Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant B. G. gynėjai advokatei Rūtai Miškinienei,

teismo posėdyje nagrinėdamas B. G. gynėjos advokatės Rūtos Miškinienės skundą dėl 2013-06-12 Kauno apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-12 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pareiškėjos prašymas atmestas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00239-12 yra baigtas, surašant nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, prašyme atnaujinti terminą nenurodyta jokių svarbių jo praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas.

Teismo posėžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant skundą pažymėtina, kad B. G., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla perduota teismui, gynėja skundu kelia klausimą dėl baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo. Pareiškėjos nuomone, skundai LR BPK 65 str. pagrindu dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, priimtų ikiteisminio tyrimo metu, gali būti paduodami ir pasibaigus ikiteisminiam tyrimui bei perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui.

Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad LR BPK 65 str. nėra tiesiogiai nurodyta kokioje bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijoje gali būti paduotas skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, taip pat sutinka, kad įstatyme nesant tiesioginio reguliavimo dėl skundo padavimo laiko, pareiškėja turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl šios teisės normos aiškinimo.

Tačiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktas LR BPK 65 str. normos aiškinimas nėra teisingas. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priimtoje 2013-06-12 nutartyje teisingai išaiškino, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų nutarčių gali būti paduodami tik iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Toks LR BPK 65 str. teisės normos aiškinimas kyla iš Konstitucinio principo , suformuluoto LR Konstitucijos 31 str. 2 d., kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Įgyvendinant šį konstitucinį principą į teisingą ir nepriklausomą teismą, įstatymo leidėjas priimant baudžiamojo proceso kodeksą, kurio normomis reguliojamos nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo teisme taisyklės, nustatė dvi atskiras nusikalstamų veikų ištyrimo ir įvertinimo stadijas – ikiteisminio tyrimo stadiją ir teisminio nagrinėjimo stadiją.

Baudžiamojo procose įstatymu reglamentuojant teisminio nagrinėjimo stadiją LR BPK 241 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. LR BPK 241 str. 2 d. nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiortos bylos aplinkybės.

Toks teisinis reguliavimas nustatytas ir įgyvendinant aukščiau minėtą konstitucinį principą į teisingą ir nepriklausomą teismą. Vienas iš teismo, nagrinėjančio bylą, nepriklausomumo ir nešališkumo principo elementų yra tai, kad niekas, tame tarpe ir kiti teisėjai, negali įsikišti į nagrinėjamos bylos procesą, priimti procesinius sprendimus kito teismo nagrinėjamoje byloje arba nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui kokius procesnius sprendimus jis turi priimti. Akivaizdu, kad esant pareiškėjos pateiktam LR BPK 65 str. normos aiškinimui, šis principas nebūtų įgyvendintas.

Pastebėtina, kad įgyvendinant šį principą įstatymo leidėjas LR BPK 64 str. nurodė, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Akivaizdu, kad nustatyta taisyklė galioja ir ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamų veiskmų ir priimamų sprendimų atžvilgiu.

Esant minėtam teisiniam reguliavimui apylinkės teismo pateiktas aiškinimas, kad perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, visi skundai ir prašymai paduodami bylą nagrinėjančiam teimui, yra visiškai teisingas. Priešingu atveju, bylą nagrinėjantis teismas negalėtų įgyvendinti principo į teisinga, nešališką ir nepriklausomą bylos išnagrinėjimą, nes, esant pareiškėjos pateiktam aiškinimui, kiti teisėjai, vykdant ikiteisminio tyrimo funkcijas, galėtų įsikišti į nagrinėjamą bylą ir priimti joje procesinius sprendimus.

Esant tokioms aplinkybėms egzistuoja absoliutus pagrindas visiškai atmesti pareiškėjos skundą, kadangi skundas grindžiamas neteisingu įstatymo aiškinimu. Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties gali būti paduodamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, visi skundai ir prašymai gali būti paduoti bylą nagrinėjančiam teismui, kuris vienintielis turi teisę tokius skundus ir prašymus išnagrinėti.

Esant absoliučiam skundo atmetimo pagrindui teismas neanalizuoja ir nevertina kitų pareiškėjos skundo motyvų ir argumentų dėl to, ar skundas nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių bei dėl galimai padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tai neturi reikšmės priimam procesiniam sprendimui. Šiuo atveju, visi prašymai ir skundai gali būti pateikiami bylą nagrinėjančiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. G. gynėjos advokatės Rūtos Miškinienės skundą dėl 2013-06-12 Kauno apylinkės teismo nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.