- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-681-81-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00456-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-81/2011
Teisėjas V. Turauskis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00456-2010-9;
2011 m. spalio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 138 str. 2 d. 3 p. –laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2d. 4 p., skirta baudžiamojo poveikio priemonė- 5 MGL (650lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p. už tai, kad jis 2010 m rugpjūčio 12 d. apie 23.00 valandą (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaimo ribose automobilyje „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) savo sutuoktiniui - nukentėjusiajai A. K. tyčia sudavė rankoje laikomu mobilaus ryšio telefono aparatu bei kumščiu į galvos sritį nenustatytą smūgių skaičių, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę paviršinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario A. K. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. skundu prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį, jį išteisinti. Teigia, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto manymu teismas jį nuteisė be jokių įrodymų, remdamasis vien nukentėjusiosios parodymais, kuri nuteistojo manymu, turėjo motyvą (būsima ištuoka) nuteistąjį apkalbėti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nepatikėjo L. K. parodymais, nes jo parodymai nuoseklūs nuo pat pradžios. Teigia, jog jo atviras prisipažinimas turi būti vertinamas kritiškai, nes parašytas kai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apelianto teigimu, ką rašyti prisipažinime nurodė pareigūnai. Nuteistojo parodymai tiek ikiteisminiame tyrime tiek ir teisme buvo nuoseklūs. Dėl šių aplinkybių mano, kad jis turi būti išteisintas.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo išvados dėl D. K. kaltės padarius LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. L. K. kaltę, padarius LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą grindė nukentėjusiosios A. K. parodymais, specialisto išvada, iš dalies K. P. parodymais, D. K. atviru prisipažinimu bei pagrįstai kritiškai vertino L. K. parodymus, nesirėmė nuteistojo D. K. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo skunde apeliantas, nenuoseklūs ir prieštaringi.
Pažymėtina, jog A. K. parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo išsamūs bei nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ji nurodė, kad vežant D. K. 2010-08-12 namo vakare apie 23 val. automobilyje kilo konfliktas, kurio metu D. K. vartojo smurtą-sudavė rankomis smūgius į galvos veido sritį. Nors pareiškime nenurodė aplinkybių, kad jai buvo suduota telefonu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, jog telefonas buvo rankoje, kuria sudavė smūgius nukentėjusiajai D. K.. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir objektyvus įrodymas-specialisto išvada, kurioje medicininiais dokumentais konstatuoti sužalojimai bei nustatytas sužalojimo mastas. Taip pat pažymėtina, kad būtent įvykio vakarą ją sumušė ne kas nors kitas, būtent jos vyras D. K., A. K. nurodė ir kreipdamasi pas šeimos gydytoją. (t1, b.l. 26) Specialisto išvada ne tik patvirtino objektyvius sužalojimo požymius, tačiau ir mechanizmą (sužalojimai padaryti kietu buku daiktu) bei sužalojimų atsiradimo laiką, t.y. 2010-08-12. Be to, teisme apklaustas K. P. patvirtino A. K. nurodytas aplinkybes, kad ji įvykio vakarą buvo atvykusi pasiimti vyro, kad jie išvažiavo, kad ji sekančią dieną po įvykio pasakė, jog ją sužalojo D. K., kad į ją paleido telefoną. Liudytojas sekančią dieną A. K. matė parduotuvėje. Tai, kad teismas nesirėmė nukentėjusiosios parodymais dėl nuteistojo girtumo neduoda pagrindo netikėti kita jos parodymų dalimi. Pažymėtina, jog kaltinamojo neblaivumo byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys, todėl visos abejonės pagrįstai aiškintos kaltinamojo naudai. A. K. parodymus dėl kitų sužalojimo aplinkybių, būdo, laiko, kaip jau minėta aukščiau, patvirtina kiti aptarti bylos duomenys. Tai ir davė teismui pagrindą laikyti juos patikimais bei remtis įrodinėjant D. K. kaltę.
D. K. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jis atvirame prisipažinime nurodė, jog 2010-08-12 apie 23 val. vairuojančiai žmonai metęs į galvą iš telefono, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme neigė bet kokius smurtinius veiksmus, tačiau tai prieštarauja ne tik objektyviems bylos duomenimis (specialisto išvadai), bet ir liudytojo K. P. parodymams, nukentėjusiosios parodymams, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais, kadangi jie buvo nuoseklūs bei yra patvirtinami kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino taip pat ir nuteistojo atvirą prisipažinimą, nes jame nurodytos aplinkybės iš dalies sutampa su nukentėjusiosios parodymais bei patvirtina smurto vartojimo aplinkybę. Tai taip pat parodo ir nukentėjusiosios parodymų patikimumą. Nors D. K. teigė, kad šis prisipažinimas turi būti vertinamas kritiškai, nes jį jam padiktavo pareigūnai, tačiau šių aplinkybių byloje nepatvirtina jokie duomenys, nei vienas byloje apklaustas liudytoju pareigūnas nenurodė, kad būtų diktavęs kokį nors prisipažinimo turinį. Be to, tai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Kaip matyti iš bylos duomenų prisipažinimas parašytas 2010-08-16 d., tačiau tai dienai nukentėjusioji aplinkybių dėl telefono nebuvo nurodžiusi.(t1, b.l. 1,7-8).
Kolegija taip pat konstatuoja, jog teismas nurodė išsamius nepilnamečio liudytojo L. K. parodymų vertinimo motyvus, teismo išvados dėl šių parodymų patikimumo motyvuotos ir pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, todėl yra pagrįstos. L. K. parodymai vertinti kritiškai, nes jis yra mažametis, šiuo metu yra įtakojamas ir priklausomas nuo tėvo/ šiuo metu labiau myli tėvą, jam tėvas perka dovanas, vežiojasi kartu, miega su juo ir tai mažamečiui patinka/. Be to, jis pats nurodė, kad žino, kas tai yra melas, jis kartais pameluoja mokykloje, namuose nemeluoja.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai nustatė kaltinime nurodytas aplinkybes bei pripažino D. K. kaltu 2010-08-12 vakare šeimyninio konflikto metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sužalojus nukentėjusiąją. Nuteistojo veika atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį teismas LR BK 54 straipsnio dalies nuostatų nepažeidė, atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkį, savo dydžiu artimą minimaliam šios bausmės dydžiui ir jos vykdymą atidėjo vienų metų laikotarpiui, nes nuteistasis teisiamas pirmą kartą, nebaustas, todėl teismui buvo pagrindas manyti, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra smurtinis nusikaltimas bei siekiant padėti įgyvendinti bausme siekiamus tikslus, D. K. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.