Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl kad 2014-02-08, apie 19.00 val. vairuodama automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, Didlaukio g. 19, Vilniuje nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, v/n (duomenys neskelbtini),, apgadino abu automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešdama policijai. Protokole nurodoma, kad A. M. pažeidė LR Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.

Atvykusi į teismo posėdį A. M. paaiškino, kad jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį Ford Focus ir parkavosi, namo, esančio Didlaukio g. 19, Vilniuje kieme. Vienu metu ji išgirdo, kad įsijungė šalia stovėjusio automobilio signalizacija, tačiau automobilių kontakto nepajuto. Savo ar šalia stovėjusio automobilių apgadinimų nepastebėjo, nes buvo tampus paros metas, o kiemas buvo neapšviestas. Sugrįžusi namo Į Marijampole, po kelių dienų sužinojo, kad turi atvykti į Vilnių, nes ją kaltina pasišalinimu iš įvykio vietos. A. M. teisme paaiškino, kad neturėjo paskatų pasišalinti iš įvykio vietos, nes nejuto ir negirdėjo kaip jos automobilis kliudė šalia stovintį automobilį ir prašė nutraukti pagal LR ATPK 130 str. 1 d. jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną. Dėl jai inkriminuoto LR ATPK 127 str. 2 d. A. M. sutiko, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau nebuvo dėl to visiškai tikra.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusios A. M., įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių jos kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. neigia pajutusi kontaktą su stovėjusiu automobiliu Mitsubishi Carizma. Iš byloje esančio transporto priemonių Ford Focus ir Mitsubishi fotonuotraukų, matyti, kad abiejuose automobiliuose užfiksuoti apgadinimai yra nežymūs, todėl lieka nepaneigti jos parodymai, jog automobilių kontakto ji nejuto. Tai reiškia, kad jos veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad A. M. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus A. M. parodymus, teismas mano, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti automobiliams padaryti apgadinimai, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tokiu būdu A. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes ji pažeidė LR Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

A. M. traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014-02-08, apie 19.00 val., vairuodama automobilį Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga Didlaukio g. 19, Vilniuje, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, v/n (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais A. M. pažeidė LR Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teismas nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkina tai, kad anksčiau buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir turi galiojančią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 150 (šimto penkiasdešimties) litų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.