Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves A. J. ieškini atsakovei G. A. del išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo bei pagal atsakoves G. A. priešieškini ieškovei A. J. del ieškoves pastovios gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove bei išlaikymo iki gyvos galvos natura pakeitimo periodinemis piniginemis išmokomis.

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakove atkreipia demesi, jog esmine šaliu sudarytos sutarties salyga nera ieškoves ir atsakoves gyvenimas kartu. Kai atsakove sužinojo, kur yra ieškove, pradejo lankyti ja naujoje gyvenamojoje vietoje ir rupintis ja. Atsakoves teigimu, pakilus nekilnojamo turto kainoms Vilniaus rajone, ieškoves vaikai pradejo itakoti ieškove, nutraukti sutarti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Byloje esanciais rašytiniais irodymais, šaliu paaiškinimais ir liudytoju parodymais nustatyta, kad tarp ieškoves ir atsakoves 1998-12-03 buvo sudaryta rašytine išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria patvirtino Vilniaus rajono notaru biuro notare L. Šileriene (b.l. 19). Pagal šios sutarties 1 p. ieškove perleido atsakoves nuosavyben nekilnojamaji turta: 13.000 kv.m. žemes sklypa, žemes sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenama nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 63,69 kv.m. bendro ploto, ukini pastata (daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 93,10 kv.m. bendro ploto, tvarta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 39,69 kv.m. bendro ploto ir kiemo irengimus, esancius (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone, su salyga išlaikyti ieškove iki gyvos galvos, o atsakove isipareigojo ieškove materialiai išlaikyti, teikti maista, drabužius, o reikalui esant medicinine pagalba iki gyvos galvos. Tai, kad ieškove prievole ivykde tinkamai, patvirtina pažymejimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, iš kurio matyti, kad nuo 1998-12-23 galioja irašai apie tai, kad atsakovei nuosavybes teise, su salyga turto perleideja išlaikyti iki gyvos galvos, priklauso aukšciau išvardintas turtas (b.l. 21,23).

Renta priskiriama sandoriams, kuriu pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata, itvirtinta CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, leidžia išskirti keleta šiu teisiniu santykiu bendru bruožu: norint gauti renta, butina prieš tai perduoti tam tikra turta rentos moketojui; santykiu nepertraukiamumas; neversliškumas. Bet kurios rentos rušies atveju rentos moketojas turi prievole moketi renta ar išlaikyti rentos gaveja sutartyje, istatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir salygomis.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porušis, kuriai budingi bendrieji rentos sutarties ir rušiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos moketojui už renta perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavejo poreikiu tenkinimas atsižvelgiant i jo poreikius gali buti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobudžio – aprupinimas gyvenamaja patalpa, apranga, maitinimas, priežiura; kai sutartimi apibrežiama išlaikymo verte, ji turi buti ne mažesne nei nustatyta istatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali buti nustatyta ir rentos moketojo pareiga padengti rentos gavejo laidojimo išlaidas; galimybe išlaikyma natura pakeisti periodinemis imokomis iš esmes yra išimtine, ji gali buti taikoma atsižvelgiant i sutarties pobudi ir konkrecias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant i išvardytus požymius ir sutarties esme, galima daryti išvada, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šia sutarti rentos gavejas igyja teise gauti reikiamas paslaugas ir priemones butiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos moketojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievole pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarti, gali padaryti didele ir nepataisoma žala rentos gavejo sveikatai, kitiems teisetiems jo interesams. Tokia rentos gavejo priklausomybe nuo rentos moketojo tinkamo prievoles vykdymo ipareigoja šia prievole vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sažiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. lapkricio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. I. su A. Š., bylos Nr. 3K-3-207/2006).

Tiek 1964 m. CK 283 str. (galiojes sutarties sudarymo metu), tiek LR CK 6.461 str. 1 d. numato, kad i rentos moketojo pareiga išlaikyti iki gyvos galvos ieina rentos gavejo aprupinimas gyvenamaja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavejo sveikatos bukle reikalauja - ir jo priežiura.

Ieškove teismo posedžiu metu paaiškino, kad santykiai su atsakove buvo geri iki kol ji pateko i ligonine, po savo sunaus mirties prieš 4 metus, dabar su atsakove nesutaria, nes ji ieškoves nepaeme iš ligonines, iš atsakoves buto išejo, nes jai buvo pasakyta, kad ji nereikalinga. Iki sunaus mirties ieškove 4 metus gyveno kaime, prižiurejo save pati. Atsakove jos niekada nelanke, per 10 metu buvo tik du kartus atvažiavusi, ja prižiurejo jauniausia dukra. Vaistus pirko tiek pati, tiek dukra T. B., atsakove vaistu niekada nepirko. Po sunaus mirties ieškove apsigyveno pas dukra T. B. ir jau 5 metai pas ja gyvena. Atsakove ja nesirupino, todel iš jos išejo (b.l. 101-103).

Atsakove nurode, kad kol ieškove (jos senele) gyveno kaime netoli atsakoves ir atsakove ja rupindavosi, veliau atsakovei ir jos šeimai persikelus i miesta ir nusipirkus buta, ieškove taip pat persikele i miesta, bute jai buvo išskirtas atskiras kambarys. Ieškovei apsigyvenus pas savo dukra T. B., atsakove vis tiek važiuodavo jos lankyti, bet niekas i vidu neisileisdavo, maista keldavo per balkona, raktu nuo T. B. buto neturejo, ateidavo kai T. B. dirbdavo, maista palikdavo prie duru. Atsakove taip pat nurode, kad nuo sutarties sudarymo jos pajamos buvo apie 1000 – 1500 Lt, nuo 2000 m. dirbo kasininke, gaudavo 600-700 Lt, pinigu duodavo ir vyras, kuris uždirbdavo 2000-3000 Lt . Santuoka sudare 2000 m. (b.l. 105).

Liudytoja T. B., ieškoves dukra, parode, jog ieškoves sveikata pablogejo po sunaus mirties (2004 m.), liudytoja kas savaite važiuodavo pas motina, veždavo maista, o kai ieškove susirgo, pasieme gyventi pas save, pirko vaistus. T. B. parode, kad kol ieškove pas ja gyvena, atsakove nei karto nebuvo jos aplankiusi, po sunaus mirties kaime ieškove gyveno 2 menesius, o paskui persikele pas T. B. (b.l. 106). .

Liudytoja A. K. parode, kad yra T. B. drauge, kuriai paprašius, jau du metai padeda prižiureti ieškove kol T. B. buna darbe, duoda valgyti, padeda nusiprausti. (b.l. 106).

Liudytoja T. P., ieškoves ir atsakoves kaimyne (duomenys neskelbtini), parode, kad bendravo su abiem bylos šalimis, kai jos gyveno (duomenys neskelbtini), nurode, kad kai budavo šilciau ieškove atvažiuodavo i kaima, ji ten buvo gerai prižiureta, atsakove pirko vaistus ir jos vyras daug padedavo, ieškove yra sakiusi, kad dukros prašo jos žemes ir ji nežino kaip pasielgti (b.l. 108).

Liudytoja T. M. parode, kad jau 25 metus pažista ieškove, kol ieškove gyveno kaime, daug kartu mate kaip atsakove neše ieškovei valgyti, taip pat mate ir ieškoves dukra (duomenys neskelbtini) (b.l. 108).

Liudytoja J. N. parode, kad ieškove yra jos mama, o atsakove – dukra, kad atsakove kasdien pas ieškove važiuodavo, o kai sirgdavo ir kelis kartus per diena, veždavo maista, kitu dukru nemate, išskyrus T. B.. Liudytoja patvirtino, jog ji pardave savo namus, atsakoves vyras paeme paskola ir taip atsakoves šeima nusipirko buta Vilniuje, ieškove pati norejo persikelti i Vilniu ir kambario buvo užsiprašiusi. Po brolio laidotuviu sesuo žadejo parvežti ieškove, taciau neparveže. Kai ieškove išejo gyventi pas T. B. bendravimas nutruko. Kadangi tuo metu atsakove turejo maža vaika, ieškove padejo rupintis J. N.. T. B. išmesdavo atvežta maista, neleido ieškoves lankyti (b.l. 109).

Byloje nustatyta, kad nagrinejamos bylos šalis sieja artimas giminystes ryšys – ieškove (rentos gaveja) yra atsakoves senele, o atsakove (rentos moketoja) yra ieškoves vaikaite. Ši aplinkybe svarbi aptariant sutarties sudaryma ir jos nevykdyma. Liudytoju parodymais nustatyta, jog ieškove po savo sunaus mirties, 2004 m., persikele gyventi pas savo dukra T. B., santykiai tarp ieškoves ir atsakoves nuo to laiko yra konfliktiški, ir nors atsakove nurodo, kad toliau vykde savo sutartinius isipareigojimus, senelei persikelus pas T. B., realiai atsakove negalejo rupintis ieškove, nes, kaip ir pati paaiškino teismo posedžiu metu, jos i buta ieškove neileisdavo, maistas budavo išmetamas. Be to, atsakove teismo posedžio metu negalejo konkreciai nurodyti, kokie vaistai buvo reikalingi ieškovei. Nors kaip matyti iš ieškoves medicinines korteles – ieškovei jau 2004-09-09 buvo diagnozuotas opinis kolitas, skrandžio opa, tulžies pusles akmenlige, hipertenzine kardiomiopatija, letinis prieširdžiu virpejimas, nomosistolija, letine smegenu išemija, vestibulinis sindromas. Taigi ieškovei buvo reikalinga nuolatine sveikatos priežiura. Atsakove, isipareigojusi visapusiškai rupintis asmeniu, kuriam pagal amžiu butina nuolatine sveikatos priežiura, nesieme priemoniu, kad tinkamai igyvendintu savo sutartinius isipareigojimus. Aplinkybe, jog ieškove, po sunaus mirties, nenorejo vykti gyventi pas atsakove teisines reikšmes neturi, nes atsakove, prisiimdama nuolatines priežiuros prievole, privalejo užtikrinti jos tinkama vykdyma. Be to, nors atsakove ir nurodo, kad važiuodavo pas ieškove, kai ši gyveno jau pas T. B. ir veždavo maista, šios pagalbos teikimas budavo epizodiškas, tuo tarpu sutarties pagrindu santykiai turejo igauti nuolatines priežiuros pobudi, nes tokio pobudžio isipareigojimai – kasdienes priežiuros prievole, kuria butina vykdyti nuolat, o ne epizodiškai.

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje itvirtinta rentos gavejo teise nutraukti sutarti, jei rentos moketojas iš esmes pažeidžia sutarti. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmes pažeidžia išlaikymo isipareigojimus, sprendžiamas ivertinant išvardytus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas suformavo praktika, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarciu pažeidimai. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurode, kad esmini sutarties pažeidima nulemia tai, ar nukentejusi šalis negavo didžiaja dalimi to, ka pagal sutarti per visa jos termina pagristai tikejosi gauti, todel kiekvienu ginco atveju sutarties pažeidima pripažistant esminiu, turi buti ivertinta, ar nukentejusios šalies asmeniniai interesai del tokio pažeidimo buvo iš esmes suvaržyti, del kokiu priežasciu lieka neigyvendinti nukentejusios šalies teiseti, pagristi sutarties vykdymo rezultatu lukesciai. Pažymetina, kad rentos gavejo butiniausiu poreikiu tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todel griežtas sutarties salygu laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavejo sveikatos buklei ar turtinei padeciai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiama materialine parama ar paslaugas, rentos gavejo interesams gali buti padaryta didele žala, todel tuo konkreciu atveju tai butu sutarties pažeidimas iš esmes.

Kaip matyti iš aukšciau nustatytu aplinkybiu, nuo 2004 metu ieškove iš atsakoves materialaus išlaikymo negavo, nes ieškove pakeite gyvenamaja vieta, su atsakove nebendravo, ja prižiurejo kiti asmenys. Ieškove yra neigali (b.l. 47), prastos sveikatos, garbaus amžiaus (1923 m. gimimo). Kaip nustatyta iš liudytoju parodymu ieškoves sveikata pablogejo 2004 m., po sunaus mirties. Reikšmingiausias sutarties nutraukimui yra pareigos suteikti reikiama parama ir slaugyti ieškove nevykdymas tuo metu, kai, pablogejus jos sveikatai, priežiura ir visapusiškas aprupinimas tapo itin svarbus.

Esant aptartoms aplinkybems daroma išvada, kad atsakove sutartimi prisiimta prievole vykde netinkamai. Nagrinejamu atveju ieškoves galimai ne visiškai tinkamas elgesys nepripažistamas lemiama sutarties nevykdymo priežastimi. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esme yra rentos gavejui suteikti butiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, ju nesuteikimas reiškia esmini sutarties pažeidima – ieškovas negavo didžiaja dalimi to, ka pagal sutarti per visa jos termina pagristai tikejosi gauti. O nesuteikus sulygtu paslaugu, negali buti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos moketojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavejo išlaikyma.. Išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose butinas pasitikejimas tarp šaliu, nes šie santykiai yra fiduciarinio pobudžio. Byloje nustatyta, kad tarp ieškoves ir atsakoves jo nera, santykiai yra konfliktiški, todel tolesnis sutarties vykdymas yra neimanomas.

Taigi, ištyrus byloje surinktus irodymus, vadovaujantis sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o sažiningumo ir teisingumo principai šios sutarties atveju taikytini, visu pirma, išlaikymo gavejo – ieškoves interesu apsaugai, ieškinys tenkinamas ir sutartis nutraukiama, o turtas, perduotas pagal sutarti atsakovei, gražinamas ieškovei (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).

Priešieškiniu atsakove prašo nustatyti ieškoves pastovia gyvenamaja vieta su atsakove bei pakeisti išlaikyma iki gyvos galvos natura periodinemis išmokomis ieškoves naudai ir nustatyti 800 Lt per menesi išlaikyma.

Atsakoves reikalavimas nustatyti pastovia ieškoves gyvenamaja vieta su ja negali buti tenkintinas, nes išlaikymo iki gyvos galvos teisnius santykius reglamentuojancios normos nenumato, rentos gavejo nuolatines gyvenamosios vietos nustatymo kartu su rentos daveju. Be to, su atsakoves reikalavimu nesutinka ir pati ieškove, o veiksniam asmeniui taikyti bet kokia priežiura ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu (CK 2.26 str. 1 d.).

CK 6.462 str. numato, jog šalys sutartyje gali numatyti galimybe išlaikyma iki gyvos galvos natura pakeisti periodinemis piniginemis imokomis, kurios mokomos iki rentos gavejo gyvos galvos. Teismas pažymi, jog šalys tokios galimybes sudarytoje sutartyje nenumate. Be to, kaip matyti iš byloje esanciu duomenu tokio dydžio menesines periodines imokos moketi ieškovei neleistu atsakoves bei jos šeimos turtine padetis. Kaip matyti iš pažymos apie G. B. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 1998-01-01 iki 2008-05-22, atsakoves pajamos 1998 m. sudare 661 Lt , 1999 m. - 6.058 Lt, 2000 m. - 3.849,35 Lt, 2001 m. – pajamu neturejo, 2002 m. - 3.319,73 Lt, 2003 m. - 9.423 Lt, 2004 m. - 11.483,86 Lt, 2005 m. - 10.135,05 Lt, 2006 m. - 3.882,78 Lt, 2007 m. – 2.507,81 Lt, 2008 m. – 1.661,71 Lt (b.l. 118-119). Kaip matyti iš santuokos liudijimo (b.l. 124), G. N. ir J. B. 2000-11-18 sudare santuoka. Valstybinio socialinio draudimo pažyma patvirtina, kad atsakoves sutuoktinio J. B. pajamos 2000 m. sudare 4.120,58 Lt, 2001 m. – 14.817,53 Lt, 2002 m. – 8.785,68 Lt, 2003 m. – 10.736,49 Lt, 2004 m. – 5.800 Lt, 2005 m. – 7.770,95 Lt, 2006 m. – 9.162,62 Lt, 2007 m. – 10.148,29 Lt, 2008 m. – 4.392 Lt (b.l. 121-123). Atsakove su sutuoktiniu turi du mažamecius vaikus (b.l. 125-126). Nors teismo posedžio metu atsakove nurode, jog byloje esantys dokumentai jos bei jos sutuoktinio realiu pajamu neatspindi, šioms aplinkybems pagristi ji nepateike jokiu irodymu (CPK 178 str.). Be to, tiek atsakove, tiek ieškove teismo posedžiuose pripažino, kad pasitaikydavo atveju, kad pati G. B. skolindavosi iš A. J. pinigu, tiek ieškove, tiek jos motina liudytoja J. N. teisme patvirtino, kad buta Vilniuje atsakove nusipirko iš pinigu, kuriuos gavo pardave J. N. priklausanti nama, taciau ir šiu pinigu atsakovei truko butui isigyti, todel atsakoves šeima dar buvo paemusi banko paskola. Tai rodo, kad atsakove G. B. pagal savo šeimos gaunamas pajamas, kurios sudaro apie 1000 Lt per menesi, augindama du mažamecius vaikus, privaledama moketi einamuosius mokejimus už komunalines paslaugas, objektyviai negalejo ir negali vykdyti 1998-12-03 šaliu sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties.

Pažymetina ir tai, kad galimybe išlaikyma natura pakeisti periodinemis imokomis iš esmes yra išimtine, ji gali buti taikoma atsižvelgiant i sutarties pobudi ir konkrecias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šiuo atveju išlaikymo iki gyvos galvos pakeitimo natura pakeitimas periodinemis imokomis prieštarautu protingumo kriterijui bei neatitiktu ieškoves interesu, nes ji yra prastos sveikatos, jai reikalinga nuolatine priežiura. Del aukšciau nurodytu aplinkybiu atsakoves priešieškinys negali buti tenkinamas.

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Viso ieškove turejo sumoketi 7.102,49 Lt žyminio mokescio. Ieškove sumokejo 100 Lt žyminio mokescio (b.l. 1). Nuo likusios dalies žyminio mokescio (7.002,49) sumokejimo ieškove atleista (b.l. 33-35).

Kaip matyti iš pinigu priemimo kvito ieškove turejo 1000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Taigi iš atsakoves priteistinos 1.100 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei bei 7.102,49 Lt bylinejimosi išlaidu i valstybes biudžeta (CPK 96 str. 1 d.).

Iš atsakoves taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu – 19,50 Lt (CPK 88 str. 1d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 5, 93, 96, 176 - 185, 269 - 270 str., CK 1.5, 1.138, 6.460-6.464 str.,

nusprende:

ieškini tenkinti visiškai, priešieškini atmesti.

Nutraukti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) – rentos gavejo – ir G. A. (po santuokos – B.), a.k. (duomenys neskelbtini) rentos davejo - 1998-12-03 pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutarti.

Gražinti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavyben 13.000 kv.m žemes sklypa, žemes sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenama nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 63,69 kv.m bendro ploto, ukini pastata (daržine), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 93,10 kv.m bendro ploto, tvarta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 39,69 kv.m bendro ploto ir kiemo irengimus, esancius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone .

Priteisti iš atsakoves G. B. 1.100 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei A. J..

Priteisti iš atsakoves G. B. 7.121, 99 Lt bylinejimosi išlaidu i valstybes biudžeta.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Vilniaus apygardos teisma.