Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai, Linai Žiupsnienei, vertėjaujant Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-24 nutarimo Nr. 10N-15790946-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas G. Mateika surašė E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 74AN-13565549-14 dėl to, kad E. S. 2014-05-24 14.48 val. Sakalo g. 1, Molėtuose, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatė jį šalia geltonos ištisinės kelio ženklinimo linijos, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 3 priedo 1.4 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas A. Grigas 2014-07-24 nutarimu Nr. 10N-15790946-14 E. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba su pinigais. Tuo metu privažiavo prie parduotuvės „Maxima“. Iš lauko pusės nesimatė, kur yra bankomatas. Bankomatas buvo iš šoninės pusės, o jie sustojo prie centrinių durų. Jis prie tos parduotuvės buvo pirmą kartą, nusprendė privažiuoti prie centrinių durų. Ten buvo nupiešta oranžinė linija. Jei būtų žinojęs, kur yra bankomatas, būtų sustojęs prie anų durų. Jis įjungė oranžinius švyturėlius ir avarines šviesas. Iš karto prie jo privažiavo pareigūnai, kiti ekipažo nariai dar nesuspėjo išeiti iš mašinos. Pareigūnai užfiksavo nusižengimą, kad sustojo prie geltonos linijos. Bet savo protokole jie nurodė, kad jis stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, užstatė eismą, nors ten pėsčiųjų perėjos nebuvo. Ten buvo kelio plotis apie 6-7 m, jo mašinos plotis 2 m., todėl laisvai galėjo pravažiuoti. Policijos pareigūnas nurodo, kad tai buvo apie 15:00 val., o jie buvo ten apie 10:00 val.. Pagal GPS jų mašinas mato ir tai yra užfiksuota. Policijos pareigūnas nurodo, kad jis bendravo per atidarytas duris, bet pas juos mašinoje šoninės durys neatsidaro, jos yra užplombuotos, mašinoje nesidaro nei langai, nei durys, vairuotojas negali išlipti pro duris, jie gali išlipti tik per galines duris. Jie Vilniuje važinėja prie visų parduotuvių, ir prie visų parduotuvių būna geltonos juostos. Svarbiausia, kad mašinos ir žmonės galėtų praeiti. Dabar jie perėmė Utenos regioną, gal pareigūnai ten nežino, kaip jie dirba. Jie nešioja didelius pinigus, tad privažiuoja kuo arčiau prie durų. Buvo šeštadienis, aikštelė buvo užstatyta pilnai. Jis būtų galėjęs sustoti tik už 300 m., jei būtų parkavęsis aikštelėje. Yra trys ekipažo nariai. Kai pareigūnai prisistatė, jie buvo mašinoje, bet po to išlipo, kad įvykdytų savo pareigas. Nuo sustojimo iki išvažiavimo užtruko nuo 5 iki 10 minučių. Priėjo jaunesnysis pareigūnas. Kol vienas pareigūnas priėjo, kitas pareigūnas statėsi mašiną. Kai vienas pareigūnas buvo savo mašinoje, jo ekipažo nariai dar buvo, jie išėjo pro galines duris, antras pareigūnas priėjo kažkur už dvidešimt sekundžių, kai jo mašinoje tikrai nieko nebuvo. Kai ekipažas išeina, jie duris uždarinėja. Mašina yra didelė, jie išlipa pro galines duris. Pagal instrukciją jis negali išjungti mašinos variklio. Pas jį yra šarvuota mašina ir labai storas stiklas, labai sunku bendrauti pro tą stiklą. Pareigūnas pasakė, kad jis pažeidė geltoną liną, kad jie ne milijonus nešioja, gali sustoti ir už 300 m. Pareigūnas prašė jo inkasavimo pažymėjimo, vairuotojo pažymėjimo, juos nufotografavo. Jis paprašė pareigūno pažymėjimo, jis nuėjo į mašiną jo paimti. Bankomato pakrovimas užtrunka 5-10 min. Pareigūno vardą, pavardę pranešė savo vadovybei, jiems tai reikia daryti pagal instrukciją. (b.l. 47-48)

Liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su kolega atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, pastebėjo tarnybinį automobilį, kuri vairavo E. S.. Inkasatoriaus automobilis buvo pastatytas prie pat įvažiavimo, buvo įjungtos tik avarinės. Jie priėjo prie to automobilio ir paminėjo vairuotojui, kad čia negalima stovėti, kadangi trukdė ir transportui ir pėsčiųjų judėjimui. Automobilis stovėjo visai kitoje vietoje, nei buvo bankomatas. Tas žmogus negalėjo normaliai su jais bendrauti, kadangi pagal jų taisykles negalima nei durų, nei lango atidaryti. Jie surašė tarnybinį pranešimą, padarė nuotraukas, kad stovi prie tos geltonos linijos. Kadangi mašina stovėjo prie įėjimo, žmonėms reikėjo apeiti tą automobilį. Jis pirmas priėjo prie automobilio, po to priėjo kolega, kuris daugiau bendravo. Bendravo per uždarytą langą, susikalbėjo, suprato pokalbio esmę, nors bendravo ir gestais. Ar buvo įjungtas variklis, nepamena. Švyturėlių taip pat nebuvo įjungta. Jie pamatė automobilį jau sustojusį, automobilyje buvo vienas vairuotojas, jokių kitų asmenų nebuvo. Vietos aikštelėje tai tikrai buvo, ir arčiau negu 300 m. Nepamena, ar visos automobilio durys buvo uždarytos ar atidarytos. (b.l. 48-49)

Liudytojas E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo su kolega nustatytame maršrute ir važiuojant pro „Maximos“ centrą pastebėjo inkasatorių automobilį, pastatytą šalia geltonos ištisinės linijos, vietoje, kur automobilis trukdė transporto priemonėms ir pėsčiųjų eismui. Kadangi buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių atitinkami punktai, surašė tarnybinį pranešimą, pagal kurį institucija priėmė atitinkamą sprendimą. Inkasatoriaus automobilio, jeigu neklysta, buvo įjungtas variklis, švyturėliai nebuvo įjungti. Avarinė šviesos signalizacija buvo įjungta. Ar buvo įrengti švyturėliai, nepamena. Pėsčiųjų perėjos toje vietoje nebuvo, bet automobilis buvo pastatytas taip, kad trukdė žmonėms patekti į prekybos centrą. Tai buvo savaitgalis, vasara, daug pirkėjų. Automobilis trukdė pravažiuoti. Prie tų durų nepažeidžiant KET gal ir nebuvo, kur pasatyti automobilio, bet realiai bankomatas yra visai prie kitų durų. Ten kur yra bankomatas, yra laisvesnė galimybė prisiparkuoti automobilį, nes ten nėra pagrindinis įėjimas. Jis matė automobilyje vairuotoją, kitų asmenų nebuvo, jokios durys nebuvo atidarytos. Nematė jokių kitų darbuotojų išlipant ar įlipant. Bendravo su vairuotoju per uždarytą langą, rankose dokumentų neturėjo. Pokalbį suprato, nes vairuotojas paprašė ir jo dokumentų. Galimybė pravažiuoti buvo, bet jeigu važiuotų kažkoks senukas, tai abejoja, ar jis būtų pravažiavęs. Inkasatoriams kažkokių kitų KET taisyklių nėra, galioja bendros taisyklės, yra išskirtinumo nėra, švyturėliai nebuvo įjungti. (b.l. 49-50)

Liudytojas Č. J. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną Molėtuose, prie „Maxima“ parduotuvės privažiavo inkasuoti SEB banko bankomatą. Nežinojo tiksliai, prie kurio įėjimo stovi bankomatas. Sustojo prie geltonos linijos, ką daro visą laiką. Reikalaujama su pinigais sustoti kuo arčiau inkasavimo taško. Ekipažą sudarė trys žmonės: vairuotojas, jis kaip bankomato operatorius ir inkasatorius, kuris saugojo jį. Vairuotojas buvo E. S.. Kai sustojo, prieš išlipdamas matė, kad link jų eina pareigūnas. Išlipęs pro automobilio galą, matė, kad prie vairuotojo lango priėjo pareigūnas. Jis su kolega nuėjo inkasuoti bankomato. Grįžus, vairuotojas pasakė, kad buvo dar vienas pareigūnas priėjęs, išrašė, ar bandė išrašyti baudą. Jis sėdėjo priekyje, sustojus matė ateinantį pareigūną. Pilnai išlipęs matė, kad jis stovi prie vairuotojo lango. Jie iš kairės pusės, pro vairuotojo pusę ir praėjo. Vairuotojo ir pareigūno pokalbio negirdėjo. Jie nesustojo, nuėjo savo darbo pareigų atlikti. Jis toje vietoje nebuvo virš metų, gal net daugiau. Tada regionai pasikeitė, dalį laiko Vilniaus regionas Molėtų neinkasavo. Jis tada buvo pirmą kartą po pasikeitimų. E. S. taip pat važiavo pirmą kartą, kai Molėtai buvo pridėti prie Vilniaus regiono.

Liudytojas I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad datos tiksliai neatsimena, tai buvo gegužės mėnesį, galimai 24 dieną, galima pažiūrėti į grafiką. Jie tą dieną buvo trise, krovė bankomatus. Tai buvo rytas, daug žmonių buvo toje „Maximoje“. Parduotuvė didelė. Jie sustojo, niekam netrukdė. Jie visuomet ten sustoja – vakar, užvakar, kiekvieną dieną. Kiek važinėja, visą laiką toje vietoje sustoja, niekuomet problemų nebuvo. Gal vyresnis policininkas norėjo kažką įrodyti jaunesniam. Kai važiavo 2014-05-24, jis saugojo. Pareigūnų iš karto nematė. Kai sustojo, jie dar nespėjo išlipti, kai prie vairuotojo lango priėjo policininkas, klausė, kodėl jie čia sustojo. Jis matė policininką, kai jis priėjo prie vairuotojo lango. Pasakė, kad nėra daugiau kur sustoti. Ten buvo jaunas pareigūnas. Jis dar paklausė, ar yra problemos, o jis atsakė, kad ne. Tada jie nuėjo įkrauti bankomato. Kai atidarė bankomatą, jis dar pažiūrėjo ir matė, kad pareigūnai vis dar stovi, nesitraukia. Jie prašė atidaryti langą. Langas šarvuotyje neatsidaro. Dirbo įspėjamasis šviesos signalas (švyturėlis), automobilio avarinis signalas. Buvo vasara, švietė saulė, gal jie šviesų nepastebėjo. Automobilis aukštas, reikia galvą pakelti ir pažiūrėti, kad pamatytum švyturėlį. Pas juos taip yra – atvažiuoji kur nors, net Vilniuje, sustoji, įjungi automobilio avarinį signalą ir dirba švyturėlis. Įjungtas švyturėlis yra būtinas, kitaip jie negali į maršrutą išvažiuoti. Švyturėlio spalva geltona. Jis yra iš automobilio kairės pusės. Automobilis aukštas, švyturėlis yra aukštai, ant stogo. Pareigūnas galėjo jo nepamatyti, tačiau avarinį automobilio signalą turėjo pamatyti. Jie visada sustoję įjungia automobilio avarinį signalą, mirksi keturios geltonos lemputės. Tą dieną, jam atrodo, avarinis signalas buvo įjungtas, tai jau toks įprotis. Tiksliai neatsimena, ar buvo įjungtas avarinis signalas, bet švyturėlis tikrai dirbo. Pas juos taip yra – išvažiuojant į maršrutą įjungiamas švyturėlis ir išjungiamas tik grįžus į bazę. Kur pastatyti automobilį, galvoja vairuotojas, bet jų instrukcijoje yra parašyta, kad turi pastatyti automobilį kuo arčiau objekto. Jie juk negali už 200 metrų sustoti, negali eiti su pinigais pro žmones, mašinas. Toje „Maxima“ parduotuvėje yra daug išėjimų. Viename praėjime yra vieno banko bankomatas, kitame kito. Jei žmogus visą laiką tik inkasavimu užsiima, jis žino, kur kurioje vietoje yra bankomatas. Jie nežinojo tiksliai, kur yra reikiamas bankomatas, todėl sustojo toje vietoje. Tą dieną daug buvo automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš schemos matyti, kad pro juos galėjo sunkvežimis pravažiuoti. Pėsčiųjų perėja ten nebuvo nupaišyta. Jie vis tiek būtų pažeidę taisykles. Iš kitos pusės jie negalėjo sustoti, ten buvo geltona juosta, o iš kitos pusės nebuvo kur pastatyti automobilio. Kitų galimybių pastatyti automobilį nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 124¹ str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 4 d. sudėtis E. S. veiksmuose įrodyta 2014-06-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 74AN-13565549, policijos pareigūno A. N. tarnybiniu pranešimu, teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. N., E. K., I. M. ir Č. J. paaiškinimais, pažeidėjo paaiškinimu, nuotraukomis.

Policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-05-24 patruliuodami tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“ 14.48 val. Molėtuose, Sakalo g. 1, šalia prekybos centro „Maxima“ pastebėjo automobilį „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pastatė ir paliko stovėti automobilį, kuris trukdė transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, šalia geltonos ištisinės ženklinimo linijos. Bendraujant su vairuotoju, paaiškėjo, kad vykdoma bankomatų inkasacija, nors bankomatas yra priešingoje prekybos centro pusėje. Vairuotojas pro atvirą langą paaiškino, kad pagal inkasavimo taisykles gali pareigūnams pateikti dokumentus, juos pridėdamas prie priekinio automobilio stiklo, siekiant įsitikinti, kad jie tvarkingi. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad automobilis priklauso UAB „G4S“ , jį vairavo E. S.. (b.l. 5). Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad automobilis „Ford Transit“ stovi dešiniuoju šonu prie centrinio įėjimo į prekybos centrą ties geltona ištisine linija, t.,y, formaliai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 5 p., 3 priedo 1.4 p.. (b.l. 7-8). Minėtoje vietoje ir minėtu būdu pastatęs automobilį neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patvirtinto liudytojai A. N., E. K., I. M. ir Č. J..

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra klaidingai nurodytas pažeidimo padarymo laikas 14.45 val., akivaizdu, kad suklysta ir policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime fiksuojant pažeidimo laiką. Pagal UAB „G4S“ pateiktą inkasavimo automobilio valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionių ataskaitą, šis automobilis 2014-05-24 Sakalo g. 1, Molėtuose stovėjo nuo 9.39 val. iki 9.52 val., o protokole nurodytu laiku buvo Ignalinoje. (b.l. 55) Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pažeidimo padarymo laiką administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime laiko rašymo apsirikimo klaida it tikslina, kad pažeidimo padarymo laikas yra 9.40 val.

Pareiškėjas teigia, kad jo automobilio pastatymo būdas netrukdė nei pravažiuoti kitiems automobiliams, nei pėstiesiems, automobilį jis pastatė neleistinoje vietoje, vadovaudamasis inkasavimo automobilio naudojimosi instrukcijos nuostatomis, siekdamas užtikrinti krovinio ir inkasatorių saugumą, be to, automobilis buvo su įjungtais specialiais oranžiniais švyturėliais, kuriuos naudojant leidžiami smulkūs KET taisyklių pažeidimai.

Susipažinęs su byloje esančiomis nuotraukomis, teismas konstatuoja, kad pastatytas automobilis iš tiesų nekliudė pėsčiųjų eismui – jis nebuvo pastatytas ant perėjos, pėstieji galėjo laisvai apėję jį patekti į prekybos centro patalpas. Liudytojas I. M. nurodė, kad jis trukdė pravažiuoti kitoms transport priemonėms, nors automobiliai sunkiai, bet pravažiuoti pro stovintį inkasatorių automobilį galėjo. Tačiau LR ATPK 124¹ str. 4 d. numato atsakomybę ne tik už tokį automobilio statymo būdą, kai pastatymas trukdo pėsčiųjų ar transporto priemonių eismui, bet už tokį, kuris pažeidžia KET reikalavimus, kelio ženklus ar ženklinimą. KET 3 priedo 1.4 p. nustato, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti) <…>. Tiek administarcinė atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojai neneigė fakto, jog automobilis „Volkswagen Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo apie 15 min. pastatytas šalia geltonos ženklinimo linijos, t.y, pažeidžiant KET 1.4 p. reikalavimą.

Pareiškėjas teigia, kad parkuodamas automobilį, jis vadovavosi Inkasavimo automobilio naudojimosi instrukcija (I/P-206-1/7), reikalaujančia parkuotis kuo arčiau prie įėjimo į objektą durų (7.1.2.2 p.) Tačiau minėtų instrukcijų 4.4 p, numato, kad vairuodamas inkasavimo automobilį, inkasatorius vairuotojas privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, Taisyklių dalyje dėl inkasavimo automobilio parkavimo prie inkasavimo objektų 7.1.2 p. numatyta, kad inkasavimo automobilis parkuojamas, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. (b.l. 29)

Pareiškėjas savo teisę statyti automobilį, pažeidžiant stovėjimą reglamentuojančias KET taisykles, motyvuoja KET 193 p. (iki 2014-10-11 galiojusi redakcija) įtvirtinta išimtimi specialiajam transportui. Minėtas punktas numato, kad atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus, specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad nepakenks eismo saugumui. Kaip matyti iš šio reglamentavimo, ši išimtis skirtina ne tik specialiosioms transporto priemonėms, bet ir konkrečiais nustatytais atvejais- atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus. Tik šių abiejų aplinkybių visuma leidžia pasinaudoti minėta taisyklių išimtimi. Nagrinėjamu atveju apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad inkasavimo automobiliui nebuvo įjungti oranžiniai žybčiojantys švyturėliai, buvo įjunti tik avariniai signalai. Liudytojas I. M. teigė, kad inkasatoriaus automobilio oranžinis švyturėlis įjungiamas išvažiuojant į maršrutą ir žybsi nepertraukiamai, tačiau tai prieštarauja KET 194 p. (redakcija iki 2014-10-11), numatančiam, jog oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Tuo tarpu liudytojai inkasatoriai teigė, kad jų transporto priemonė eismui nekliudė. Antra, vykdomas inkasavimas nepatenka į KET 193 p. numatytų atvejų sąrašą, kai leidžiami KET taisyklių pažeidimai.

Pareiškėjo skunde minima Policijos departamento prie LR VRM generalinio komisaro 1999-09-22 įsakymu Nr. 292 patvirtinta Žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo kelių transporto priemonėse ir jų naudojimo instrukcija buvo panaikinta Policijos departamento prie LR VRM generalinio komisaro 2013-02-06 įsakymu Nr. 5-V-91, ji nebegalioja.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybės teismas konstatuoja, kad E. S. pagrįstai skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu pažeidęs KET 5 p. 3 priedo 1.4 p. reikalavimus. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 30¹ str. numatyta galimybė organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į aplinkybes, numatytas LR ATPK 30² str., į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismo vertinimu, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Veikų, numatytų LR ATPK 124¹ str. 4 d. padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Nutarime nurodyta, kad E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie baustumą administracine tvarka nustatyta, kad E. S. anksčiau nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Vertinant, ar tinkamai parinktas nuobaudos dydis, atsižvelgtina į tai, kad E. S. pripažino faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, į ypatingas pažeidimo padarymo aplinkybes: jis padarė pažeidimą, atlikdamas tarnybines funkcijas, vykdydamas pinigų inkasavimą, kad inkasavimo vykdymą reglamentuojančios instrukcijos iš vairuotojo reikalauja suderinti daug kartais nesuderinamų reikalavimų - ne tik laikytis KET reikalavimų, tačiau ir užtikrinti krovinio, inkasatorių saugumą, šiuo konkrečiu atveju nebuvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad praeityje jis nėra baustas nei už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei administracine tvarka. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad šiuo atveju paskirta bauda neproporcinga padarytam pažeidimui, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant E. S. švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą – įspėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą nutarimą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 246² straipsnis), tačiau E. S. buvo paskirta per griežta nuobauda, todėl atsižvelgus į aukščiau paminėtus motyvus, nutarimas keistinas ir taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas, pareiškėjui skirtina švelnesnė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 5 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-24 nutarimą Nr. 10N-15790946-14 – pritaikius LR ATPK 30¹ str., paskirti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) už LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą nuobaudą - įspėjimą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.