- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- I-17-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00037-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Atsakovas
- Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus, Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriui
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus atstovei R. V. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašo panaikinti 2012-12-13 Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3853(M12) (1 t., b.l. 8-16).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo filiale „Vilkaviškio šiluma“ atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrius (toliau – Inspekcija) atliko teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš 49 tikrintų karšto vandens skaitiklių 34 karšto vandens skaitikliai yra naudojami be galiojančių metrologijos patikrų žymenų, taip pat nustatyta, kad 12 tikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 3 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurių neatlikta metrologinė patikra. Taip pat nustatyta, kad nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ reikalavimų. Nustačius pažeidimus buvo uždrausta be jokio pereinamojo laikotarpio naudoti vartotojų įrengtus karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi ir kurių pareiškėjas dar nėra spėjęs pakeisti jam priklausančiais atsiskaitomaisiais karšto vandens skaitikliais, taip pat uždraudė naudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šių sistemų metrologinė patikra. Pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu daugelis tikrintų skaitiklių jau yra pakeisti. Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimu Nr. B-TS-1028 patvirtintą Karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planą, karšto vandens skaitiklių pakeitimui/įrengimui Vilkaviškio mieste yra numatyti treji metai, t.y. karšto vandens skaitikliai turi būti pakeisti per tris pirmuosius karšto vandens tiekimo veiklos vykdymo metus. Taigi Inspekcijos atlikto patikrinimo metu šis veiklos planas dar nebuvo pasibaigęs. Visos šios aplinkybės Inspekcijai patikrinimo metu buvo žinomos, tačiau Inspekcija, ginčijamo akto priėmimo metu, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, jis negali būti laikomas atsakingas už tai, kad dar nepasibaigus su savivaldybe suderinto karšto vandens skaitiklių pakeitimo laikotarpiui, nėra pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai, kad dalis bendrovei nepriklausančių skaitiklių galimai nėra metrologiškai patikrinti. Be to, karšto vandens tiekėjas neturi teisės/įgaliojimų metrologiškai tikrinti ne jam priklausančius apskaitos prietaisus. Todėl pareiškėjui nebuvo aišku, kaip įgyvendinti Inspekcijos nurodymus atsiskaitymui naudoti tik metrologiškai patikrintus (pareiškėjui nepriklausančius) karšto vandens skaitiklius (kurių metrologinės patikros ji atlikti negali be savininko leidimo, tame tarpe ir nesutinkant apmokėti už tokias paslaugas), kadangi pakeisti visų likusių dar nepakeistų karšto vandens skaitiklių Vilkaviškio mieste iš karto nebuvo įmanoma. Pareiškėjas Viešojo administravimo įstatymo pagrindu ne kartą teikė užklausimus Inspekcijai bei Metrologijos tarnybai, tačiau konkretaus atsakymo negavo. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija negali paaiškinti, kaip konkrečiai reikia vykdyti jos duodamus nurodymus. Ginčo akte nurodytame daugiabutyje name (duomenys neskelbtini) įrengta nuotolinio duomenų perdavimo sistema kartu su individualaus reguliavimo (vadinamoji „daliklinė“) šilumos apskaitos sistema buvo įrengta pačių gyventojų sprendimu, tikslu palengvinti karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimą, todėl uždraudžiant naudoti name įrengtas nuotolines apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistemas RIS kartu būtų draudžiamas ir šių namų gyventojų sprendimu įrengtos daliklinės sistemos bei gyventojų pasirinktas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 6, tai prieštarautų gyventojų priimtiems sprendimams ir sukeltų jiems tiesiogines pasekmes. Pareiškėjas pabrėžė, jog ginčijamo akto nurodyme nėra minimi konkretūs apskaitos prietaisai, kurių atžvilgiu buvo nustatyti pažeidimai. Patikrinimas buvo atliktas viso bendrovės filialo „Vilkaviškio šiluma" atžvilgiu, o ne tik akte minėtų namų atžvilgiu. Akte nurodoma atsiskaitymams su vartotojais (ne su konkrečiais, o apskritai) naudoti tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius, t.y. nenaudoti esamų vartotojų karšto vandens skaitiklių, kurių metrologinė patikra yra pasibaigus. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, akto nurodymai duoti ne tik akte minimų Inspekcijos patikrintų apskaitos prietaisų atžvilgiu, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrius (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą (1 t., b.l. 90-97) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Inspekcija sutinka, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių, todėl buvo duotas nurodymas iki nustatyto termino tik informuoti atsakovą apie nurodymų vykdymo eigą, t. y. iš pareiškėjo filialo „Vilkaviškio šiluma“ (toliau - pareiškėjo Filialas) nebuvo reikalaujama pakeisti visus karšto vandens skaitiklius iki 2013-01-14, buvo nurodyta iki šios datos informuoti, kaip pareiškėjo Filialas planuoja pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus. Pareiškėjo Filialas iki 2010-11-01 privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kokiu atveju nuo 2010-11-01 ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjo Filialas. Pareiškėjo siūlymai viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, nes Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), 183 punktas nustato, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Atsakovo nuomone, tokie siūlymai yra tik pareiškėjo bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, tačiau toks bandymas nėra šios pareigos įvykdymas. Inspekcijos nuomone, vartotojas, nesutikęs, kad karšto vandens tiekėjas įrengtų savo karšto vandens skaitiklį, prisiima su tuo susijusią riziką dėl karšto vandens suvartojimo normatyvo taikymo pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26. Atsakovas negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija nepateikė jokio konkretaus atsakymo į pareiškėjo užklausimus pagal Viešojo administravimo įstatymą, kadangi Inspekcija pateikė pareiškėjui atsakymus, be to ji neįgaliota nurodyti, kokiais būdais turėtų būti sutvarkyta karšto vandens apskaita, kad neprieštarautų teisės aktų reikalavimams. Taisyklės aiškiai ir suprantamai nurodo, kokius alternatyvius veiksmus turi atlikti karšto vandens tiekėjas. Karšto vandens tiekėjas, atsižvelgdamas į savo galimybes, pats turi nuspręsti, kuriuos Taisyklėse nurodytus konkrečius veiksmus atlikti, todėl Inspekcija negali nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas turi pašalinti patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus. Nesutinka atsakovas su pareiškėjo išvada, kad nuotolinio duomenų perdavimo sistemą naudoja ir už ją atsako daugiabučių namų gyventojai, o ne pats pareiškėjas, kadangi vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, matavimo ir duomenų perdavimo sistemą atsiskaitymams naudoja būtent šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Atsakovas neginčija, kad patikrinimas buvo atliktas viso pareiškėjo Filialo atžvilgiu, tačiau privalomi vykdyti nurodymai pareiškėjo Filialui buvo duoti būtent dėl patikrinimo metu nustatytų ir patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų. Patikrinimo akto nurodymų dalyje nėra nurodyta, kad nurodymai duoti visų Vilkaviškyje esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Nurodymai duoti tik dėl tų namų, skaitiklių ir matavimo ir duomenų perdavimo sistemų, kur nustatyti teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai. Prašė skundą atmesti atsakovo nurodytas motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilęs dėl 2012-12-13 Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus (toliau – Inspekcija) Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3853 (M12)(toliau – Aktas) teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b.l. 17-28). Akte pateiktos išvados, jog pareiškėjas pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus: patikrinus 49 karšto vandens skaitiklius, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, kad 34 naudojami be galiojančių patikros žymenų; patikrinus daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pas gyventojus įrengtų ZR RUBIKON ETWM ir WFH 36 tipo 12 karšto vandens skaitiklių (iš kurių 3 be galiojančios patikros žymenų), kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, nustatyta, kad visų 12 tikrintų karšto vandens apskaitai naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 3 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurių neatlikta metrologinė patikra. Minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 2 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad matavimo priemonė su nuotoliu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminat patikros rezultatus. Akte pareiškėjui buvo duoti nurodymai: 1) laikytis teisinės metrologijos reikalavimų; 2) sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 3) sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra. Naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013-01-14 informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrių (1 t., b.l. 17-28).
Ginčijamo akto antruoju reikalavimu pareiškėjui buvo nurodyta sunaudoto karšto vandens apkaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra.
Atsakovas, patikrinęs 49 karšto vandens skaitiklius, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, nustatė, kad 34 naudojami be galiojančių patikros žymenų. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl to, kad pareiškėjas yra tikrintų gyvenamųjų namų Vilkaviškyje karšto vandens tiekėjas.
Pareiškėjas skundo argumentus dėl šio reikalavimo nepagrįstumo iš esmės grindė tuo, kad negali vykdyti jam nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros ir, kad neturi galimybės iš karto pakeisti visų vartotojui priklausančių karšto vandens skaitiklių vienu metu.
Ginčo santykius reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Metrologijos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą detalizuojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Ginčijamo akto priėmimo metu aktuali Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 8 punktas apibrėžė, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Pastato savininkui, pastato buto (patalpos) savininkui priklausantys atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami (parduodami) šilumos tiekėjo nuosavybei, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip (Taisyklių 53 p.). Šilumos kiekiui matuoti, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrams registruoti gali būti naudojami tik tokie prietaisai, kurie įrašyti (įtraukti) į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Jie turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas. Matavimo priemonės, naudojamos šilumos apskaitai vykdyti, turi atitikti teisės akto (Taisyklių 1 priedo 55 punktas) reikalavimus (Taisyklių 54 p.) Taisyklių 181 punktas numatė, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Taisyklių 182 punkte buvo nustatyta, kad pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui (Taisyklių 183 p.). Karšto vandens apskaitai naudojami skaitikliai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir atitikti teisės akto (Taisyklių 1 priedo 55 punktas) reikalavimus. Visi skaitikliai turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas (Taisyklių 184 p.).
Nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai ir detaliai apibrėžė karšto vandens tiekėjo pareigas. Būtent, šilumos tiekėjas privalėjo perimti vartotojams priklaususių skaitiklių nuosavybę arba įrengti karšto vandens skaitiklį. Šilumos tiekėjas atsakingas už atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimą, techninę būklę, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą. Šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius.
Pažymėtina, kad teisinis metrologinis reglamentavimas – valdymo ir kontrolės veiksmų visuma siekiant teisingų matavimų rezultatų, taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (Metrologijos įstatymo 2 str. 31 p., 15 str. 1 d. 1 p.). To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.
Taigi, patikrintuose daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butuose už esančių skaitiklių, t.y. atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Karšto vandens tiekėjas, šio ginčo atveju pareiškėjas, privalėjo daugiabučių namų šilumos vartotojų butuose esančius karšto vandens skaitiklius prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, taip pat paisyti draudimo naudoti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus be patikros (Taisyklių 55.3 p., 184 p.).
Atsižvelgiant į nustatytas ir iš esmės neginčijamas faktines bylos aplinkybes, skundžiamo akto antrasis nurodymas yra teisėtas, pagrįstas, neprieštaraujantis minėtų teisės aktų nuostatoms, kurių nepaisė pareiškėjas, naudodamas karšto vandens apskaitai ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklius be galiojančių patikros žymų.
Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Pagal skundžiamo akto priėmimo metu galiojusių Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264 11.5 punktą, Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.
Atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai pareiškėjui nurodė nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymų, bei raštu informuoti atsakovą iki nustatytos datos, t.y. 2013-01-14, apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo. Akivaizdu, kad atsakovas įpareigojo pareiškėją iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas ketina pašalinti nustatytus pažeidimus. Nurodymas iki minėtos datos informuoti apie sprendimus dėl pažeidimo pašalinimo visiškai nereiškia, kad pareiškėjas nedelsiant privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, t.y. iki 2013-01-14 pakeisti visus daugiabučiuose namuose esančius be metrologinės patikros karšto vandens skaitiklius, ar nedelsiant atlikti jų metrologinę patikrą. Todėl nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi pareiškėjo skundo argumentai, kad objektyviai neįmanomas tokio nurodymo įgyvendinimas, nes pakeisti visus vartotojų karšto vandens skaitiklius vienu metu nėra techninės galimybės ir tai, kad pagal Vilkaviškio miesto savivaldybės tarybos 2009-12-22 sprendimu Nr. B-TS-1028 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ suderintą karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą, terminas įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus buvo numatytas 2012 metų laikotarpiu (1 t., b.l. 110-111). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo informuoti atsakovą iki 2013-01-14 tik apie nustatyto pažeidimo pašalinimo būdus, galimybes, eigą ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vartotojams planus.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamo akto antrasis nurodymas bei įpareigojimas informuoti apie nurodymų vykdymo eigą yra teisėti ir pagrįsti. Aktas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Aktas kaip vientisas dokumentas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus ir tikslus, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios teisiškai įvertintos. Administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčijamo akto trečiuoju reikalavimu pareiškėjui buvo nurodyta sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra. Naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis.
Atsakovas, patikrinęs daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini), įrengtus ZR RUBIKON ETWM ir WFH 36 tipo 12 karšto vandens skaitiklių, kurie sukonstruoti su nuotoline (telemetrine) duomenų perdavimo funkcija, nustatė, kad visų 12 tikrintų karšto vandens apskaitai naudojamų vandens skaitiklių rodmenys yra perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 3 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurioms neatlikta metrologinė patikra. Minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo" 2 punkte nurodyta, kad matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus.
Pareiškėjas skundo argumentus šioje dalyje iš esmės grindė tuo, kad karšto vandens skaitiklio nuotolinio duomenų perdavimo įtaiso metrologinė patikra prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktiką analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A858-46/2015, neprieštaravo, kad šis nurodymas būtų panaikintas.
Analogiškų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kaip ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje, pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-01-05 sprendime, išnagrinėtoje byloje Nr. A858-46/2015, kurioje buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 195-206).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota minėta praktika analogiškoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos minėtoje administracinėje byloje Nr. A858-46/2015.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-01-05 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-46/2015, pažymėjo, jog, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014-09-10 prejudiciniu sprendimu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsniu ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22, draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų pardavimo įtaisu, laikomas matavimo sistema, kuriai taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą.
Taigi, matavimo sistemos duomenų perdavimo įtaisui, skirtingai nei karšto vandens skaitikliui metrologinė patikra nebūtina. Ginčijamo akto trečiasis nurodymas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismine praktika analogiško pobūdžio byloje dėl nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso patikros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-01-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-46/2015) negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas iš dalies, skundžiamo akto trečiasis nurodymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kita pareiškėjo skundo dalis atmestina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo 2012-12-13 akto Nr. PA-3853(M12) trečiąjį nurodymą.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.