- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-37-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02648-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- S. T. N.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- D. K., R. K., B. S. G., V. I. G., N. K., S. L., V. G.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. N. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl sumokėtų sumų grąžinimo, tretieji asmenys D. K., R. K., B. S. G., V. I. G., N. K., S. L., V. G. privati turistų aptarnavimo agentūra „Grybo namai“, E. S., I. O., Z. O., A. P., R. P., M. S., Z. A., K. A. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo: 1) 3 733,59 Lt sumą, sumokėtą už patalpų (duomenys neskelbtini) ir joms tenkantį bendro naudojimo patalpų šildymą (įskaitant delspinigius); 2) 184,12 Lt sumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtas sumas, priskaičiuotas už patalpas ir joms apskaičiuotą namo bendro naudojimo patalpų šildymą; 3) 373,49 Lt sumą, sumokėtą už butui apskaičiuotą namo bendro naudojimo patalpų šildymą; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-15 ieškovas įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Įsigijus patalpas paaiškėjo, jog centrinio šildymo vamzdžiai nepasiekia patalpų, dėl ko šilumos energija šioms patalpoms nebuvo tiekiama. Atsakovui atsisakius suteikti sąlygas atkurti ir naudoti miesto centrinį šildymą, buvo nuspręsta kaip alternatyvą centriniam šildymui naudoti šildymą elektra. Ieškovas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir šioms patalpoms namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą iš viso atsakovui sumokėjo 3 733,59 Lt sumą (įskaitant delspinigius). 2005-12-15 ieškovas taip pat įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Įsigijus minėtas patalpas paaiškėjo, jog centrinio šildymo vamzdžiai nepasiekia patalpų, dėl ko šilumos energija šiam butui faktiškai nebuvo tiekiama. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad patalpose yra likęs vienas radiatorius, kurio tikrai neužtenka reikiamai temperatūrai patalpose užtikrinti. Ieškovas nereikalauja grąžinti už patalpų (duomenys neskelbtini), šildymą sumokėtų sumų. Ieškovas taip pat nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) nėra įrengtas nei vienas radiatorius, kuris tiektų šilumą elektros ar centrinio šildymo sistemos pagalba. Ieškovas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šioms patalpoms apskaičiuotą namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą (įskaitant delspinigius) sumokėjo atsakovui 1 748,16 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šilumos energija patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama, vadovaujantis 2006-03-09 sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 96321. Rašytinė sutartis dėl ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo nėra pasirašyta, tačiau buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovas taip pat nurodė, kad patalpų savininkams įtvirtinta teisė atjungti šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, o to nepadarius (atjungus šildymo įrenginius nustatytos tvarkos nesilaikant) patalpų savininkai tebėra pripažįstami vartotojais. Atsiliepime nurodoma, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu, todėl mokesčiai kiekvienam atskiram vartotojui, taip pat ir ieškovui, skaičiuojami pagal minėto skaitiklio rodmenis. Atsakovas pažymi, kad Šilumos ūkio įstatymo 25 str. numato, kad buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, todėl ieškovas privalo apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos energijos kiekį.
Trečiasis asmuo S. L. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tinkamai nepagrindė pareikšto ieškinio.
Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai ir juos patvirtinantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą patenkinti pareikštą reikalavimą.
Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą atsakovo poziciją, taip pat prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nereikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo, o reikalauja grąžinti be pagrindo sumokėtas lėšas, todėl taikytinas bendrasis CK 1.125 str. 1 d. įtvirtintas dešimties ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido; todėl atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje nurodytos patalpos VĮ Registrų centro duomenimis turi būti šildomos iš centralizuotų sistemų tiekiama šilumine energija, šio šildymo būdo savavališkai keisti negalima. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006-03-09 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 96321, kuri patvirtina, kad ieškovo patalpų (duomenys neskelbtini) dalis šildoma iš centralizuotų sistemų tiekiama šilumos energija. Ieškovas šio sandorio nėra nuginčijęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo atsakovui užmokestį už bendrojo naudojimo daugiabučio namo patalpų šildymą. Nurodė, kad šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 nenumato būtino šildymo įrenginių buvimo bendrojo naudojimo patalpose, kaip sąlygos, kad pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams būtų priskirta tam tikra šilumos kiekio dalis. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra sudaręs su atsakovu šilumos pirkimo-pardavimo sutarties dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal LR CK 6.72 str. nuostatas atsakovas negalėjo iš ieškovo reikalauti delspinigių. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo sumokėtus 184,12 Lt delspinigius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, kuri sudaro 4,29 proc., nepriteisė iš atsakovo ieškovo naudai žyminio mokesčio, kadangi suma yra itin maža. Teismas iš ieškovo trečiojo asmens S. L. naudai priteisė 574,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi bylos išsprendimas 95,71 proc. atitinka šio trečiojo asmens poziciją bei 176,81 Lt valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitos dalies išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisė dėl mažos sumos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR CPK 185 str., 270 str. 4 d., netinkamai įvertino įrodymus, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių ne tik ieškovo, bet ir paties atsakovo pateikti ir minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo atmesti. Pasak apelianto, atsakovas, žinodamas, kad patalpose buvę įrenginiai nebuvo prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų, nepaisant to pateikė apeliantui standartinę šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį kartu su nurodymu ją pasirašyti ir grąžinti atsakovui. Pažymi, kad atsakovas tiek 2003-12-22 akte, tiek 2004-12-06 akte nurodė akivaizdžiai neteisingus duomenis, susijusius su patalpų šildymu. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl to, kad patalpoje vizualiai matėsi šildymo įrenginiai, todėl ieškovui nekilo abejonių dėl galimybės gauti šilumos energiją iš centralizuotų šildymo sistemų ir tik pardėjus patalpų kapitalinio remonto darbus, paaiškėjo, jog šilumos energija iš centralizuotų šildymo sistemų patalpoms negali būti tiekiama dėl kitam asmeniui (kitiems asmenims) priklausančiose patalpose atliktų šilumos energijos tiekimo atjungimo veiksmų. Apeliantas pripažįsta įstatyme nustatytą pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tačiau apeliantas nesutinka, jog turi pareigą apmokėti šilumos energiją, kuri namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoms nebuvo tiekiama, atitinkamai, nebuvo suvartota. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš apelianto priteisdamas trečiajam asmeniui S. L. bylinėjimosi išlaidas – 574,26 Lt, netinkamai taikė LR CPK 93 str. bei 98 str. nuostatas, kadangi trečiojo asmens pateikti dokumentai nepagrindžia trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai tarp ginčo šalių nėra pasibaigę, todėl apeliantas turi vykdyti savo pareigą – nustatyta tvarka atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Atsakovas taip pat pažymi, kad buto savininkas turi teisę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau privalo laikytis teisės aktuose nustatytos specialios procedūros. Vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. atsakovas nurodo, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsakovas nurodo, kad šilumos energijos kiekio paskirstymą namo butų savininkams, tame tarpe ir apeliantui, mokesčius skaičiavo remdamasis Komisijos patvirtintais metodais Nr. 4 ir Nr. 5.
Trečiasis asmuo S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2005-12-15 įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) . 2006-03-09 ieškovas (per įgaliotą asmenį) su atsakovu sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 96321. Pagal šios sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją ieškovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) , ieškovas įsipareigojo mokėti už atsakovo tiekiamą šilumos energiją. Ieškovas už patalpų (duomenys neskelbtini) ir šioms patalpoms namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų šildymą iš viso atsakovui sumokėjo 3 733,59 Lt (įskaitant delspinigius). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2006-02-21 sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. 2007-11-13 ieškovas sudarė naują elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
Visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip lex generalis reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kiti teisės aktai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašuose (t. 1, b. l. 11, 12, 13, 14) nurodyta, kad šių patalpų šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų (duomenys neskelbtini) ir vietinis centrinis šildymas (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas žinojo, jog šilumos energija negali būti tiekiama, atmestinas, kadangi yra neįrodytas. 2003-12-22 akte aiškiai nurodoma, kad patalpos yra šildomos nuo (duomenys neskelbtini) namo esančio šildymo punkto. Tuo pagrindu atsakovas 2006-03-09 su ieškovu sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 69321 (t. 1, b.l. 97-100), pagal kurią ieškovas mokėjo atsakovui už jo tiekiamą šildymą negyvenamosioms patalpoms. Pagal LR CK 6.383 str. 1 d., kai šalys sudaro energijos pirkimo-pardavimo sutartį, viena šalis įsipareigoja patiekti abonentui sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Nagrinėjamu atveju energijos tiekimo įmonė laikėsi įstatyme nustatytų reikalavimų ir tiekė sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas mokėjo už patiektą energiją, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš apelianto į bylą pateikto UAB „Statilitas“ protokolo (t. 1, b.l. 15) matyti, kad apeliantas apie tai, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai nepasiekia nei negyvenamosios patalpos nei buto, sužinojo 2006 m. rugpjūčio 7 d. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad apeliantas, sužinojęs apie minėtas aplinkybes, būtų kreipęsis į atsakovą dėl nurodytų aplinkybių pašalinimo ar dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau ir toliau mokėjo už atsakovo tiekiamą energiją. Iš ieškovo į bylą pateikto 2011-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1, b.l. 24-44) matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pilnai įrengtos gyventi, kad yra įrengtas elektrinis šildymas, todėl ieškovo argumentai, kad 2000-01-20 Vilniaus miesto valdybos sprendimu patalpos pripažintinos netinkamomis gyventi, neįrodo fakto, kad šiose patalpose nebuvo gyvenama ir šios patalpos nebuvo šildomos. Ieškovas taip pat nurodė, kad su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ yra sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra šildomos išimtinai elektra. Teismas pažymi, kad elektrinio šildymo įrengimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytos specialios procedūros, turint pasirašius šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris šilumos ar karšto vandens įrenginius atjungia pažeisdamas nustatytą tvarką, išlieka centralizuotų šildymo sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitiniu vartotoju tol, kol neatlieka teisės aktuose nustatytų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas iš buto pardavėjų įsigijo patalpas su savavališkai nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos atjungtais šildymo ar karšto vandens įrenginiais, šio įrenginių savavališko atjungimo nepaverčia teisėtu. Pretenzijas dėl nuostolių, susijusių su patalpomis, kurių šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginiai buvo neteisėtai atjungti nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos, ieškovas gali reikšti tokias patalpas ieškovui pardavusiems asmenims, neteisėtai atjungusiems įrenginius nuo sistemos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo užmokestį už atsakovo patiektą ir paskirstytą šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo atsakovui užmokestį už bendrojo naudojimo daugiabučio namo patalpų šildymą. Pažymėtina, kad šilumos ūkio subjektų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo vartotojams metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, o daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šių taisyklių 10 punkte nurodyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba turi būti priimtas sprendimas dėl pastato ar jo dalies šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tvarka įteisinus pakeitimus, paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų arba suderinami kiti vartotojų siūlomi paskirstymo metodai. Be nurodytų teisės aktų, byloje aktualios ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. Įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, reglamentuojančios šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Pagal Taisyklių 134.8 punktą daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius, tačiau šią teisę gali įgyvendinti tik nustatyta tvarka ir nepažeisdamas pastato savininko arba daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Ši nuostata pakartota Taisyklių XIII skyriuje, kuriame detaliai reglamentuojama šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarka (Taisyklių 191 punktas). Nustatytos tvarkos nesilaikymo padariniai – buto savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai (Taisyklių 196 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo šildymo prietaisai iki neteisėto atjungimo buvo prijungti prie bendros pastato šildymo sistemos. Atsakovas, nustatęs daugiabučiame name visą suvartotą šilumos kiekį, jį paskirstė namo butų savininkams proporcingai pagal jų butų plotą. Teismas sprendžia, kad neteisėtai atjungti šildymo prietaisai nuo bendros šildymo sistemos ieškovui nesukūrė teisės aktuose įtvirtintų būtinų prielaidų pakeisti namui tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, pagal kurią tik teisėtas buto šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos gali suponuoti tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodo pakeitimą, o naujas metodas – užmokesčio už šilumos energiją skaičiavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2012-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas ir negyvenamosios patalpos daugiabučiame name ir todėl jam CK 4.82 str. 1 d., 4.82 str. 3 d. nuostatų pagrindu kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 str. nuostatas, kur numatyta daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkui pareiga apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, bei Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatas, kurį taikant apskaičiuojama pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis nenumato būtino šildymo įrenginių buvimo bendrojo naudojimo patalpose, kaip sąlygos, kad pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams būtų priskirta tam tikra šilumos kiekio dalis (žr. Metodo Nr. 5 3.1. p.). Esant byloje apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraščių duomenims (t. 1, b.l. 107-112), apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, nepaisant aplinkybės, kad daugiabučio namo laiptinėje nėra šildymo įrenginių, pagrįstai sumokėjo atsakovui užmokestį už bendrojo naudojimo daugiabučio namo patalpų šildymą (už dalį visos į daugiabutį namą patiektos šiluminės energijos, paskirstytos pagal šilumos paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41, nuostatas), o apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl jo sumokėtų sumų už namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų šildymą grąžinimo, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavęs, kad atsakovas negalėjo iš apelianto reikalauti delspinigių, priteisė apeliantui iš atsakovo be pagrindo sumokėtus delspinigius – 184,12 Lt sumą, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl apeliantui iš atsakovo priteistinų palūkanų už priteistą delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principų įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju racionalu yra ištaisyti nustatytą trūkumą, pakeisti pirmos instancijos teismo rezoliucinę dalį ją papildant ir papildomai nurodyti, kad ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą delspinigių sumą, t.y. 184,12 Lt nuo bylos iškėlimo (2011-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, priteisė iš ieškovo trečiojo asmens S. L. naudai bylinėjimosi išlaidas – 574,26 Lt. Apeliantas nurodo, kad iš trečiojo asmens S. L. pateikto sąskaitos išrašo nėra aišku, ar paslaugos buvo suteiktos būtent trečiajam asmeniui, kadangi UAB „Vox Legalis“ sąskaita išduota M. D.- L. vardu. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo pateikė santuokos liudijimo kopiją bei patvirtinimą apie sąskaitos apmokėjimą; apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai yra tinkami įrodymai trečiojo asmens turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui irgi nėra pagrindo, o apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56; Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas kitų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o jiems pritaria.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas; papildytina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodytina, kad iš atsakovo ieškovui priteisiamos procesinės palūkanos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti teismo sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ (į.k. 111760831) 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą delspinigių sumą, t.y. 184,12 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.