Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. L. surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 28 d., apie 8.59 val. ji, savavališkai patekusi į gyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini) bei pagal pranešimą dėl kėsinimosi pažeisti gyventojo teises atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliui ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados pareigūnams ir vykdant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str., 19 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei siekiant užkardyti pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., V. L. supažindino su LR įstatymais ir perspėjo nutraukti neteisėtus veiksmus. V. L., nepaisydama policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savavališkus veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu patekimu ir buvimu kito asmens gyvenamosiose patalpose, neturint gyventojo sutikimo, apie 17 val. nevykdė teisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, reikalavimų atlaisvinti patalpas bei vykti į policijos įstaigą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutarimu V. L. pripažino padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 90 Eur baudą. Nutarime konstatuojama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą ir pagrįstai įtardami, jog V. L., neturėdama pakankamo teisinio pagrindo, neteisėtai pateko į gyvenamąsias patalpas, teisėtai ne vieną kartą reikalavo, kad V. L. apleistų patalpas ir iš jų išeitų, o A. Š. be minėtų reikalavimų, išsakė ir reikalavimą vykti kartu su jais į policijos nuovadą, tačiau tokių reikalavimų V. L. nevykdė, tokiu būdu, pažeisdama įstatymų nuostatas, ji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų išeiti iš patalpų ir vykti į policijos komisariatą (b. l. 80-86).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. nepripažino padariusi jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Teigė, kad teismui jau yra davusi išsamius parodymus dėl įvykių 2015 m. gegužės 28 d. Taip pat paaiškino, kad D. ir E. D. gyvena užsienyje, o jie nuo jaunystės seni draugai. D. D. paprašė, kad ši prižiūrėtų jų namą, kurį jie nusipirko varžytinių būdu. D. ir E. D. suteikė jai įgaliojimą, be to jis su jais susitarė, kad ji namą prižiūrės, įeis į vidų apžiūrėti turtą, suveš jų baldus. 2015 m. gegužės 28 d. rytą, kartu su antstole bei policijos pareigūnais ji įėjo į namą ir su E. A. pasikalbėjo, ji parodė kambarius, kurie tušti ir kur galima susidėti daiktus. Sutarė, kad jis pagyvens iki viskas išsispręs, ir ši įsirengs kotedžą, nes dėl namo vyksta teisiniai ginčai. Po pokalbio buvo suvežti baldai. Tvirtino, kad su namo savininkais buvo sutarta, jog ji įsikels į namą ir jį prižiūrės, nes buvę gyventojai grasino apgadinti namo sienas, kitą turtą. Jai jau apsigyvenus tame name, E. A. išsikvietė savo advokatą, pakvietė taip pat jos advokatą, kad suderintų kaip toliau bus sprendžiama dėl namo. Į namus atvyko ir E. A. pakviestas R. V., kuris kalbėjo su ja šiurkščiai ir ją sumušė. Įvykus incidentui, ji kvietė policiją, o R. V. skambino policijos nuovados viršininkui A. Š., kad šis atvyktų. Po šio incidento pareigūnai jai liepė išeiti. Tvirtino, kad pasikonsultavusi su savo advokatu, šį pareigūnų nurodymą įvykdė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokato A. G. teigimu, iš bylos medžiagos sudėtinga spręsti, kokių nurodymų nevykdė V. L., kokių pareigūnų ir kada, nes administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas surašytas plačiai, nedetalizuojant kada ir kaip, nors tuo metu dalyvavo bet dešimt skirtingų pareigūnų. Byloje yra vienintelis rašytinis D. N. raštas ir jame skirtingai nei nurodoma protokole, įspėta apie gresiančią atsakomybę, o jokių reikalavimų daugiau, kad kažką daryti ar kažko nedaryti, išsakyta nebuvo. Pirmą kartą atvykusi pareigūnė D. N. tokių reikalavimų, t. y. nutraukti neteisėtus veiksmus, neišsakė. Vėliau buvo išsakyti reikalavimai pasišalinti iš atitinkamų patalpų. V. L. reikalavimus pasišalinti iš patalpų, kai patalpų savininkai jai buvo suteikę teisę tose patalpose apsigyventi ir kai buvo apsigyventa, buvo sunešti baldai, buvo atvykę svečiai, vertino kaip iškeldinimą, skambino advokatui, t.y. jam. Šis jai pasakęs, kad pareigūnai neturi teisės vykdyti iškeldinimo. Vėliau buvo atvykęs į vietą ir pasitarę, kad kitaip nebus, nutarė vykdyti pareigūnų reikalavimus, o vėliau skųsti juos kaip neteisėtus. V. L. įvykdė tuos reikalavimus ir pasišalino iš patalpų. Mano, kad V. L. būdama patalpose, įvykdydama ir neteisėtą nurodymą, nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., todėl prašo bylą nutraukti.

Liudytojas E. D. parodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. iš varžytinių įsigijo namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Namas registruotas jo sutuoktinės vardu ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo metu gyvena JAV, tačiau nori leisti anūkus į mokyklą Lietuvoje, todėl šį namą ir įsigijo. Siekdami, kad būtų pasirengta jų įsikėlimui, kuris nebuvo sklandus dėl vykstančių teisinių ginčų, įgaliojo V. L. atlikti visus veiksmus, t.y. iškeldinti, pervežti baldus, ir jei, reikia, apsigyventi, tam, kad būtų realizuota jų nuosavybės teisė. Su V. L. kalbėjo apie tai, kad ji galėtų name gyventi iki jie sugrįš, nes name laikant įvairius daiktai, vertybes, juos reikėtų prižiūrėti, todėl jame turėtų kažkas ir būti. Gyvenamųjų patalpų nuomos ar panaudos sutarties nebuvo sudarę, tačiau žodžiu dėl galimybės apsigyventi susitarė.

Liudytoja D. D. parodė, kad su sutuoktiniu, prieš išvykdami, įgaliojo V. L. atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi įgyvendinant jų nuosavybės teisę į įsigytą namą. Išduodami įgaliojimą, kalbėjo su V. L., kad ji gali name apsigyventi. To neįrašė į įgaliojimą, nesudarė kitos sutarties, nes nemanė, kad tai reikalinga. Tvirtino, kad V. L. galėjo apsigyventi name, norėdama tinkamai atlikti įgaliotinės pareigas ir prižiūrėti turtą.

Liudytoja D. N. parodė, kad nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo V. L. už savavaldžiavimą, o tik už nurodymų nevykdymą, nes nebuvo pateikta jokių pareiškimų. Pagal pranešimą, jog keičiama namo spyna, signalizacijos kodai ir pan., atvykusi į įvykio vietą 2015 m. gegužės 28 d. rytą, pasiūlė spyną, signalizaciją atstatyti į pradinę padėtį, kas buvo padaryta. Situacija klostėsi geranoriškai, konfliktas išsisprendė, todėl jokių poveikio priemonių nebuvo taikyta, tik surašytas įspėjimas, kad už priešingą teisei elgesį gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir tuo buvo apsiribota. Teigė, kad jai atvykus į namą Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų V. L. teisėtą buvimą tuo adresu. Pripažino, kad V. L. pateikė įgaliojimą, pateikė išrašą iš Registrų centro, tačiau namas buvo nupirktas su jame gyvenančiais asmenimis, o V. L. nesikreipė į teismą dėl tų žmonių iškeldinimo, taip pat nebuvo pateiktas teismo sprendimas, pagal kurį L. galėjo įsikeldinti į tą namą. Tokiu būdu, V. L. nevykdė jos ir nuovados vadovo A. Š. reikalavimo, kuris buvo grindžiamas LR Civilinio kodekso 6.610 str., numatančiu įkeldinimą ir iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, atlaisvinti patalpas. Pripažino, kad nesikreipė į E. ir D. D., kad išsiaiškintų V. L. įgaliojimų apimtį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 187 str. 2 d. nurodoma, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Teismų praktikoje pažymima, kad tam, jog būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-841/2006, Nr. N575-344/2012, Nr. N575-3923/2011 ir kt.). Be to, darytina išvada, kad asmuo šį pažeidimą gali padaryti tik tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jam duodami policijos pareigūnų nurodymai ir reikalavimai grindžiami teisės aktais jiems suteiktų įgaliojimų pagrindu, tačiau sąmoningai juos ignoruoja, jiems nepaklūsta, nekeičia savo elgesio taip, kad juos įvykdytų ir tokiu būdu kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką. Pažymėtina, kad asmeniui neturėtų kilti pagrįstų abejonių, kad policijos pareigūnų veiksmai teisėti ir, kad pareigūnai veikia vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokiu būdu, nurodymus ar reikalavimus nepavaldiems asmenims duodantys pareigūnai, turėtų aiškiai įvardinti priežastį ir nurodyti savo reikalavimų teisinį pagrindą. Tokia pareiga, teismo įsitikinimu, kyla iš Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų, imperatyviai pakartojančių, kad kitiems asmenims privalomi tik įstatymų pagrindu duodami teisėti nurodymai.

Vertinant byloje esančius duomenis, daryti kategorišką išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindo. Priešingai, pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes konstatuotina, kad V. L. pagrįstai galėjo manyti, kad policijos pareigūnų jai duodami reikalavimai yra neteisėti, nes nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl ir neprivalomi jiems paklusti. Kita vertus, V. L. visgi pakluso pareigūnų reikalavimams ir atlaisvino patalpas, dėl jos manymu neteisėtų pareigūnų veiksmų nuspręsdama kreiptis į atitinkamas institucijas.

Kaip matyti, V. L. kaltinama tuo, kad neteisėtai patekusi ir būdama name Kaune, (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atlaisvinti patalpas ir vykti į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Visų pirma pažymėtina, kad gyvenamasis namas Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. D., ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 14). D. D. kartu su sutuoktiniu E. D., 2015 m. balandžio 20 d., notaro patvirtintu įgaliojimu, įgaliojo V. L., atstovauti jiems visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose tvarkant visus reikalus, susijusius su jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypu ir statiniais, esančiais Kaune, (duomenys neskelbtini). Įgaliojime be kita ko nurodoma, kad V. L. įgaliojama aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti jiems Valstybės įmonėje Registrų centras, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, jos teritoriniuose padaliniuose, žemėtvarkos skyriuose, Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, notarų biuruose, antstolių kontorose, bankuose, savivaldybėse, butų ūkio tarnybose, archyvuose, bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, vykdant aukščiau nurodytus pavedimus, jų vardu gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus (jų dublikatus), jų vardu sumokėti ir gauti pinigus, jų vardu gauti bei pateikti pareiškimus, pasirašyti prašymus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (b. l. 15). Įgaliojimą suteikę asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. L. buvo leista name apsigyventi, jei tai bus reikalinga, siekiant tinkamai vykdyti įgaliotinės pareigas bei prižiūrint D. ir E. D. turtą. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su namo, esančio Kaune (duomenys neskelbtini), naudojimu, valdymu ir disponavimu ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, apibrėžiantį turto savininko teisinę padėtį (CK 4 knygos 5 skirsnis), į ką atkreipė dėmesį ir Kauno apygardos teismas, konstatuodamas, kad niekas kitas negali turėti daugiau teisių, nei jų suteikta teisėtam savininkui, darytina išvada, kad vien V. L. patekimas ir buvimas (duomenys neskelbtini) name, negali būti laikomas per se neteisėtu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jos patekimo ir buvimo neteisėtu nelaikė ir patys policijos pareigūnai, tarp jų ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė D. N., atvykę pagal gautą iškvietimą 2015 m. gegužės 28 d. apie 9.00 val., ir radę V. L. su kitais asmenimis name, tačiau nereikalavę, kad ji atlaisvintų patalpas. Pažymėtina, kad ir tuo metu V. L. surašytas įspėjimas buvo abstraktus, nurodant, kad ji tik įspėjama dėl neteisėtų veiksmų keičiant durų spyną, signalizaciją, ko administracinio teisės pažeidimo protokolo kaltinime nebuvo, ir dėl kitų neteisėtų veiksmų, kurie nedetalizuoti, neįvardinant nei kokias teisės normas V. L. pažeidžia, nei dėl kokio pažeidimo ir pagal kokius ATPK ar BK straipsnius ji galėtų būti baudžiama. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos galima spręsti, kad pareigūnai, duodami nurodymus atlaisvinti patalpas, rėmėsi LR Civilinio kodekso 6.610 str.. Šiame straipsnyje nurodoma, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Akivaizdu, kad ši norma skirta gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams ir jų nutraukimo klausimams apibrėžti, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad tarp savininkų ir kitų asmenų būtų susiklostę gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai ar juos ketinta nutraukti ir pan., taip pat nėra jokių duomenų ir apie tai, kad V. L. būtų ketinusi name gyvenančius asmenis iškeldinti. Galiausiai paminėtina ir tai, kad V. L., būdama name, nuolat konsultavosi su advokatu, ir, pareigūnams, jiems aiškiai ir konkrečiai nenurodant, kokias teisės normas ji pažeidžianti ir kodėl jos elgesys pripažintinas neteisėtu, pagrįstai galėjo manyti, kad pareigūnų jai duodami reikalavimai nėra pagrįsti ir teisėti, juo labiau, kaip minėta, kad tos pačios dienos apie 9 val. V. L. patekus į patalpas ir joje buvus, jie V. L. reikalavimų atlaisvinti patalpas nepateikė, o situacijai iš esmės nepasikeitus, pareigūnų reikalavimai pasikeitė. Paminėtina ir tai, kad nors V. L. ir nesutiko su policijos pareigūnų reikalavimais, tačiau galiausiai juos įvykdė.

Taigi, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Taigi konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant V. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286-288 str., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., bylos teiseną V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.