- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- I-2290-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07189-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) 2013-11-14 sprendimo Nr. 1D-10164 (11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paskaičiavimo bei išmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 3 str. 3 d.; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui 9 878,31 Lt dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas (b. l. 1–5).
Pareiškėjas nurodo, kad VRM 2011-05-20 sprendimu Nr. 11SP-2162 jam paskirta 1 716,96 Lt dydžio pensija už tarnybą (b. l. 30). Skunde pažymima, kad nuo 2010 m., įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama tik dalis paskirtos pensijos. Pareiškėjas 2013-11-14 kreipėsi į atsakovę VRM, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-05-17 iki prašymo VRM pateikimo dienos (2013-09-03). Atsakovė VRM, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 ir 2011-10-25 nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, o bylą nutraukti (b. l. 31–32).
Paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą reikalavimui dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo, pareikšti.
Atsakovė nurodė, jog neturėjo pagrindo išmokėti valstybinės pensijos dalį, nes ji buvo sumažinta vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis ir pažymi, jog nuo 2014-01-01 pareiškėjui yra mokama visa paskirta valstybinė pensija, nes yra nebetaikomas Laikinojo įstatymo 4 str. Tik Konstituciniam Teismui pripažinus, jog tam tikra norma yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) valdžios institucijos neturi teisės netaikyti šios teisės normos. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas nepripažino Laikinojo įstatymo 4 str. prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl jis pareiškėjo atžvilgiu taikytas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam nebuvo išmokėta laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01 dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-05-20 sprendimu neterminuotai nuo 2011-05-17 paskirta 1 716,96 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija už tarnybą, kuri laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01 pareiškėjui buvo mokama sumažinta pagal nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bei, remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, apribota koeficientu 1,3 (b. l. 26-27, 30).
Pareiškėjas 2013-09-03 prašymu kreipėsi į VRM, prašydamas mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 28-29). VRM 2013-11-14 sprendimu „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paskaičiavimo bei išmokėjimo“ Nr. 1D-10164 (11) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 25). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus 6 mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti, šį terminą skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-09-21.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Iš R. B. skundo bei jo priedų turinio matyti, kad pareiškėjui 2011-05-17 paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas iš karto nuo jos paskyrimo momento, t. y. nuo 2011 m. gegužės mėnesio (b. l. 26-27, 30). Pareiškėjas su skundu dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2013-11-22, t. y. nepraleidęs reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti nustatyto procesinio termino (b. l. 1-5, 9).
Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 redakcija) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2012 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014-01-16 dar nebuvo pasibaigęs. Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pareiškėjas skunde išdėstytų reikalavimų dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad atsakovė VRM Sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-09-03 prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų pensijos dalies išmokėjimo konstatavusi, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus 6 mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti (b. l. 25, 28-29). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 20 p., 5 str. 1 d., 23 str. 2 d. 8 p. nuostatomis ir atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde suformuluotų skundo reikalavimų ribas, konstatuoja, kad VRM Sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., yra nepagrįsta ir naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Iš administracinėje byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM 2013-11-12 pažymos “Apie 2011-2013 m. pensijos dydį” Nr. 11PP (P)-6631 turinio matyti, kad pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (b. l. 26-27, 30). Pareiškėjui paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01 buvo mokama sumažinta pagal nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, o šios pensijos dydžio apribojimas vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis truko laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2012-06-30. Dėl minėtų teisės aktų nuostatų taikymo nurodytu laikotarpiu susidarė 9 878, 31 Lt valstybinės pensijos nepriemoka, iš kurios 2 386, 34 Lt sudaro nepriemoka, susidariusi dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo.
1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ar Generalinė prokuratūra pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, o nuo 2013-01-01 moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos administravimo įstaigos.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje iki 2010-01-01 buvo nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Nuo 2010-01-01 koeficientas sumažintas iki 1,3. 2009-12-08 įstatymu Nr. XI-531 buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nuo 2012-09-01 koeficientas padidintas iki 1,5 dydžio (2012-06-30 įstatymas Nr. XI-2196). Nuo 2012-09-01 Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta taip: „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, 2010-11-12 redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Įvertinus nurodytas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatas, darytina išvada, kad asmenų pensijų ribojimas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu buvo neteisėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-1367-13 buvo išaiškinta, kad Konstituciniam Teismui pripažinus 1,3 koeficiento taikymą antikonstituciniu, taikomas iki antikonstitucine pripažintos teisės normos priėmimo buvęs teisinis reguliavimas, t. y. koeficientas 1,5. Tokiu išaiškinimu teismas remiasi vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro išvadą, kad atsakovas VRM neteisėtai apribojo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM 2013-11-12 pažymos Nr. 11PP (P)-6631 turinio matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2012-06-30 dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (koeficientas - 1,3) susidarė 691, 13 € (2 386, 34 Lt) paskirtos valstybinės pensijos nepriemoka, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Minėta, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteista valstybinės pareigūnų pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01, t. y. įskaitant ir laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-10-01, kada galiojo Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymais 2012–2013 metams pratęstas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo terminas.
Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 str. nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012-12-31 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 str. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92).
Nuo 2010-05-17 iki 2011-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir vėliau iki 2013-10-01 valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012-12-31, vėliau – iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. konstitucingumo klausimą, 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 proc., nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Kadangi pagal šį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis (19,93 proc.) neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (daugiau nei 20 proc.), teismas neturi priežasčių konstatuoti, jog tikrinamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ir pareiškėjo pasirinktą šių teisių gynimo būdą – priteisti susidariusią nepriemoką.
Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra jau pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-659/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-711/2013 ir kt.).
Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas mano, kad nepagrįstai ir neteisėtai jam nebuvo mokama visa pensija, kai 2012–2013 metams buvo pratęstas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo terminas, abejoja, ar socialinių išmokų, mokamų iš valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, mažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pratęsimas 2012–2013 metams yra būtina priemonė, t. y. ar atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir nevaržo asmenų, gaunančių tokias pensijas, teisių akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, nepažeidžia konstitucinių principų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-02-24 nutartimi buvo sustabdęs šią bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.
Konstitucinis teismas 2015-05-14 nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto; jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybines pensijas, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės ir invalidumo pensijų, mažinant didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijas, inter alia gali būti nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. Teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimus, įvertinęs tai, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 15 str. neprieštarauja Konstitucijai, teismas daro išvadą, jog VRM pagrįstai ir teisėtai mokėjo pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01, todėl pareiškėjo skundas dalyje, kurioje prašoma priteisti laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2013-10-01 neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir LVAT suformuotoje praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1479-520/2015; Nr. A-1567-520/2015; Nr. A-1288-520/2015 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-14 sprendimą Nr. 1D-10164 (11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paskaičiavimo bei išmokėjimo“ dalyje, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.
Priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo sumažintą valstybinės pensijos dalį 691, 13 € (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 13 euro centų).
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.