Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-482/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
1-82-482/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49949-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
V. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 82-482 / 2017proceso Nr. 1-01-1-49949-2016-7
procesinio dokumento kategorijos : 1.1.10.1; 1.2.5.4.1.(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 25 d.,Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, Sidonai Bukotienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, gynėjui advokatui R. U., kaltinamajam A. V., nukentėjusiajam V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

2005-06-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 189 str.2d. 55 parų areštu;

2009-06-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str. 1950 litų bauda;

2011-11-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str.1 d. 40 parų areštu,

2015-05-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140str.2d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, BK 64 ¹str. paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimui 3 mėnesių terminą, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2015-12-02, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. V. grasino nužudyti žmogų, o būtent : 2016-10-22 apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini)esančio bendrabučio trečio aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,49 promilės), naudodamas psichinę prievartą, tai yra dešinėje rankoje laikydamas peilį, grasino nukentėjusiajam V. S., sakydamas : „paskersiu, paskersiu“, po to pakėlęs dešinėje rankoje laikytu peiliu, smūgiavo nukentėjusiajam V. S., tačiau pastarasis apsigynė, peilį prispaudęs prie sienos, tokiais savo veiksmais sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas.

Tai įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis A. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad turėjo peilį ir laikė jį prie šono ir paaiškino, kad datos neprisimena, apie 19 val. viskas vyko bendrabučio koridoriuje prie jo ir R. A. buto. Jis namuose tvarkėsi, atsigėrė alaus apie 4 litrus, atsigulė, tačiau labai garsiai grojo muzika. Tada atsikėlė, nuėjo į koridorių ir sušuko, kad prisisuktų muziką. Muzika nutilo ir iš R. A. buto išėjo V. S.. Priėjęs prie jo paklausė, ar jam trukdo muzika, kad išlėks per balkono langą, tada lauke jam muzika netrukdys. Jo buto durys buvo atidarytos, ant stalo buvo peilis, jį pasiėmė. V. S. jam liepė mesti peilį, bet jo nenumetė. Tada V. S. paėmė jam už rankos, jį pastūmė, jis nukrito, ar V. S., ar jis numetė peilį, V. S. jį buvo prispaudęs keliu prie grindų. Paskui grįžo žmona su sūnumi iš miesto. Dar buvo kaimynas, kurio vardo nežino ir abu su V. S. jį užgulė, prispaudę jam rankas. Atvažiavo policija ir V. S. pasakė jiems, kad jis jam įpjovė. Po to jį policijos pareigūnai išvežė į policiją. Jis pasiėmė peilį, nes išsigando, jog jį nukentėjusysis išmes per balkoną. Buvo išgėręs, rakto buto duryse nebuvo, jis buvo kažkur kambaryje, todėl užsirakinti negalėjo. Bendrabutyje gyvena apie 5 mėnesius. Atsikėlė ten gyventi, nes jį iškeldino dėl konflikto su kaimynu. Yra socialiai remtinas. Alus, kurį gėrė, 5 laipsnių stiprumo. Negeria kiekvieną dieną, daugiau nieko negeria, išskyrus alų, nes turi problemų dėl sveikatos. Gyvena su žmona iš invalidumo pensijos, sūnūs siunčia pinigus iš užsienio. Išgertas alkoholis kažkiek turėjo įtakos jo veiksmams. Viską prisimena, kas vyko. Nukentėjusiajam negrasino, rankos su peiliu nebuvo pakėlęs. Peilis buvo virtuvinis. Be jo ir nukentėjusiojo koridoriuje buvo 3 metų R. A. vaikas, važinėjo triratuku. Policijai nepranešė, kad garsiai groja muzika, pagalvojo, kad ir taip tą muziką išjungs. Nuo muzikos skambėjo pusė bendrabučio. Balkonas yra šalia jo buto, jis nebuvo atidarytas tuo metu. Su nukentėjusiuoju prieš tai nekonfliktavo.

Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad 2016 m. lapkričio ar spalio mėnesį, jis tiksliai neprisimena, jis su R. A. gėrė kavą, buvo dar viena mergina. Po to jis išėjo link namų, kaltinamasis stovėjo tarpduryje savo buto. Kaltinamasis jam pasakė „paskersiu“. Pradžioje nekreipė dėmesio. Kaltinamasis ranką laikė pakėlęs ant durų staktos. Jis apsisuko eiti, o jis jam mojo ranka, jis jo ranką pagavo, pradžioje peilio nematė, pradžioje sugavo kairę ranką, po to kai pamatė dešinę ranką su peiliu, sugriebė jo dešinę ranką, ją prispaudė prie elektros skaitliuko. Išbėgusi R. A. beldėsi į visas butų duris, prašė pagalbos. Jis kaltinamąjį parvertė ant žemės. Po to kažkas iškvietė policiją. Iš kaimynų buvo R. A., dar buvo žmogus iš buto, kuris yra priešais 207 butą. Vienas asmuo buvo po konflikto, po to grįžo dar D. A.. Kaltinamasis jam būtų įdūręs, jis buvo užsimojęs, sakė paskers. Prieš tai nebuvo konfliktavę. Muzika garsiai negrojo, gal kiek garsesnis buvo televizoriaus garsas. Kaltinamajam jis negrasino. Kaltinamasis buvo agresyvus, nežino, ar dėl girtumo, jis kažką kalbėjo. Kaltinamasis mosikavo peiliu, kelis kartus, gal tris pakartojo žodį „paskersiu“, bandė stumdytis, tada jis jį pargriovė ant žemės, ranką prispaudžiau keliu. Peilį kaltinamasis paleido, kai pamatė atvykstant pareigūnus, ar kelios sekundės iki jų atėjimo. Pareigūnai atvyko po 20 min, visą tai laiką, kol jų laukė, jis kaltinamąjį laikė. Policiją kvietė du kartus. Peilis buvo virtuvinis, atrodė aštrus, gelsvomis kriaunomis. Kaltinamojo grasinimas buvo realus, jam suveikė refleksas, jei būtų nesuveikęs, kaltinamasis jam būtų įdūręs. Koridoriuje tarp prausyklos ir kaltinamojo durų stovėjo vaikas, po to jis pagalvojo, kad ir vaiką galėjo nuskriausti. Kaltinamasis neprašė prisukti muzikos garsą. Pas R. A. televizorius pastoviai veikia.

Liudytojas M. D. paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad asmuo puola su peiliu. Atvažiavo pagal iškvietimą su L. S.. Atvažiavę pamatė, kad kaltinamasis priremtas prie grindų, peilis yra šalia. Atvyko į bendrabutį (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį rado bendro naudojimo patalpose. Kalinamasis buvo priremtas prie grindų nukentėjusio, peilis buvo prie durų apie metro atstumu nuo jų. Buvo ir daugiau žmonių, jų vardų pavardžių nepamena. Jie kaltinamąjį surakino, iškvietė operatyvinę grupę. Įvykio vietoje kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Pamena, kad jis aiškino, jog vyko kažkoks konfliktas, kad prieš jį kaltinamasis šoko su peiliu. Užtikrinti žmonių saugumui naudojo specialiąsias priemones, kaltinamasis stangino rankas, priešinosi kol jo nesurakino. A. V. kažką nerišliai kalbėjo, jis nesugebėjo jiems nieko paaiškinti, matėsi, kad jis išgėręs. Jie aiškinosi aplinkybes, ne vienas žmogus sakė, kad kaltinamasis šoko su peiliu, tai sakė ir R. A..

Liudytojas L. S. paaiškino, kad dirbo su M. D., kai gavo iš budėtojo pranešimą, (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, buvo paminėtas peilis. Atvyko nurodytu adresu ir pamatė prie žemės priremtą A. V., jį buvo prirėmęs nukentėjusysis, peilis mėtėsi šalia. Nukentėjęs aiškino, kad kaltinamasis jį užpuolė ir kad jis laukė pareigūnų. Nukentėjęs sakė, kad gal tik jo megztinis liestas peiliu, įpjovimų nėra, kraujo nesimatė. A. V. sulaikė, iškvietė operatyvinę grupę. Peilis buvo nuo A. V. atstumu per ištiestą ranką. Buvo šalia daugiau asmenų, A. V. sūnų reikėjo raminti, dar buvo išėjęs kaimynas, jie konfliktavo dėl įvykio. Negali pasakyti, kad nukentėjęs būtų neblaivus, o nuo A. V. jautėsi alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, nelabai pavyko išsiaiškinti su juo aplinkybes. Naudojo antrankius, kaltinamojo ir savo saugumui juos uždėjo. Nukentėjęs konkrečios priežasties nenurodė dėl ko kilo konfliktas. Jis aiškino, kad jis ar A. V. išėjo iš tualeto ir A. V. užsimojo prieš jį peiliu. Peilis buvo virtuvinis. Buvo prisirinkę daug žmonių, kažkas buvo kalbama dėl garsios muzikos. A. V. kalbėjo apie garsią muziką. A. V. nenurodė įvykio aplinkybių. Peilis buvo paimtas iš įvykio vietos.

Liudytoja N. K. V. paaiškino, kad grįžo ir pamatė, kad ant jos vyro rankų užgulę kaimynai. Peilis gulėjo kažkur šalia. Vyras skundėsi, kad skauda, prašė nulipti nuo jo. Viskas buvo koridoriuje. Ant vienos rankos, atrodo, kad buvo užgulęs R. A. brolis, o ant kitos - kitas kaimynas. Peilis buvo jos virtuvinis, jis buvo nuo jos vyro už 20 cm. R. A. jai paaiškino, kad jos vyras vaikosi kaimyną su peiliu. Nežino, ar vyras anksčiau būtų konfliktavęs su nukentėjusiuoju. Ji nuėjo namo, kai atvyko pareigūnai, vėl atėjo. Po to laukė tyrėjo, kai jis atvyko, liepė jiems eiti namo. Vyrą išeidama paliko namuose geriantį alų. Jis nedažnai geria, nes yra ligonis. Jis išgeria kas antrą dieną po litrą alaus. Vyras jai sakė, kad nepuolė kaimyno su peiliu, tik laikė peilį rankoje. Sakė konfliktavo dėl garsios muzikos, prašė pritildyti muziką R. A. bute. Nebuvę tokių atvejų, kad vyras kam nors grasintų. Iš R. A. buto garsiai sklinda muzika. Vyras kai pergeria būna agresyvesnis. Paskutinį kartą jis teistas dėl to, kad smurtavo prieš sūnų.

Liudytojas D. A. paaiškino, kad grįžo iš parduotuvės, matė A. V. gulint bendrabučio koridoriuje. V. S. jį laikė prispaudęs prie grindų. A. V. gulėjo ant nugaros, V. S. buvo jam užspaudęs ranką, greta mėtėsi peilis, per sprindį nuo A. V. rankos. Dar buvo šalia Vaidas, jis buvo prispaudęs kitą A. V. ranką. V. S. jam sakė, kad išėjo iš jo sesers ir A. V. jį puolė iš už nugaros. Muzikos niekas neleido, muzikos negirdėjo.

Liudytoja R. A. paaiškino, kad viskas vyko vakare, kada, datos nepamena. Viskas vyko bendrabučio koridoriuje. Ji su V. S. pas ją gėrė kavą, po to jis išėjo į savo kambarį, sakė eis pavalgyti. Ji išėjo parūkyti ir pamatė V. S. su A. V. besigrumiant koridoriuje. Buvo praėję 5 min. nuo V. S. išėjimo. Pradžioje jie abu stumdėsi, pradžioje peilio nematė. V. S. A. V. parmetė ant žemės ir peilis A. V. iškrito iš rankos. Peilį pamatė A. V. rankoje jiems besigrumiant, V. S. bandė peilį iš jo atimti. Iš V. S. paėmė telefoną ir paskambino policijai. Dar buvo išėjęs Vaidas, pavardės nežino, jis nieko nedarė. Muzikos tikrai klausė, tačiau negarsiai, žino, kad vakare garsiai negalima jos klausyti. Niekas nebuvo atėjęs ir neprašė sumažinti garso. A. V., prispaustas prie žemės, daug keikėsi, ką dar kalbėjo, nežino. V. S. jokių veiksmų A. V. atžvilgiu neatliko.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad išgirdo triukšmą, kažkas atsitrenkė į duris ir išėjo į koridorių pažiūrėti. Prie jo durų gulėjo A. V. ir V. S.. Peilis buvo numestas šalia. Peilis buvo virtuvinis. Nukentėjusysis laikė A. V. kūną prispaudęs, kad nepabėgtų, kol atvažiuos policija. Jis paklausė, kas atsitiko, V. S. pasakė, kad jį su peiliu puolė A. V.. Jis nepadėjo laikyti A. V.. Kai atvyko policijos pareigūnai, išėjo.

2016-10-22 protokolu-pareiškimu V. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2016-10-22 apie 19.20 val. bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini)., nepažįstamas vyras grasino jį nužudyti, užsimojo prieš jį peiliu ( b.l.5-6, t.1).

2016-10-22 apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridoriuje, kur prie buto durų Nr.314 šalia kilimėlio rastas peilis ( b.l.8-15, t.1). 2016-10-26 peilis apžiūrėtas, protokole nurodyta, kad bendras peilio ilgis 25 cm,kriaunos ilgis 11 cm, peilio ašmenys metalinės 14 cm ( b.l.16-18, t.1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. S. parodė ir paaiškino, kad R.Juknevičiaus g., Marijampolės m., daugiabučio namo Nr.26 trečio aukšto koridoriuje, jam išėjus iš buto Nr.310 ir žengus kelis žingsnius, pamatė, kad nepažįstamas vyras, stovėjęs prie bendro naudojimo virtuvės durų, rankoje laiko peilį, kuriuo usžsimojo, sakydamas, kad „paskersiu“, tada V. S. koridoriuje prie buto durų Nr.308 parmetė minėtą vyrą ir prispaudė prie grindų ( b.l.32-36, t.1).

Tokiu būdu, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai : jis 2016-10-22 apie 19.20 val. R.Juknevičiaus g. 26, Marijampolės mieste esančio bendrabučio trečio aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,49 promilės), naudodamas psichinę prievartą, tai yra dešinėje rankoje laikydamas peilį, grasino nukentėjusiajam V. S., sakydamas : „paskersiu, paskersiu“, po to pakėlęs dešinėje rankoje laikytu peiliu, smūgiavo nukentėjusiajam V. S., tačiau pastarasis apsigynė, peilį prispaudęs prie sienos, tokiais savo veiksmais sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas.

Nukentėjusysis nuo pat įvykio kilimo aiškino tas pačias aplinkybes, kad kaltinamasis bendrabučio koridoriuje užsimojo prieš jį peiliu, grasindamas paskersti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina apklausti liudytojai M. D. ir L. S., kurie pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą atvyko ir įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusysis jiems nurodė, kad kaltinamasis su peiliu jį užpuolė. Liudytoja R. A. matė koridoriuje besigrumiant V. S. ir A. V., pastarasis rankoje turėjo peilį. Liudytojai Nijolė K. V., D. A. ir V. G. įvykio nematė, tik matė, kaip koridoriuje gulėjo A. V., jį užgulęs laikė V. S., gretimai jų ant grindų buvo virtuvinis peilis.

Vertinant kaltinamojo parodymus, kad jam nukentėjusysis pagrasino išmetimu per balkoną, todėl jis pasiėmė peilį, tačiau juo jokių veiksmų negalvojo atlikti ir neatliko, teismas vertina kritiškai, jų nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai. Jei ir tikėti kaltinamojo parodymais, jo veiksmai –pasiimti virtuvinį peilį, laikyti jį rankoje ir eiti kalbėtis su nukentėjusiuoju negali būti laikomi teisėtais. Be to, iš kaltinamojo parodymų seka, kad jam sušukus sumažinti muzikos garsą, muzika nutilo ir tada iš buto išėjo V. S.. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas kitas aplinkybes, tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kad jo sutuoktinė apklausta liudytoja N.K. V. nurodė, kad išgėręs jos vyras, būna agresyvus. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atžvilgiu priimtus ankstesnius nuosprendžius : kaltinamojo padarytos veikos, susiję su smurtu, jas kaltinamasis įvykdė, būdamas neblaivus.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad kaltinamojo veiksmai, nustačius jam sunkų girtumo laipsnį, puolimas peiliu prieš nukentėjusįjį, sakant žodžius „paskersiu“, sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajam, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, jis įvykdė nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina - nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis paaiškino, kad neblaivumas turėjo įtakos jo elgesiui. Liudytoja V.K. V. aiškino, kad tik būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus. 2016-10-22 20.14 val. A. V. nustatytas 2,49 promilių girtumas ( b.l.55).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str.2d., 55str.)

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkiams tyčiniams nusikaltimams. Tai baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis teistas ( b.l.129-134, t.1), turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, šiuo metu taip pat padarė tyčinį nusikaltimą. Įstatymo prasme jis laikytinas recidyvistu. Jo nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos neblaivaus, kaltinamajam buvo skirtos bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas, kurios kaip bausmės tikslo nepasiekė.

Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, kaip seka iš pažymos apie galiojančias nuobaudas, dauguma administracinių teisės pažeidimų padaryti esant A. V. neblaiviam ( b.l.106-125, t.1). Kaltinamasis nedirba ( b.l.127, t.1), yra neįgalus ( b.l.89,90, t.1).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-256/2016 ).

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 75 str. 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui – gydytis priklausomybės ligas, per visą bausmės vykdymo atidėjimo lai­kotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Realiai vykdant bausmę, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas : A. V. sulaikytas 2016-10-22 19.45 val. ( b.l.55-56), paleistas 2016-10-24 14.30 val. ( b.l.58).

Pagrindų taikyti BK 54 str.3dalį, 62str., teismas nenustatė.

Paskirtą kaltinamajam 2016-10-24 nutarimu kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ( b.l. 76-77, BPK 139 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, sunaikintinas kaip menkavertis turtas (b.l. 20-21, t.1, BPK 94 str.1d. 4p.).

Kaltinamajam A. V. gynėjas skirtas BPK 51 str.1d. 2p., tai yra gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti kaltinamajam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal gautas byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-01, 2017-03-14 pažymas Nr. NTP-7-1391, NTP-7-3034 iš kaltinamojo neišieškotinos ( b.l.179,194, t.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308str. str., 312str., 313str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 ( vieneriems) metams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems) metams.

Sutinkamai su baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemones :

viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( BK 75 str. 2d. 10p.), 7 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ( BK 75 str.2d. 6p.), per 3 (tris) mėnesius pradėti gydytis priklausomybės ligas, jei nuteistasis sutinka ( BK 75 str.2d. 3p.).

Realiai vykdant bausmę, į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-22 iki 2016-10-24 ( BK 66 str.).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, peilį, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, sunaikinti kaip menkavertį turtą (BPK 94 str.1d. 4p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė