Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nuspręsta išskirti J. R., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, baudžiamąją bylą iš Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje G. P. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, T. B. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, D. S., J. R., V. V., S. T., R. K., M. L., R. A., L. D., D. T. ir D. Š. kaltinami pagal BK 189 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-8-670/2016, kurioje G. P. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, T. B. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, D. S., J. R., V. V., S. T., R. K., M. L., R. A., L. D., D. T. ir D. Š. kaltinami pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

Jurbarko rajono apylinkės teismui nustačius, kad kaltinamasis V. V. (2016 m. kovo 14 d. nutartyje ištaisytas rašymo apsirikimas nurodant J. R. vardą ir pavardę) yra pasislėpęs nuo teismo, o bylos išskyrimas jo atžvilgiu nepakenktų bylos nagrinėjimo išsamumui, byla kaltinamojo J. R. atžvilgiu 2016 m. kovo 1 d. nutartimi išskirta. Su šia nutartimi nesutinka kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas Marius Zabita ir Kauno apygardos teismo prašo šią nutartį panaikinti. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis J. R. yra pasislėpęs nuo teismo, juolab, kad jis nebuvo atvykęs tik į vieną posėdį, kuris vyko 2016 m. vasario 5 d., kadangi sirgo gripu. Visgi, būtent dėl šios priežasties apylinkės teismas jam pakeitė kardomąją priemonę į griežtesnę. Gynėjas skunde pripažįsta, kad J. R. neatvyko ir į 2016 m. kovo 1 d. posėdį, tačiau, jo žiniomis, kaltinamasis tiesiog pavėlavo į teismo posėdį vėluojant autobusui. Nepaisant to, gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nesiaiškinant jokių svarbių priežasčių, negalima teigti, kad J. R. yra pasislėpęs, o juo labiau tik dėl to išskirti bylą į atskirą, kai tuo tarpu kitų kaltinamųjų teisėti lūkesčiai į teisingą, išsamų ir objektyvų teismą būtų pažeisti. Advokato įsitikinimu, toks bylos išskyrimas į atskiras, neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžia manyti, jog pagrindinė byla gali būti išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, kas nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundas atmestinas.

Pagal BPK 254 straipsnio 1 dalį, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju gali bylą išskirti į kelias bylas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas ir asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, išskirdamas bylas, rėmėsi minėtu straipsniu ir pagrįstai nurodė, jog tikslinga iš baudžiamosios bylos Nr. 1-8-670/2016 išskirti į atskirą baudžiamąją bylą kaltinamojo J. R., kuris yra pasislėpęs nuo teismo, atžvilgiu. Iš teismui pateiktos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis J. R. neatvyko į 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. vasario 5 d., 2016 m. kovo 1 d. teisiamuosius posėdžius, nors apie jų datas buvo informuotas tinkamai. Kaltinamajam netavykus į 2015 m. gruodžio 1 d. teisiamajį posėdį ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, teismas įpareigojo policijos pareigūnus atvesdinti jį į kitą teismo posėdį. Į 2016 m. vasario 5 d. teisiamają posėdį J. R. netavyko pasiteisindamas tuo, kad neva sirgo, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes į gydymo įstaigas nesikreipė. Į 2016 m. kovo 1 d. teisiamąjį posėdį vėl neatvyko kaltinamsis, o apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Todėl teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas proceso operatyvumo, visiškai pagrįstai nedelsdamas nutarė išskirti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu į atskirą bylą, nes jis akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis vilkindamas baudžiamąjį procesą. Juolab, kad ši baudžiamoji byla dėl didelės apimties bei sudėtingumo buvo pripažinta nagrinėtina greičiau dar 2015 m. gruodžio 8 d.

Apygardos teismas pažymi, jog priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat įvertinti ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvieno epizodo aplinkybes. Įvertinus J. R. dalyvavimą teismo procese, darytina išvada, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, buvo tikslinga išskirti baudžiamąją bylą minėto kaltinamojo atžvilgiu į atskirą bylą. O teigti, kad tai trukdys nustatyti tiesą byloje, nėra jokio pagrindo. Tokie kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundo argumentai grindžiami tik perspektyvinio pobūdžio nuomone ir vertintini kaip subjektyvios prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylų išskyrimas kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Priešingai, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamosios bylos Nr. 1-8-670/2016 nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai, neišskiriant ir kaltinamojo R. K. bei jo gynėjo, turės galimybę dalyvauti vertinant įrodymus, kas neabejotinai leis bylą išnagrinėti teisingai ir bešališkai.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos situacijoje kaltinamojo J. R. dažnas nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdė operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir sudarė sąlygas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kaltinamiesiems garantuotą teisę, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos sudėtingumą ir jos eigą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundo nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme metu, išskirta baudžiamoji byla J. R. atžvilgiu jau yra išnagrinėta, nuosprendis priimtas 2016 m. balandžio 22 d.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria J. R. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.