- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-99-511/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P. skundą dėl 2009 m. gruodžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-28 nutartimi kaip nepagrįstą atmetė R. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-06-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti patenkinti skundą atnaujinti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teismas nurodė, kad prokurorų nutarimai yra priimti nepažeidžiant LR baudžiamojo proceso normų reikalavimų, yra teisėti bei pagrįsti ir juos naikinti nėra pagrindo
R. P. skundžia 2009-12- 28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, teismas neatsižvelgė į jo išvardintas svarbias aplinkybes dėl kurių mano, ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai. Nurodo, kad nenustatytos visos aplinkybės, neišnaudotos visos galimybės surinkti ir užfiksuoti faktinius duomenis, todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintinas.
R. P. nesutinka su teismo išvada, kad V. S. savalaikiai stabdydamas automobilį neturėjo galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo ir jo veiksmuose nėra KET pažeidimų, kadangi automobilį vairavęs V. S. automobilio savalaikiai, nestabdė, nebuvo jokio stabdymo. Taip pat nesutinka, kad vien pėsčiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo kilimu ir pagrindinė sąlyga jam kilti, kadangi eismo įvykis buvo gyvenvietėje, kurios važiuojamoji dalis ir gyvenvietė yra apšviesta, pagal liudytojos V. G. parodymus pėstysis ėjo pėsčiųjų perėja ir tik vėliau, eidamas perėja, nuo jos nuėjo, tai reiškia, kad vairuodamas automobilį V. S. privalėjo ir galėjo pamatyti kliūtį bei savalaikiai stabdyti arba kliūtį apvažiuoti.
Skunde nurodoma, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Ikiteisminiame tyrime automobilio greitis nenustatytas. Jis nustatytas V. S. ir V. G. parodymais. Tačiau tarp V. S. ir V. G. iš esmės yra prieštaraujantys parodymai, kurie nepašalinti. Be to nurodo, kad V. S. liudytoju apklaustas tik 2008-01-21.
Teigiama, jog KET reikalavimas įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, todėl pėstyjį A. P. vairuotojas V. S. turėjo galimybę pamatyti.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-26 (08) nurodyta, kad V. S. veiksmai iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. atsiradus kliūčiai jo automobilio eismo juostoje, savalaikiai nestabdė automobilio, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, jei objektyvus kliūties matomumas buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis buvo didesnis kaip 43,1 m. Tačiau minėtas atstumas buvo apskaičiuotas, jei automobilis J. G. C. v/n (duomenys neskelbtini), būtų važiavęs apie 50 km/h greičiu. Išvadoje Nr. 11Š-26 (08) specialistas nurodė, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos galima būtų apskaičiuoti automobilio Jeep G. C. greitį eismo įvykio metu. Todėl pareiškėjas nurodo, negali būti pripažinti įrodymais specialisto išvada bei ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas, nes abu procesiniai veiksmai rėmėsi tik prielaida, jog V. S. vairuojamas automobilis važiavo apie 50 km/h greičiu.
Ikiteisminiame tyrime nėra nustatyta neginčytinų aplinkybių, rodančių, kad V. S. pasirinktas važiavimo greitis konkrečiu atveju buvo saugus. Tyrimo metu nustačius automobilio važiavimo greitį, nurodo, nekiltų sunkumų dėl priežastinio ryšio nustatymo su eismo įvykiu tiek vairavusio automobilį V. S. atžvilgiu, tiek pėsčiojo A. P.. Teigia, kad priežastinio ryšio klausimas nėra tinkamai išspręstas ir nėra tiksliai nustatytos ir tinkamai įvertintos faktines eismo įvykio aplinkybės.
Teigia, kad ikiteisminiame tyrime buvo būtina skirti kompleksinę teismo medicininę -eismo įvykio ekspertizę, kuri objektyviai nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybes ir jam būtų suteikta teisė pateikti klausimus ekspertui dėl automobilio greičio prieš įvykio kilimą, susidūrimo metu, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, ar transporto vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi, kokiu maksimaliu greičiu gali saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas tomis kelio sąlygomis, taip pat būtina atlikti eksperimentą kliūties pastebėjimui analogiškoje vietoje, kuri atitiktų 2007-11-21 eismo įvykio metu buvusias tapačias sąlygas, kaip kad buvo pasisakęs ir teismas, atnaujinęs ikiteisminį tyrimą.
Nurodo, kad taip pat reikalinga ištirti, kokia buvo V. S. rega įvykio metu, ar turėjo galiojantį medicininį pažymėjimą būtiną vairuotojui, ar įvykio metu automobilis Jeep G. C. v/n (duomenys neskelbtini) turėjo galiojantį techninės apžiūros taloną, papildomai apklausti V. S., užduodant klausimą, kodėl jis suko vairą į dešinę kelio pusę pėsčiojo ėjimo kryptimi, kodėl nesiekė išvengti susidūrimo su A. P. ir nesuko vairo į kairę kelio pusę, pašalinti prieštaravimus tarp V. S. ir V. G. parodymų atliekant akistatą, imtis priemonių nustatyti asmenis, kurie matė įvykį.
Nurodo, kad nenustatytos visos aplinkybės, neišnaudotos visos galimybės surinkti ir užfiksuoti faktinius duomenis, todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo nepilnumas skunde iš esmės grindžiamas būtinumu paskirti kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę, kad nustatyti automobilio greitį prieš įvykį ir susidūrimo metu, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, ar transporto vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi, kokiu maksimaliu greičiu gali saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas tomis kelio sąlygomis, būtinumu atlikti eksperimentą kliūties pastebėjimui analogiškoje vietoje, kuri atitiktų 2007-11-21 eismo įvykio metu buvusias tapačias sąlygas.
Prašymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas. Į skunde keliamus klausimus iš esmės yra atsakyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-26 (08), tuo tarpu naujų specialistui ar ekspertams pateiktinų duomenų, kurių pagrindu byloje būtų galima nustatyti skunde nurodomas aplinkybes bei iš naujo svarstyti keliamus klausimus, byloje nėra surinkta, tyrimas atliktas išsamiai.
Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių ekspertiniu būdu būtų galima nustatyti automobilio greitį betarpiškai prieš autoįvykį bei automobilio atsitrenkimo į pėstyjį metu, ką patvirtina minėta specialisto išvada. Prokuroro nutarime pagrįstai pasisakyta, jog kompleksinė medicininė- eismo įvykio ekspertizė greičio klausimo nesprendžia. A. P. autoįvykio metu kūno amputacijų nepatyrė, o kiti duomenys praktikoje nėra informatyvūs pagal kūno sužalojimus ekspertiniu būdu nustatyti pėstyjį partrenkusio automobilio greitį. Kartu byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog vairuotojas V. S. viršijo leistiną toje vietoje 50 km/ val. ar pasirinko nesaugų greitį. Todėl, tirdamas, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, specialistas pagrįstai skaičiavo pagal maksimalų leistiną toje vietoje automobilio greitį – 50 km/val.
Skunde akcentuojama, jog A. P. per kelią pradėjo eiti per perėją ir tik vėliau ėjo per kelią paįstrižai, jog vairuotojas V. S. pažeidė KET reikalavimus, nes tokiu atveju privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų pėstyjį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų.
KET 37 p. reikalauja, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Tačiau specialisto išvadoje nustatyta ir tą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, jog pėstysis A. P. ėjo ir buvo partrenktas automobilio 7,7 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, o ne pėsčiųjų perėjoje. Be to pėstysis, būdamas girtas, lėtai ėjo keliu, tamsiu paros metu apsivilkęs tamsiais rūbais, be atšvaito ar kitokių padidinančių pėsčiojo matomumą priemonių. Kadangi byloje nustatyta, jog tokiomis sąlygomis pėsčiojo matomumas buvo tik 24,2-38,2 m , tai 7,7 m atstumas už perėjos, šiuo atveju yra pernelyg didelis laikyti, jog A. P. įvykio metu ėjo ties perėja ar šalia jos bei tvirtinti, kad reikiamai sutelkęs dėmesį į perėjos zoną, vairuotojas V. S. privalėjo A. P. iš anksto pastebėti ir praleisti. Todėl tvirtinti, jog vairuotojas V. S., būdamas nepakankamai dėmesingas bei atsargus, nepraleido pėsčiųjų perėja ar prie jos einančio pėsčiojo A. P., tuo pažeisdamas KET, nėra pagrindo.
Atlikti akistatą tarp liudytojos A. G., nurodžiusios, kad A. P. buvo partrenktas apie 5 metrų atstumu už perėjos bei V. S., parodžiusio, jog pėstyjį pamatė 15 m už perėjos, nėra pagrindo, kadangi patrenkimo vieta yra nustatyta specialisto išvadoje, vadovaujantis objektyvių, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų pagrindu, kurie yra patikimesni nei dėl procesinės padėties byla suinteresuoto asmens V. S. bei tamsiu paros metu iš šalies įvykį mačiusios liudytojos A. G. parodymai.
Prokuroro nutarime pagrįstai pasisakyta, kurio eismo dalyvio veiksmai sąlygojo autoįvykio kilimą - autoįvykį sąlygojo paties pėsčiojo A. P. veiksmai - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,92 promilės etilo alkoholio), esant silpnam rūkui, tamsiu paros metu vilkėdamas tamsius rūbus ir neturėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, ėjo į kitą kelio pusę peržengdamas pėsčiųjų perėjos ribas, neįsitikinęs, kad eiti saugu, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio J. G. C., vairuojamo V. S., eismui ir potencialią grėsmę eismo saugumui, dėl ko, atsiradus kliūčiai automobilio eismo juostoje, V. S. savalaikiai stabdydamas automobilį, neturėjo galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo. Tai visiškai atitinka specialisto atlikto tyrimo išvadą bei kitus bylos duomenis.
Iš specialisto išvados matyti, jog vairuotojo V. S. veiksmai būtų sąlygoję autoįvykio kilimą tik tuo atveju, jei vairuotojui važiuojant leistinu greičiu, pėsčiojo A. P. matomumas buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis, būtų buvęs didesnis kaip 43,1 m, t.y., tik tokiu atveju tinkamai reaguodamas vairuotojas autoįvykio būtų galėjęs išvengti. Kadangi atlikto eksperimento duomenimis, įvertinus 3 statistų parodymus, pėstyjį buvo galima pamatyti tik iš 24,2-38,2 m atstumo, tai teigti, jog vairuotojas V. S. turėjo galimybę autoįvykio išvengti, nėra pagrindo.
Šiuo atveju V. S. sveikatos būklė, ar automobilio techninė būklė nėra reikšmingi autoįvykio kilimo sąlygoms bei priežastims nustatyti.
Skundo prašymas atlikti eksperimentą iš naujo nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog eksperimentas atliktas įvykio vietoje, esant panašioms sąlygoms. Tuo tarpu bylos duomenys apie šios kelio atkarpos rekonstrukciją po įvykio patvirtina, jog atlikti eksperimentą visiškai analogiškomis sąlygomis nėra galimybės.
Panevėžio m. apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas R. P. skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, išsamiai motyvuota ir pagrįsta. Ją naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl R. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti R. P. skundą ir 2009 m. gruodžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.