrinėjamoms byloms. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju civilinės bylos pirmoje instancijoje jau yra išnagrinėtos, civilinė byla Nr. 2-302-328/2012 yra išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-302-328/2012 yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo šias bylas sujungti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Perkėlos g. 10, Klaipėda, buvo apgadintas ieškovo automobilis TOYOTA COROLLA. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo nurodydamas, kad dėl sugadinto automobilio ir padarytos žalos yra atsakinga atsakovas AB „KLASCO“, kadangi automobilis buvo apgadintas bitumine danga, užkritusia iš atsakovo teritorijos nuo atsakovo priklausančio garažo. Kelių transporto priemonės 2011-03-07 vertinimo Ataskaitos Nr. 11-0099 duomenimis automobilio TOYOTA COROLLA atkūrimo kaštai 7271,03 Lt, todėl ieškovas prašė šią žalą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė žalos atsiradimo priežasčių.

Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Nagrinėjamu atveju ieškovo transporto priemonė stovėjo aikštelėje, kuri nepriklauso atsakovui, tačiau yra prie atsakovo veiklos teritorijos. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dal žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo išsiaiškinti ir įvertinti, ar būtent dėl atsakovo valdomo turto ieškovui buvo padaryta žala.

Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Nagrinėjamoje byloje nors ieškovas teigė, kad jo automobilis buvo apgadintas bitumine danga, nukritusia nuo atsakovo priklausančio garažo, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tokius ieškovo teiginius. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo teritorijoje įvykis dėl automobilio apgadinimo nebuvo užfiksuotas, taip pat nėra duomenų, jog atsakovo teritorijoje būtų užfiksuotas pastatų ar statinių apgadinimas tą dieną, kai buvo apgadintas ieškovo automobilis. Ieškovas teigė, kad liudytojai gali patvirtinti, jog automobilis buvo apgadintas bitumine danga, nukritusia iš atsakovės teritorijos, tačiau iš liudytojo G. L. paaiškinimų nustatyta, jog jis tik girdėjo garsą ir matė jau užkritusią dangą, bet negalėjo patvirtinti, kad danga nukrito būtent iš atsakovės teritorijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje neįrodyta atsakovo kaltė dėl ieškovui padarytos žalos, kadangi byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas bitumine danga, nukritusia nuo atsakovo priklausančio garažo. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovo veiksmai ar jo nerūpestingas (neveikimas) sukėlė ieškovui žalą ar prie jos prisidėjo. Taigi nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.266 straipsnis, 6.246–6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėAlvydas Žerlauskas