Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarta A. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo M. B. paaiškino, kad žiūrėjo byloje pateiktą vaizdo įrašą. Sankryžoje nebuvo subraižytos eismo juostos. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta laikydamasis dešinės pusės, ta juosta buvo laisva, nevaržomai važiavo pirma juosta. Išvažiuojant į sankryžą pajautė smūgį į priekabą. Antroje juostoje už A. P. stovėjo automobiliai. Pirma juosta buvo laisva, visi buvo antroje juostoje. Jis pasuko į pirmą juostą ir vairavo. Ne pirmą kartą ten važiavo, visi yra pripratę, kad iš tos juostos galima sukti tik į dešinę. Nežino, ar A. P. darė kažkokį manevrą, nes įvažiavo į sankryžą ir pajautė smūgį. Mano, kad A. P. važiavo antra juosta ir tada įvažiavo į pirmą juostą. Jei važiuoji tiesiai, tai iš antros juostos atsirandi pirmoje. A. P. turėjo važiuoti kairiau. Jis nevažiavo tiesiai, turėjo daryti manevrą, važiuoti kairiau, nes važiuodamas tiesiai atsidurtų ant šaligatvio. Iš „Google maps“ yra važiavimo trajektorijos schema. Greičio jis nedidino, važiavo normaliu greičiu. Vaizdo įraše gali atrodyti, kad didina greitį, nes kiti automobiliai stovi. Prieš vingį, prieš sankryžą, yra pakabinti ženklai, nurodantys važiavimo kryptį. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) yra dvi juostos, prie sankryžos atsiranda trys. Iš trečios eismo juostos galima važiuoti tik į kairę, iš antros ir pirmos galima važiuoti tiesiai, o iš pirmos tiesiai ir į dešinę. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. P. buvo antroje juostoje. Po eismo įvykio iš automobilio išlipo A. P. ir galimai jos draugas ir pradėjo įžeidinėti jį, keiktis prieš kitus žmones. Jis atsakė, kad važiavo pagal eismo taisykles ir pasiūlė pažiūrėti kelio ženklus. A. P. jam liepė pačiam žiūrėti, jis nuėjo ir dar kartą įsitikino, kad yra teisus. Po įvykio jis jau buvo už sankryžos, todėl grįžo atgal į sankryžą įsitikinti, kokie yra kelio ženklai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, jog nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarė A. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nagrinėjamu atveju Institucija tiesiog konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vyko kelio remonto darbai, kelių horizontaliojo ženklinimo nebuvo, eismo dalyviai turėjo vadovautis kelio ženklais, A. P. vairuojamas automobilis važiavo pasirinkta eismo juosta. Taip pat konstatavo, jog iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, ar A. P. nesilaikė kelio ženklų nurodymų.

Visgi, teismas pažymi, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija turi imtis visų būtinų priemonių surenkant įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas platus tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas. Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo argumentus, pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, byloje pateiktas fotonuotraukas, eismo įvykio vietos schemą, tarnybinius pranešimus, A. P. bei pareiškėjo M. B. paaiškinimus, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas, neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, o pats tyrimas buvo pakankamai formalus, paviršutiniškas ir neišsamus.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iškart po įvykio iš A. P. vairuojamo automobilio „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo kartu važiavęs vyras. Šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas M. B., nurodydamas, kad iš automobilio „Range Rover“ išlipę piliečiai jį užsipuolė. Kita vertus, nenustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas būtų apklausęs bent vieną liudytoją šioje byloje, nors akivaizdu, kad A. P. automobiliu važiavo ne viena. ANK 581 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas turėjo galimybę apklausti kartu su A. P. automobiliu „Range Rover“ važiavusį asmenį, tačiau tai nebuvo padaryta. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi būti aktyvus. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių paminėtas liudytojas nebuvo apklaustas.

Be to, šioje byloje nebuvo išnaudotos visos galimybės patikslinti įvykio aplinkybes ir neginčijamai nustatyti, kad A. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, nes nebuvo gauti specialisto paaiškinimai apie tiriamą įvykį. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-36951-2024 nustatyta, kad A. P. 2024 m. liepos 31 d. apie 10.12 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta, važiuodama per sankryžą nevykdė nurodomojo kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų, sankryžoje nevažiavo kairiau. Skundžiamame nutarime konstatuota visiškai priešinga išvada nei administracinio nusižengimo protokole. Taigi, esant tokioms aplinkybėms ir byloje esant pateiktam vaizdo įrašui, fotonuotraukoms, eismo įvykio vietos schemai, tarnybiniams pranešimams ir kitai rašytinei bylos medžiagai, bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija, o būtent pareigūnas, galėjo ir privalėjo pasinaudoti ANK 593 straipsnyje numatyta galimybe gauti specialisto paaiškinimus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ir sugretinus jį kartu su byloje esančiomis fotonuotraukomis matyti, kad iki sankryžos ir joje horizontalaus ženklinimo nėra, tačiau už sankryžos jau yra subraižytos eismo juostos ir A. P. automobilis iš esmės yra sustojęs pirmoje eismo juostoje. Atsižvelgiant į visas šias nurodytas aplinkybes, siekiant išsiaiškinti, kuria eismo juosta skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje važiavo A. P., turėjo būti apklaustas specialistas. Be to, teismas pažymi, kad esant abejonėms buvo galima paskirti ir ekspertizę.

Taigi, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą Institucija grindė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nebuvimu, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat priimdama ginčijamą nutarimą ji rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau teismas pažymi, kad šiuo principu priimant procesinius sprendimus galima vadovautis tik tuomet, kai abejonės ir neaiškumai objektyviai negali būti pašalinti. Išvada, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo M. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.