- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-658-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49758-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nuteista:
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 17 d., nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. bei bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. nuteista už tai, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su peiliu rankoje užpuolė (duomenys neskelbtini) darbuotoją J. V., sakydama „papjausiu, užmušiu“, ir tokiu būdu grasino nužudyti nukentėjusįjį J. V. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, ji nuteistas ir už tai, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 13.27 val., parduotuvės ,,M.“, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojų patalpoje apsaugos darbuotojui V. G. koja spyrė vieną kartą į dešinės kojos šlaunį ir taip smurtaudama dėl poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies srityje padarė nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, ji nuteista ir už tai, kad 2018 m. lapkričio 8 d. apie 15.34 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, tyčia, koja spyrė ir sudaužė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato išėjimo durų stiklą, padarydama komisariatui 9,87 Eur turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. M. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nuoširdžiai gailisi atlygino padarytą žalą bei padėjo išaiškinti veikas. Taip pat prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 284 straipsnį iki 8 mėnesių, už BK 145 straipsnio 1 dalį – iki 8 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metams 8 mėnesiams.
4.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau pilnai pripažįsta, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi necivilizuotai, agresyviai prieš (duomenys neskelbtini) darbuotoją J. V.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžiuose paaiškino, kad nukentėjusiajam negrėsė realus pavojus sveikatai ar gyvybei. Taip pat paaiškino, kad peiliukas, kurį turėjo su savimi, buvo skirtas užkandai susipjaustyti, o ne sužaloti asmenį ir taip sutrikdyti sveikatą ar atimti gyvybę. Tiek ji, tiek liudininkė R. D. patvirtino, kad leido pasiklausyti muzikos per telefoną iš interneto. Po kiek laiko nukentėjusysis prašė išeiti iš kabineto. Konfliktas įvyko dėl J. V. išsakytų žodžių, kurie įžeidė ir įskaudino. Teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad ji kalba su nukentėjusiuoju nakvynės namuose koridoriuje. J. V. ją įžeidinėjo, žemino ir kitaip provokavo. Matyti, kad ji su savimi turėjo stalinį peiliuką, du kartus juo brūkštelėjo per budėtojų durų langą. Vaizdo įrašė nėra užfiksuota, kad brautųsi į budėtojų patalpas.
4.2. Skunde teigia, kad J. V. žinojo, kad su nuteistąja galima draugiškai ir gražiai pasikalbėti, susitarti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad nukentėjusysis iš budėtojų dalies atėjo į nakvynės namų kambarį, kuriame buvo trise (ji, liudytojas V. B. ir J. T.), vartojo alkoholį. Atėjęs į kambarį, J. V. ištraukė magnetolos laidą iš lizdo ir sudaužė magnetolą. Vėliau bėgo į budėtojų dalį ir užsirakino, tokiais veiksmais ir išprovokavo. Po tokių nukentėjusiojo veiksmų, ji ėjo į budėtojų dalį, kuriame buvo pataisos namų socialinė darbuotoja R. D.. Norėjo pasakyti, ką padarė J. V.. Budėtojų durys buvo užrakintos, J. V., būdamas budėtojų dalyje, laikydamas lazdą, toliau žemino, skaudino ir provokavo, ko pasekoje panaudojo stalinį peiliuką. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į medžiagos turinį ir motyvą, todėl negalėjo pripažinti įrodymais pagal BPK 20 straipsnį ir konstatuoti, kad ji grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo J. V. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
4.3. Skunde pažymi, kad nukentėjusysis J. V. žinojo, kad nakvynės namuose filmuojama tik koridoriuje, o ne gyvenamosiose ir budėtojų patalpose, todėl ir provokavo, būdamas užsirakinęs. (duomenys neskelbtini) budėtojų patalpoje yra spec. priemonės (dujų balionėlis, guminė lazda), kuriomis, iškilus nesklandumams ar esant reikalui naudojamos prieš agresyvų, neprognozuojamą asmenį. Jos atžvilgiu spec. priemonės nebuvo panaudotos, nes realiai pavojaus nebuvo.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji R. M. ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Nuteistosios apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į jo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes yra aiškiai per griežta. Kad nebuvo pripažinta lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimo ir gailėjimosi, nebuvo įvertintas nukentėjusiojo elgesys.
8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai R. M. bausmės dydį, nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pasekmes, neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.
11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai R. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę kaip griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje šalia kitų alternatyvių bausmių. Byloje yra nustatyta, kad R. M. yra teista, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (LR BK 27 str. - nusikaltimų recidyvas). Tačiau, paskyrė aiškiai per griežtas laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Paskyrė bausmes, didesnes už bausmės vidurkį. Tik LR BK 56 straipsnyje numatyta, kad pripažintam pavojingam recidyvistui bausmė skiriama didesnė nei bausmės vidurkis. Nuteistoji R. M. nėra pripažinta pavojinga recidyviste. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai už nesunkius nusikaltimus R. M. paskyrė didesnes nei bausmės vidurkis bausmes.
13. Apylinkės teismas pripažino R. M. jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimą, gailėjimąsi ir žalos atlyginimą. Todėl jos apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepripažino lengvinančių aplinkybių yra nepagrįstas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą – nesunkūs nusikaltimai, į tai, kad nebuvo sukelta pasekmių, daro išvadą, kad R. M. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir jos yra švelninamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 dalies 2 punktu, 328 str. 1 ir 2 punktais,
nusprendė:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį.
-pagal LR BK 145 str. 1 dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal LR BK 140 str. 1 dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal LR BK 284 str. – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.