Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-487-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
1A-378-487-2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00988-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Angelė Ikasalienė, Sigita Bieliauskienė
Nukentėjusysis
E. B., A. B.
Civilinis atsakovas
V. L., F. L., J. A.
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-487/2013

Teisėjas M. S. Teisminio proceso Nr.1-12-1-00988-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius,

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Angelės Ikasalienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei N. P.,nukentėjusiesiems E. B., A. B.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui L. L.,asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, P. L., I. N.,

nepilnamečių asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, įstatyminiams atstovams, civiliniams atsakovams V. L., F. L., J. A.,

gynėjams advokatams S. S., I. K., Eleonorai Adai Unčiurienei,Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei O. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo

P. L., pritaikius BK 93 str. 1d.3p., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 str. 6d. ir 178 str. 2d. ir byla jos atžvilgiu nutraukta,

BK 82 str. 1d.5 p., 87 str., 93 str. 2d. pagrindu P. L. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

I. N., pritaikius BK 93 str. 1d.3p., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2d. ir byla jos atžvilgiu nutraukta,

BK 82 str. 1d. 5p., 87 str., 93 str. 2d. pagrindu I. N. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Iš P. L., o jai neturint savarankiško turto iki pilnametystės, ir iš jos atstovų pagal įstatymą bei I. N., o jai neturint savarankiško turto iki pilnametystės, ir iš jos atstovų pagal įstatymą solidariai priteista E. B. 12231,80 Lt turtinės žalos ir 40 Lt neturtinės žalos atlyginimui, A. B. 100 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. ir I. N. pagrobė svetimą turtą, t.y. jos 2012-03-02, laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 12.00 val., būdamos nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, P. L. nukreipiant nukentėjusiųjų dukros D. B. dėmesį, I. N. iš kambaryje sekcijoje esančios papuošalų dėžutės pagrobė nukentėjusiajai A. B. priklausantį turtą, t.y. auksinius auskarus su baltais akmenukais 550 Lt vertės, auksinį žiedą su trimis nedideliais deimantais 3400 Lt vertės, vestuvinį auksinį žiedą 600 Lt vertės, auksinį žiedą su rausva akute 450 Lt vertės, auksinį žiedą su trimis bangelėmis, vienoje bangelėje yra baltų kristalo akyčių, 600 Lt vertės, auksinį žiedą su gėlyte 400 Lt vertės, auksinius auskarus su perliukais 700 Lt vertės, vieną auksinį auskarą 130 Lt vertės, moterišką auksinę grandinėlę 300 Lt vertės, auksinį kryželio formos pakabuką 250 Lt vertės, taip pat iš papuošalų dėžutės pagrobė nukentėjusiajam E. B. priklausantį auksinį vestuvinį žiedą 600 Lt vertės, vyrišką auksinę grandinėlę 2400 Lt vertės, vyrišką auksinį žiedą 1700 Lt vertės, toje pačioje sekcijos lentynoje iš maišelio paėmė 10 ir 5 eurų kupiūras 51,80 Lt vertės, tą pačią dieną nuėjusios į lombardą žiedą ir auskarus iškeitė į pinigus, kuriuos abi pasidalino, tokiu būdu pagrobė svetimą - nukentėjusiesiems A. B. ir E. B. priklausantį 12131,80 Lt vertės turtą.

Skundžiamu nuosprendžiu P. L. ir I. N., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 93 str.1d.3p., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės: P. L. pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., I. N. pagal LR BK 178 str. 2 d., ir byla jų atžvilgiu nutraukta.

BK 82 str.1 d. 5 p., 87 str., 93 str. 2 d. pagrindu P. L. ir I. N. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant jas per šį laikotarpį tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji E. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti ir patenkinti nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. pareikštus ieškinius.

Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išsprendė civilinius ieškinius, todėl jis toje dalyje yra keistinas.

Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad ji patyrė 3000 Lt dydžio neturtinę žalą, o taip pat tokio dydžio neturtinę žalą patyrė ir jos nepilnametė dukra D. B.. Nukentėjusysis E. B. patyrė 1000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas, pripažindamas, kad nukentėjusieji dėl prarasto turto, nebeatstatomos suteiktos asmeninės vertės daiktams netekimo patyrė išgyvenimus, nepagrįstai nurodė, kad kilusi žala neatitinka reikalaujamos neturtinės žalos dydžio, taip pat nepagrįstai akcentavo, kad jokių neturtinės žalos pasekmių sveikatai nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiosios D. B. prarastas pasitikėjimas draugais nėra neturtinės žalos turinys, bet padarytos išvados ir pokyčiai, formuojant savo pažiūras.

Šalies argumentai

Apeliantai su šiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka. Neturtinė žala gali kilti ne tik dėl žalos sveikatai. CK 6.250 str. įtvirtintame neturtinės žalos apibrėžime yra įvardijama, kad neturtine žala taip pat laikomi dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Taip pat minėtoje teisės normoje įstatymų leidėjas nurodo nebaigtinį neturtinės žalos atsiradimo atvejų sąrašą. Todėl, apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje, vertindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai akcentavo, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems fizinė žala nebuvo padaryta. Vertinant dvasinį nusikalstamos veikos poveikį asmeniui, pažymėtina, kad nepilnametė nukentėjusioji D. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė žalą, kurią pagrindė savo dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Dėl nusikalstamos veikos D. B. patyrė pokyčius, formuojant jos pažiūras, kurie buvo nulemti jos neigiamų išgyvenimų, pasireiškė tuo, kad ji tapo uždara, prislėgta, bijanti ir vengianti bendrauti su bendraamžiais akis į akį, sutriko net jos bendravimas su artimaisiais. Egzistuoja didelė tikimybė, kad patirti išgyvenimai turės įtakos ir tolimesnei nepilnametės nukentėjusiosios psichinei raidai, asmenybės formavimuisi. Tokio pobūdžio pasikeitimai vertintini, kaip neigiamas dvasinis nusikalstamos veikos poveikis, todėl teismas nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė nepilnametei nukentėjusiajai D. B..

Be to, apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantams priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepateikė jokių argumentų, kodėl jiems padaryta neturtinė žala buvo įvertinta tik atitinkamai 40 Lt ir 100 Lt sumomis. Bylos nagrinėjimo metu apeliantai motyvavo, kad pavogtos vertybės jiems turėjo ne tik turtinę vertę, bet ir didelę asmeninę vertę, kurios neįmanoma atkurti, įsigijus kitus daiktus, šie daiktai simbolizavo ir priminė apeliantams svarbius asmeninius įvykius, kurių proga buvo įgyti, padovanoti, kėlė jiems malonius prisiminimus, buvo pavogti apeliantų vestuviniai žiedai. Todėl daiktų praradimas padarė ne tik turtinę žalą, bet ir sukėlė dvasinius išgyvenimus, kad prarasti simbolinę reikšmę turintys daiktai, kurių atgauti nepavyks.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra sąlyginio pobūdžio, siekiant ne nubausti žalą padariusį asmenį, bet kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias neigiamas pasekmes. Todėl teismo priteisto 40 Lt ir 100 Lt sumos visiškai nekompensuoja patirtų dvasinių išgyvenimų dėl jų prarastų simbolinę reikšmę turinčių daiktų.

Šalies argumentai

Apeliantų nuomone, teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta, kad priteista žala solidariai priteisiama iš P. L., o jai neturint savarankiško turto iki pilnametystės, ir iš jos atstovų pagal įstatymą, bei iš I. N., o jai neturint savarankiško turto iki pilnametystės, ir iš jos atstovų pagal įstatymą. Tokio nuosprendžio vykdymo proceso metu gali kilti kliūčių, kadangi neįvardinta, kokie asmenys yra P. L. ir I. N. atstovai pagal įstatymą. Manytina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti konkrečiai įvardinta, kad civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje yra taip pat P. L. tėvai ir I. N. tėvai, kurie pripažintini subsidiariai atsakingais už jų dukterų padarytą žalą.

Apeliantai prašymu prašo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinių atsakovų atžvilgiu, užtikrinant civilinių ieškinių atlyginimą LR BPK 116 str. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji E. B., A. B., nukentėjusiųjų atstovas advokatas L. L., prokurorė N. P. prašo apeliacinį skundą patenkinti, asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, P. L., I. N., civiliniai atsakovai V. L., F. L., J. A., gynėjai advokatai S. S., I. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų E. B., A. B. apeliacinio skundo turinio, jie nesutinka su teismo išvadomis dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino visus reikiamus kriterijus nukentėjusiųjų E. B., A. B., D. B. patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, taip pat teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad P. L. ir I. N. neturint savarankiško turto iki pilnametystės, civilinis ieškinys priteisiamas iš jų atstovų pagal įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. patirtos neturtinės žalos dydį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra.

Nekyla jokių abejonių, jog, kaip ir nustatyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusieji A. B. ir E. B. dėl asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta - P. L., I. N. tyčinių nusikalstamų veiksmų - jiems nuosavybės teise priklausiusio turto vagystės patyrė turtinę žalą, taip pat dėl to, kad prarasti daiktai jiems turėjo asmeninę vertę, kuri dėl nusikaltimo pobūdžio yra nebeatstatoma, jie patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie laikytini neturtine žala. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. L. ir I. N. pagrobė įvairius nukentėjusiesiems priklausančius juvelyrinius dirbinius, kurie, jų teigimu, turi ne tik didelę turtinę vertę, bet ir didelę asmeninę vertę, kurios neįmanoma atkurti, įsigijus kitus daiktus, šie daiktai simbolizavo ir priminė apeliantams svarbius asmeninio gyvenimo įvykius, kurių proga buvo įgyti, padovanoti, kėlė jiems malonius prisiminimus, buvo pavogti apeliantų vestuviniai žiedai. Todėl šių daiktų praradimas nukentėjusiesiems sukėlė dvasinius išgyvenimus, kad prarasti simbolinę reikšmę turintys daiktai, kurių atgauti nepavyks.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito - nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais P. L. ir I. N. veiksmais, į žalą padariusių asmenų turtinę padėtį (jauno amžiaus, nedirba, savo turto neturi), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo - civilinio ieškovo E. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 500 Lt, o nukentėjusiosios - civilinės ieškovės A. B. dėl jos asmeniškai patirtos neturtinės žalos 3000 Lt atlyginimo per didelis, todėl mažintinas iki 1000 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios - civilinės ieškovės A. B. pareikštas civilinis ieškinys 3000 Lt dalyje dėl dukters D. B. patirtos neturtinės žalos nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje D. B. nukentėjusiąja nebuvo pripažinta, toks prašymas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gautas ir nebuvo spręstas. Dėl nurodyto nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad D. B. dėl nusikalstamos veikos patyrė kokią nors žalą. Gi nukentėjusiosios A. B. nurodytos aplinkybės dėl D. B. prarasto pasitikėjimo draugais, vengimo bendrauti su vaikais, negali būti vertinamos, kaip pagrindas nustatyti kitokį, nei aukščiau aptartas, nukentėjusiajai A. B. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai įvardino asmenis, subsidiariai atsakingus už jų dukterų padarytą žalą, nurodęs, kad, P. L. neturint savarankiško turto iki pilnametystės ir iš jos atstovų pagal įstatymą bei I. N. neturint savarankiško turto iki pilnametystės ir iš jos atstovų pagal įstatymą solidariai priteistina žala nukentėjusiesiems.

Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje pasisakė, kad, jei nukentėjusiajam žalą padaro keli asmenys bendrais veiksmais, subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui. Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodant, kad iš P. L. ir I. N. solidariai priteistą turtinę ir neturtinę žalą, šioms neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki pilnametystės, priteisti ir iš tėvų V. L. ir F. L., bei J. A..

Apeliantų prašymas dalyje dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo taikymo civiliniams atsakovams netenkintinas, kadangi jie nepagrindė šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, atsižvelgiant į apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką - neturtinę žalą, į civilinių atsakovų atsakomybės rūšį - ji yra subsidiarinė, taikoma, esant įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, taip pat atsižvelgiant į priteistiną neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nusprendė:

Nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam E. B. priteista 40 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir nukentėjusiajai A. B. priteista 100 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš P. L. ir I. N., o joms neturint savarankiško turto iki pilnametystės iš jų atstovų pagal įstatymą.

Priteisti solidariai iš P. L., o šiai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki pilnametystės, iš tėvų V. L. ir F. L., ir iš I. N., o šiai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki pilnametystės, iš motinos J. A. nukentėjusiojo E. B. naudai 12231,80 Lt (dvylika tūstančių du šimtus trisdešimt vieną litą 80 ct) turtinei žalai ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A. B. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Prašymo dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo civilinių atsakovų turtui netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Angelė IkasalienėSigita Bieliauskienė